Dažną iš mūsų žiemos metas įspraudžia į mažiau judrų gyvenimo ritmą. Norint to išvengti gelbsti aktyvaus laisvalaikio alternatyvos, tačiau turint regos apribojimą ne visuomet tai yra lengvai įgyvendinama. Laimei, vis daugiau atsiranda prieinamesnių sporto užsiėmimų, kurie mažiau riboja nematymo sukeliamus nepatogumus.
Viena iš tokių sporto krypčių Lietuvoje yra linijiniai šokiai. Tai palyginti nauja sritis tarp neregių ir silpnaregių, tačiau jau turime sėkmės pavyzdžių ir gerų rezultatų. LASS Kauno miesto filiale vyksta linijinių šokių užsiėmimai, į kuriuos nereges ir silpnareges kviečia vadovė Jurgita Dirmontienė. Tai ilgametę patirtį turinti linijinių šokių pedagogė, kineziterapijos specialistė, kuri užsiėmimuose medicininį išsilavinimą ir žinias sujungia su šokiu.
Linijinius šokius Kauno miesto filiale lanko dvylika narių šešios neregės ir tiek pat silpnaregių moterų. Nors pradžia ir buvo nedrąsi, tačiau šiandien moterys entuziastingai mėgaujasi šios sporto srities teikiamais malonumais ir neabejotina nauda. Linijiniai šokiai yra puiki laisvalaikio praleidimo, sveikatingumo ir saviraiškos priemonė. Šokiai yra atliekami su pasikartojančia žingsnelių seka sustojus į linijas, tai reiškia, kad visi skambant muzikai juda ta pačia kryptimi, atlieka tuos pačius žingsnelius be jokio fizinio kontakto. Šokti gali tiek vyrai, tiek moterys, nereikia partnerio. Įdomu tai, kad duomenų apie linijose atliekamus šokius aptinkama dar senovės Graikijoje, o pačių linijinių šokių sąvoka ir pradžia siejama su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kantri muzika bei vakarietiška (western) kultūra. Tokia pradžia fiksuojama apie 1880 m., o pats terminas line dance linijiniai šokiai, manoma, kad pirmą kartą buvo panaudotas 1948 m. Šiuos šokius smarkiai išpopuliarino JAV garsus aktorius Džonas (John) Travolta, kuris sušoko trijuose XX a. antros pusės žinomuose filmuose (Šeštadienio nakties karštligė, Briliantinas, Miesto kaubojus). Europoje linijiniai šokiai masiškai pradėjo populiarėti apie 19801990 m., o į Lietuvą jie atkeliavo 2004-aisiais ir netruko pasklisti ne tik po didžiuosius miestus, bet ir miestelius, pradėjo vykti renginiai, festivaliai, varžybos.
O štai linijinių šokių užsiėmimai Kauno miesto filiale prasidėjo 2022 metais. Šiandien, įsibėgėjus trečiam šokių sezonui, užsiėmimų vadovė santūriai prisimena pirmuosius ne tik būrelio lankytojų žingsnius, bet ir savo, nes sritis tuo metu buvo visiškai nauja, trūko metodikos, žinių, ne itin turtinga ir užsienio šokėjų patirtis. Vadovė J. Dirmontienė prisimena: Per pirmąsias repeticijas buvo net abejonių, ar pavyks įsilieti į linijinių šokių ritmą. Tai, sakyčiau, buvo labiau eksperimentai. Į priekį judėjome labai pamažu ir tik po pusmečio pajutome, kad susišokome ir galime toliau dirbti. Pradžioje žingsnelius atlikdavome sustoję ratu, nes taip daugiau jautėme vienas kito palaikymą, o jei kas nors truputį išklysdavo, tai ratas lengviau sugrąžindavo atgal į tą judesį. Šokome labai paprastus žingsnelius ir tik į vieną sieną, nes šie šokiai turi ypatumą kai išmoksti brėžinį, jį kartoji sukdamasis į kitas likusias tris sienas. Čia ir iškyla didžiausias iššūkis, nes, pakeitus sienos kryptį, net reginčiajam nebūna paprasta, smegenys, gavusios tokią užduotį, ne iškart su ja susitvarko. Tačiau užsiėmimuose mes išmoktą šokių kombinaciją palaipsniui pabandėme atlikti pasisukę ketvirtį, pusę rato, kol įsidrąsinom. Skirdama treniruočių dalyvėms vis sunkesnes užduotis, supratau, kad neregiai ir silpnaregiai turi kažkokį vidinį kompasą. Man ir iki šiol kelia nuostabą bei susižavėjimą jų sugebėjimas susiorientuoti ir susitelkti.
