Įprasta atėjus Naujiesiems apžvelgti praėjusius metus: kas naujo įvyko, kokie tikslai pasiekti, uždaviniai įgyvendinti. Tas pats ir medicinoje – juk nauji tyrimai, diagnostikos priemonės ir gydymo metodai keičiasi labai greitai. Sakoma, kad medicinos vadovėlius reikia perrašyti kas penkerius metus, tačiau neretai naujienas tenka pritaikyti kasdieniame darbe ir greičiau. Ir nors dauguma pagrindinių ligų ir akių problemų išlieka tos pačios, tačiau kasmet atsiranda ne viena naujovė mokslo ir gydymo srityje, kuri anksčiau ar vėliau pasiekia kasdienę praktiką. Tad kas naujo 2024-aisiais įvyko akių ligų diagnostikos pasaulyje? Kokia šių inovacijų įtaka pacientų gydyme ir kasdienybėje? 

Adaptyvioji optika 

Vienas iš akių ligų diagnostikai naudojamų įrenginių – optinė koherentinė tomografija (OKT) – vis labiau tampa nepamainoma pagalba nustatant įvairias akių ligas. 2024-aisiais pasirodė ne viena OKT tyrimą pagreitinanti dirbtinio intelekto programa ir populiarėja adaptyvioji optika, kuri kartu su dirbtiniu intelektu gali net 100 kartų pagreitinti kasdien įprasto tyrimo atlikimą. Nors ir iki šiol tyrimas atliekamas gana greitai, tačiau kartais dėl prasto matymo ar kitų ligų (pavyzdžiui, tremoras dėl Parkinsono ligos) pacientams atlikti šį tyrimą būna iššūkis. Tad tyrimą pagreitinsiantys metodai ateityje tikrai palengvins kasdienį darbą. 

Diagnostika ir dirbtinis intelektas 

Dirbtinis intelektas tikrai nėra 2024 metų atradimas, tačiau pernai inovacijos šioje srityje žengė trimyliais žingsniais ne tik akių ligų srityje, bet visoje medicinoje, moksle ir kasdienybėje. Dirbtinio intelekto programos sparčiai pritaikomos diabetinės retinopatijos patikros programose, neišnešiotų naujagimių retinopatijos nustatyme, kai kuriose šalyse palengvina pradinę kitų ligų diagnostiką ar padeda įvertinti ligos progresavimo riziką. Šiuo metu Lietuvoje pacientų akių ligų diagnostikoje ir gydyme dirbtinio intelekto programų nenaudojame, tačiau netolimoje ateityje didėjant galimybėms tai gali tapti kasdienybe. Ir nors dirbtinis intelektas niekada nepakeis gydytojų, tačiau gali jiems pagelbėti, pagreitinti tam tikras užduotis ir prisidėti prie darbo krūvių sumažinimo ir našumo didinimo. 

Intraokulinio lęšio 75-asis gimtadienis 

2024-aisiais pasaulyje buvo minima pirmojo dirbtinio intraokulinio lęšio sukūrimo 75 metų sukaktis. Dabar turbūt neįmanoma įsivaizduoti akių ligų be kataraktos operacijų. Lietuvoje kasdien šimtai pacientų patiki akių šviesą chirurgams, kurie greitos operacijos metu pašalina drumstėjantį lęšiuką ir implantuoja naują skaidrų intraokulinį lęšį. Žinoma, operacijos metodika žymiai pasikeitė per 75 metus, komplikacijų dažnis reikšmingai sumažėjo, o sveikimo periodas sutrumpėjo. Taip pat šių dienų pacientai turi gana plačias pasirinkimo galimybes, kokį dirbtinį intraokulinį lęšį rinktis, o inovacijos šioje srityje nestovi vietoje. 

Nauji lašai 

Nors pernai nebuvo revoliucijos tarp naujai patvirtintų įvairioms ligoms gydyti skirtų akių lašų, tačiau rinka vis plečiasi. Dauguma glaukomai gydyti skirtų akių lašų jau įsitvirtinę rinkoje, tačiau vis dar kuriami įvairių lašų deriniai ir kombinacijos, siekiant palengvinti ilgalaikio gydymo režimą. Taip pat rinkoje patvirtinti net keli sausų akių sindromui gydyti skirti vaistai ir naujos dirbtinės ašaros. Todėl gydymo galimybių, skirtų kiekvieno paciento poreikiams, tik daugėja. 

Retos paveldimos tinklainės ligos 

Deja, iki šiol diagnozavus retą paveldimą tinklainės ligą beveik visais atvejais tenka pacientą informuoti, kad jokio gydymo nėra ir, tikėtina, kad liga ateityje progresuos. Genetinės ligos sudėtingos tuo, kad ligą lemia geno defektas, kuris yra tarsi užkoduotas organizme nuo pat gimimo. Tiesa, vienos genetinės ligos pasireiškia jau vaikystėje ar jaunystėje, kitos – vyresniame amžiuje, ir šių ligų simptomai gali svyruoti nuo nežymių iki lemiančių silpnaregystę ar aklumą. Tačiau gydyti genetines ligas labai sunku, kadangi reikia pakeisti pažeistą geną. Ir priešingai nei, pavyzdžiui, kataraktos operacija, kai sudrumstėjusį lęšiuką operacijos metu galima pakeisti dirbtiniu skaidriu ir matymą pagerinti net iki 100 procentų, su genais taip paprasta nėra, kadangi jie užkoduoti kiekvienos ląstelės viduje. 

