Galima daug samprotauti apie galimybę rinktis. Vieniems – tai žmogaus prigimtinė teisė, kitiems – vidinė laisvės išraiška, kai sprendžiame, ką gyvenime daryti, kur keliauti, ką ir su kuo veikti. Dar kiti pernelyg nesusimąsto, kad labai panašiose, ypač sudėtingose, situacijose kiekvienas žmogus gali pasirinkti, kaip į jas reaguoti, kas jam sukuria prasmę. Bet esant ramioms aplinkybėms dažnai net nevertiname, kad gyvename turėdami šią didelę dovaną. 

Šio „Mūsų žodžio“ numerio leitmotyvas – kelionė mintimis į knygose sudėtą išmintį ir į besitęsiančius karo žiaurumus Ukrainoje. Ir viena, ir kita mums primena, kad galima likti aklam ir kurčiam gyvenimo pamokoms. Tad suprasdami, kad beveik kiekvienoje situacijoje galime rinktis, kartu nusilenkiame tam, kas leidžia mums išlikti savimi ir įprasmina gyvenimą. 

Akimirka iš pernykštės Vilniaus knygų mugės / redakcijos archyvo nuotr. 

Apvali vasario mėnesio žurnalo „Mūsų žodis“ viršelio nuotrauka, kurioje iš viršaus užfiksuota virš Vilniaus knygų mugės salės ant plonų, beveik neįžiūrimų valų į apačią kybantys sulenkti lapeliai. Jie primena knygas, kurios tarsi pakilo nuo apačioje stovinčių lentynų ir pradėjo skraidyti lankytojams virš galvų. Daugelis šių keistų paukščių balti, tačiau vietomis yra ir spalvotų: mėlynų ir geltonų, primenančių Ukrainos vėliavą. Apačioje didžiąją nuotraukos dalį užima už jos ribų besitęsianti maždaug 3 metrų aukščio lentyna, kurioje marguoja įvairaus dydžio knygos. Priešais ją sukamoje lentynėlėje galimai pridėta dar daugiau knygų, atvirukų ar žurnalų. Aplink vaikštinėja, šnekučiuojasi ir dairosi žmonės. Dešiniajame nuotraukos šone stovi mėlynas stendas su šviesesnės mėlynos spalvos plakatu, kuriame pateiktas neįskaitomas geltonas užrašas. Mugės vaizdas kiek susiliejęs, tad dėmesio centre išlieka didžiąją nuotraukos dalį užimantys lapeliai, kurie tarsi iš aukšto smalsiai stebi mugės šurmulį. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnės nuotraukos kairėje pusėje matyti daugiau baltų lapelių ir po jais esantis pailgas stalas su išdėliotomis knygomis, o dešinėje – daugiau mėlyno stendo ir ant jo kabantis spalvingas plakatas. 

PROTANOPIJA. Tas pats vaizdas pateiktas ne toks spalvotas kaip realus. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Nuotraukos centras vis dar ryškus, spalvos nepakitusios, tačiau nuo centro į šonus vaizdas po truputį blanksta, kol galiausiai kampuose visai užtemsta. Kairėje uždengiami balti lapeliai ir apačioje esantis stalas. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato pailgo stalo, o likusioje nuotraukoje vaizdą taip pat protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Šiuo atveju visas vaizdas toks pat kaip realus, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Šiame pavyzdyje apatinėje nuotraukos dalyje įstrižai uždengiama apatinė vaizdo dalis, todėl visiškai nematyti kairėje pusėje esančio pailgo stalo ir dešinėje pusėje pakabinto spalvingo plakato. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Regėjimo plotis ir spalvos nepakitę, tačiau pats vaizdinio centras – nematomas. Šiuo atveju nematyti kelių lapelių, dalies lentynos ir kai kurių žmonių. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje įžiūrimas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – galima įžvelgti tik septynis baltus lapelius, dalį knygų lentynos ir sukamos lentynėlės bei kelių žmonių viršutinę kūno dalį.