Dar prieš Naujuosius metus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) prezidentas Paulius Kalvelis sakė: „Norime susitikti su naująja socialinės apsaugos ir darbo ministre, aptarti neregių reabilitacijos bendruomenėje, darbo vietų subsidijavimo ir kitus klausimus.“ Susitikti su pačia ministre kol kas nepavyko, tačiau galimybę išsakyti savo pastabas ir siūlymus aktualiausiais klausimais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) suteikė. Sausio pabaigoje SADM vyko diskusija su nevyriausybinėmis žmonių su negalia organizacijomis (NVO) „Dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo“ plano. Dalyvavo prezidento patarėja Vaida Budzevičienė, SADM viceministrės Aušra Putk ir Rita Grigalienė, ministerijos padalinių vadovai ir darbuotojai, žmonių su negalia organizacijų atstovai, tarp jų – LASS prezidentas P. Kalvelis ir viceprezidentas Vilmantas Balčikonis. Prie atskirų mūsų bendruomenei svarbių šio plano nuostatų ir LASS vadovų keltų klausimų artimiausiuose žurnalo numeriuose vienokia ar kitokia forma grįšime. O dabar – keli teiginiai iš Vyriausybės programos plano su trumpais komentarais. 

„Tobulinti negalios nustatymo sistemą reglamentuojant aiškius kriterijus, kuriems esant negalia turi būti nustatoma neterminuotai, atsisakant prievolės dėl pakartotinio vertinimo ir mažinant administracinę naštą“. Kitaip sakant, jeigu žmogus turi regos ar kitą negalią ir nėra akivaizdžių požymių, kad ta negalia pranyks ar taps lengvesnė, valstybė neturėtų reikalauti, kad kas dvejus ar trejus metus jis varstytų gydymo ir kitų įstaigų duris ir įrodinėtų, kad ją tikrai turi. 

„Peržiūrėti asmeninės pagalbos teikimo ir organizavimo mechanizmą ir jį tobulinti siekiant užtikrinti šios pagalbos kokybę ir plėtrą“. Eilės asmeniniam asistentui gauti, pagalba į namus vietoje asmeninės pagalbos ir panašiai. Daugelis negalią turinčių žmonių su šiais dalykais vienaip ar kitaip yra susidūrę. Vyriausybė pasiryžusi gerinti asmeninės pagalbos teikimo tvarką ir kokybę. 

„Įteisinti bendrus Europos asmens su negalia kortelės ir žmonių su negalia automobilio statymo kortelės šablonus ir ES valstybių narių kompetentingų institucijų ar įstaigų išduotų kortelių pripažinimą“. Galima tik sveikinti! Seniai reikėjo. Kalbama jau beveik dešimt metų, bet kalbos ir likdavo tik kalbomis. 

„Parengti ir priimti Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Transporto lengvatų įstatymų pakeitimų projektus, sukuriant sąlygas šunų pagalbininkų pagalbos teikimui ir jų įsigijimo išlaidų kompensavimui ir užtikrinti šunų pagalbininkų įsigijimo kompensavimą“. Šunų pagalbininkų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarka iki šiol nenumatyta, spaudoje, socialiniuose tinkluose nuolat girdime apie tai, kad neregio su šunimi nenorėjo priimti į autobusą ar įleisti į parduotuvę. LASS, kaip organizacijos, ginančios neregių ir silpnaregių teises, pripažinimas ir įvertinimas, kad šunų pagalbininkų klausimą apskritai pavyko įtraukti į Vyriausybės programos veiksmų planą. Toliau plane kalbama apie informacijos prieinamumą, būsto pritaikymą, aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis, sąlygų sudarymą studentams mokant atitinkamas išmokas individualiems poreikiams tenkinti, mobilumo mokymus, socialinę reabilitaciją, tikslines kompensacijas. Vienaip ar kitaip vertinsime, naujoji Vyriausybė socialinei sričiai dėmesį skiria, ar nevirs tas dėmesys tiktai skambiomis kalbomis, ar pavyks visas numatytas priemones įgyvendinti, ypač dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis, įsitikinsime drauge su skaitytojais. 

Siūlymai ir pastebėjimai 

Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentės Indrės Širvinskaitės nuomone, negalios reforma davė daug naudos žmonėms, negalios vertinimas tapo daug objektyvesnis. Sveikintina nauja Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie SADM iniciatyva – kiekvieną mėnesį kviesti negalios NVO specialistus siekiant kelti kompetencijas negalios nustatymo procese. Europos negalios kortelė, šunys pagalbininkai – labai reikalingos priemonės. Siūloma darbo grupė dėl asmeninės pagalbos leis rasti bendrų sąlyčio taškų tobulinant sistemą. Vyriausybės programos nuostatose žadama skatinti socialinę atsakomybę vykdant statinių savininkų metodinį konsultavimą, teikiant jiems ekspertinę pagalbą ir keliant aplinkos prieinamumo ekspertų kvalifikaciją. Tai yra gerai, kalbama apie socialinę atsakomybę, tačiau ar šito pakanka – reikėtų akcentuoti privalomuosius kriterijus, kurie turi būti įgyvendinti. Plane nėra aiškumo dėl paslaugų, asmeninės pagalbos, pavienių paslaugų, ypač sunkią negalią turintiems asmenims, jaunuoliams. 