Jurgita įsitikinusi, kad sklandaus darbo priežastis glūdi ir psichologiniuose dalykuose, nes labai svarbu užmegzti glaudų santykį kolektyve, pasitikėti vienas kitu, nebijoti klausti ir net suklysti. Ne mažiau svarbu ir tai, kad žmonėms nebūtų atgrasus fizinis kontaktas, nes kai kuriuos judesius paaiškinti vien žodžiais nematantiems žmonėms neužtenka fizinis kontaktas padeda aiškiau perteikti judesio kryptį, intensyvumą, atramos taškus. Tačiau vadovė įsitikinusi, kad užvis svarbiausia yra kryptinga komunikacija. Ji priduria: Komunikacija turi būti labai tiksli ir aiški. Dabar mes vieni kitus suprantame iš pusės žodžio, turim savo kalbą, terminus, žodinius judesių įgarsinimus, todėl ir man drąsu kažko naujo mokyti. Puikiai gebam kryptis keisti, pasisukti, sušokti įvairaus stiliaus ir greitumo šokius nuo valso iki sambos.
Jurgita neslepia, kad jau nuo pat pirmųjų repeticijų ją žavėjo šios grupės moterų būdo savybės. Šokėjos yra darbščios, nuoširdžios, atviros, turi gerą humoro jausmą, moka pasijuokti ir iš savo negalios, iš tam tikrų negebėjimų: Kai vyrauja gera atmosfera, ji padeda įveikti bet kokius sunkumus. Vienoms užsiėmimuose sekasi lengviau, nes tiesiog turi daugiau įgimtų gebėjimų, kartais net geriau orientuojasi nei regintis žmogus naujokas. O toms, kurioms sunkiau sekasi pagauti ritmą, tinkamus judesius, užtrunka ilgiau, tačiau jos visos taip geba prisitaikyti, kad net jei ir nebūna labai tikslu, kažkaip moka apžaisti situaciją. Aš kartais sakau nesuprantu, kaip jūs padarėte vieną ar kitą schemą, bet tebūnie, jei tik jums patogu, patirtimi dalijosi J. Dirmontienė.
Ne paslaptis, kad kai kurių neregių ir silpnaregių kūnai būna mažiau lankstūs, yra labiau įsitempę. Esant tokiai situacijai linijiniai šokiai atpalaiduoja raumenis, pagerina jų lankstumą, taip pat sveikatina ir kitas kūno sritis stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, gerina medžiagų apykaitą, dailina kūną. Tačiau didžiausias šių užsiėmimų poveikis yra smegenų srities stimuliavimas, nes kaskart gavus naują šokių kombinaciją, ją reikia įsidėmėti kaip eilėraštį, o tai ir yra darbas smegenims. Ši šokių nauda yra įrodyta net moksliškai, todėl kai kurios šalys linijinius šokius yra įtraukusios į kompensuojamųjų priemonių sąrašą.