LASS prezidentas P. Kalvelis iš esmės kėlė du klausimus, šiuo metu ypač aktualius žmonėms su regos negalia: darbo vietų subsidijavimas ir socialinė reabilitacija. Darbo vietų subsidijavimo žmonėms su negalia, kuriems yra nustatytas 30–40 proc. dalyvumo lygis, terminas – treji metai. Jau yra atvejų, kai darbdavys po trejų metų atsisako asmens su negalia, nes nebeteikiama subsidija, o negalia niekur nedingsta. 2025 metais baigiasi taip pat trejų metų trukmės socialinės reabilitacijos programa bendruomenėse – kas toliau? Yra ir daugiau neregiams aktualių klausimų. Socialinių paslaugų kataloge nėra palydėjimo paslaugos. Yra alternatyvos: asmeninis asistentas, pagalba namuose. Didmiesčiuose asmeninio asistento paslaugos eilės dažnai būna didelės ir jo sulaukti yra sudėtinga, socialinė pagalba į namus irgi gana ribota. Antra vertus, neregiui valstybės vos ne per prievartą siūlomo paslaugų krepšelio dažnai neprireikia. Galbūt reikia, kad socialinis darbuotojas jį palydėtų į polikliniką, banką ar kitą įstaigą, pamokytų naudotis techninės pagalbos priemone, o toliau žmogus jau pats žinos, kaip jam gyventi ir ką veikti. Neregių ir silpnaregių bendruomenėse svarbią vietą užima sociokultūrinė veikla ir šios rūšies paslaugos. Sociokultūrinės paslaugos, kaip priemonė, į socialinių paslaugų katalogą įtrauktos. Nevyriausybinės organizacijos galėtų jomis naudotis. Atlikus analizę nustatyta, kad tik 2 savivaldybės iš 60 yra parengusios tvarkas dėl sociokultūrinių paslaugų teikimo ir jos taikomos tik savivaldybių įsteigtoms įstaigoms. 

Prezidento patarėja V. Budzevičienė atkreipė dėmesį į žmonių su negalia užimtumą. „Plane darbo santykiams yra numatyta nemažai priemonių, tačiau pasigendama veiksmų ar priemonių, skirtų darbo rinkai. Nėra veiksmo ar priemonės Užimtumo tarnybos veiklos gerinimui įdarbinant asmenis su negalia.“ Paprastai kalbant, siekiant žmonių su negalia proveržio atviroje darbo rinkoje, vien tik Vyriausybės numatytų veiksmų neužteks. SADM beveik į visas pastabas ar siūlymus turėjo savo paaiškinimų ir argumentų. Kitaip tokiais atvejais turbūt nė nebūna! Kartu visi diskusijos dalyviai pripažino, kad tam tikri pokyčiai teikiant socialines paslaugas, vykdant socialinę reabilitaciją yra būtini, ir šiais metais vienokių ar kitokių sulauksime. 

Nuotrauka. Žmonėms su negalia atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų vadovai turėjo galimybę aktualius klausimus ir pastebėjimus išsakyti SADM / LASS archyvo nuotr. 

Susitikimo SADM akimirka. Šviesioje patalpoje prie ovalaus konferencinio stalo sėdi dalykiškai apsirengę susitikimo dalyviai. Arčiau iš nugaros ir kairiojo šono užfiksuotos vienoje stalo pusėje sėdinčios moterys, o kitoje stalo pusėje tarp dviejų moterų sėdi LASS atstovai: kairėje – V. Balčikonis, o dešinėje – P. Kalvelis. Už jų kairėje prie sienos, ant kurios yra užrašas „Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, sėdi dar viena moteris, o dešiniajame stalo gale dideliame ekrane rodoma prie diskusijos nuotoliu prisijungusi dalyvė. Daugelis prie stalo sėdinčių žmonių yra priešais save pasidėję nešiojamuosius arba planšetinius kompiuterius, išmaniuosius telefonus ir dokumentus. Stalo viduryje arčiau galų sudėtos stiklinės ir aukšti stikliniai vandens ąsočiai. Už LASS atstovų yra išėjimas, prie kurio stovi Lietuvos ir Europos Sąjungos vėliavos. Patalpoje tvyro rimta nuotaika, kuri atsispindi dalyvių veiduose.