Linijinių šokių LASS mokinės, gerindamos savo sveikatą ir besimėgaudamos mėgstama veikla, kartą sulaukė pasiūlymo dalyvauti tarptautiniame linijinių solo šokių festivalyje Myliu Palangą 2024. Tai vienas didžiausių linijinių šokių renginių Lietuvoje, kuriame kasmet dalyvauja apie 1500 šokėjų. Į šį grandiozinį festivalį ryžosi vykti keturios LASS Kauno miesto filialo šokių užsiėmimų moterys, viena iš jų visiškai nematanti. Tai Roma Girnienė, kuri pirmoji neregė Lietuvoje dalyvavo tokiame renginyje. Moteris atviravo, kad vadovei užsiminus apie festivalį, pradžioje jos tik pajuokavo, kad gal ir važiuos, bet kai iš tiesų ten buvo užregistruotos, juokai išgaravo. Roma prisimena: Šie šokiai yra mano svajonė, teikianti kone skrydžio pojūtį. Tačiau mes komfortiškai jaučiamės savo erdvėje, kur esame jau pripratusios prie savo vietos, atstumų, galimų kliūčių. Per repeticijas vadovė pribėga prie kiekvienos, sklandžiai paaiškina, pasuka į tam tikrą poziciją, pakoreguoja, kad nesusidurtumėm, neiškryptumėm iš linijos. O festivalyje Palangoje reikėjo šokti su milžiniška minia atviroje nepažįstamoje erdvėje, J. Basanavičiaus gatvėje. Buvo labai nejauku. Tačiau mus drąsino tai, kad dalyvavome Senjorų ir pradedančiųjų grupėje ir buvome prisijungusios prie kito vadovės kolektyvo, tad mokytoja stovėjo visuomet greta mūsų ir sekė, kad kuri nenukryptų, o jei tai nutikdavo, truputį pakoreguodavo ir tęsdavom toliau.
Festivalyje LASS šokėjos atliko 5 šokius iš 8. Šiuo metu moterys mokosi būsimo festivalio šokių, jau yra paruošusios pusę programos, tad vasaros pradžioje galbūt vėl ryšis dalyvauti. Neįtikėtina tai, kad Jurgita linijinių šokių LASS nares moko savanoriškais pagrindais, į repeticijas moteris kviečia kartą per savaitę. Vadovė teigia, kad ją itin motyvuoja šokėjų atsidavimas šiam pomėgiui ir patiriama nauda. Didžiulis atpildas už įdėtą triūsą pirmą kartą aplankė tuomet, kai iš jų išgirdau frazę: Nesitikėjau, kad kada nors gyvenime galėsiu šokti. Ir tuomet pajutau didžiulę prasmę. Svarbu ne kiek jos išmoksta, bet kaip jaučiasi šokyje. Mes tiesiog atradome vieni kitus ir mėgaujamės tuo, kas vyksta čia ir dabar. O jei kas norite tuo įsitikinti gyvai, kviečiame atvykti pas mus ir prisijungti, dalijosi linijinių šokių vadovė J. Dirmontienė.
Nuotrauka: Šių metų linijinių šokių festivalio programą šlifuojančios LASS šokėjos po pernykščio festivalio Palangoje. Iš kairės Vanda, Halia, Roma, Jurgita, Indrė /asmeninio archyvo nuotr.
Judrioje alėjoje nuo kelių iki viršugalvio užfiksuotos viena šalia kitos glaudžiai stovinčios linijinių šokių šokėjos su trenere. Jos pozuoja kiek pasisukusios kairiuoju profiliu ir apglėbusios viena kitą per liemenį. Grupė vilki panašius laisvus tamsius marškinėlius su rankovėmis iki alkūnių ir mūvi šviesias kelnes, išskyrus trenerę, kuri mūvi šortus. Moterys linksmai šypsosi ir atrodo smagiai nusiteikusios. Už jų plačioje alėjoje šurmuliuoja žmonės, dešinėje lankytojų laukia įvairūs kioskeliai. Abipus žaliuoja aukšti medžiai, po kuriais įrengti šviesūs žibintai. Šokėjos atrodo kupinos energijos, kuri atsispindi jų linksmuose veiduose.