Vienintelė genetinė distrofija, kuriai tiek JAV, tiek Europoje patvirtintas gydymas genų terapija – pigmentinis retinitas. Šią ligą gali sukelti net keli skirtingi genai, o gydymas pavirtintas tik vienam genui – RPE65. Kitiems genams ar kitoms tinklainę pažeidžiančioms genetinėms ligoms patvirtinto gydymo nėra. Klinikiniai tyrimai, tiriantys būsimų vaistų saugumą ir efektyvumą, užtrunka net dešimtmečius, todėl, kai publikuojami pirmieji rezultatai, visa bendruomenė jų laukia su nekantrumu. 

2024 metai buvo labai įdomūs, kadangi net keli klinikiniai tyrimai pažengė į priekį ir tikimasi rezultatų sulaukti jau 2025-aisiais. Šie tyrimai susiję su kitais pigmentinio retinito genais (DAWN, RESTORE studijos), Leberio įgimta amauroze (BRILLIANCE studija) ir Štargardto distrofija (TEASE, GARDian, DRAGON studijos), kurioms iki šiol nebuvo jokio patvirtinto gydymo. Ir nors užtrunka laiko, kol gydymas pasiekia Europą, todėl maža tikimybė, kad jis greitu metu atsiras Lietuvoje, vis tik didėjant pasiekiamumui Europos Sąjungoje ir daugėjant galimybių bendradarbiauti gydymo klausimais su kitomis šalimis, Lietuva taip pat nekantriai laukia būsimų vaistų ir gydymo galimybių. 

Amžinė geltonosios dėmės degeneracija 

Šlapioji amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) išlieka viena pagrindinių su amžiumi susijusių ir silpnaregystę lemiančių ligų. Visuomenei amžėjant sergamumas šia liga tik didėja. Dar prieš daugiau kaip 15 metų gydymo beveik nebuvo, tačiau į kasdienę praktiką atėjus šlapiajai AGDD gydyti skirtiems vaistams, suleidžiamiems į akies vidų (stiklakūnį), įvyko tinklainės ligų gydymo revoliucija. 

Dabar sunku įsivaizduoti tinklainės ligų gydymą be į stiklakūnį atliekamų injekcijų. Nors ir toks gydymas nuo ligos neišgydo, tačiau ilgainiui reikšmingai gali pristabdyti ligos progresavimą, stabilizuoti centrinį regėjimą ir taip išvengiama centrinio aklumo. Tam reikalingas gana intensyvus ir ilgalaikis gydymo režimas, kai diagnozavus ligą vaistai į akies vidų leidžiami vieną kartą per mėnesį, vėliau, jei akies būklė leidžia, tarpus tarp injekcijų ilginant kartą per du ar tris mėnesius. Kadangi dažnai pacientus lydi artimieji, pažįstami ar globėjai, dažnas apsilankymas pas akių gydytoją kartais tampa gana sudėtingu iššūkiu ir ne visi pacientai geba laikytis tinkamo gydymo režimo. 

Tad kartu su gydymo injekcijomis proveržiu pamažu atsiranda ir daugiau skirtingų vaistų, kurių tikslas – išlaikant gydymo efektyvumą retinti tarpus tarp injekcijų. Vyksta nemažai klinikinių tyrimų, kurių metu tiriami vaistai, skirti išlaikant gydymo efektyvumą retinti tarpus tarp injekcijų ir 2024-ieji buvo ypatingi naujų vaistų, generinių preparatų ir naujienų tinklainės ligoms gydyti metai. 

Pernai pasirodė pirmieji net kelių naujų tyrimų duomenys. Siekiama didinti preparatų galimybes prisijungti prie kelių skirtingų receptorių, praplėsti veikimo mechanizmą ir vaistų veikimo trukmę. Taip pat daugėja pranešimų ir patirties apie į akį implantuojamą vaisto tiekimo sistemą, dėl kurios vaistai lėtai išsiskiria į akies vidų ir nereikia kasmėnesinių injekcijų, o tik kas tam tikrą laiką vaistą papildyti. Kol kas vaistų tiekimo sistemų Lietuvoje neturime, tačiau sekti proveržius pasaulyje – itin įdomu. Ateityje šlapiosios AGDD gydymo tikslas – kuo geresnis atsakas į gydymą ir kuo retesnės injekcijos į akies vidų, todėl labai smalsu, kokios naujos sistemos ar naujo poveikio vaistai parodys puikius rezultatus 2025-aisiais. 

Galima pasidžiaugti ir pasiekimais Lietuvoje. Iki pernai šlapiąja AGDD sergantys Lietuvos pacientai galėjo gauti patvirtintą akims gydymą kompensuojamais centralizuotai perkamais vaistais (ranibizumabas ar afliberceptas) tik 10 injekcijų per 2 metus ir vėliau gydymas priverstinai turėjo būti keičiamas į nepatvirtintą akies gydymui, bet dėl kainos sėkmingai visame pasaulyje naudojamą vaistą (bevacizumabą), tačiau 2024-aisiais pasikeitus vaistų kompensavimo tvarkai, pacientai gali būti toliau gydomi neribotu kiekiu injekcijų. Deja, kol kas valstybinėse įstaigose gydomiems pacientams keisti vieną vaistą į kitą (kadangi rinkoje yra net keli pasirinkimo variantai) galimybės nėra, tokia galimybė taikoma tik besigydantiesiems privačiose įstaigose, tačiau tikimasi, kad ateityje tokia galimybė bus prieinama visiems. 

2024-ieji buvo gausūs naujienomis ir atradimais ir juos aprašyti reikėtų viso vadovėlio. Nepaminėti liko naujai patvirtinti lazeriai, mokslo naujienos ir naujų gydymo krypčių paieška laboratorijose, naujų dirbtinių donorinių audinių inovacijos, 3D spausdinimo galimybių plėtra ir dar daug kitų atradimų, tačiau visi šie pasiekimai anksčiau ar vėliau pasiekia kasdienę praktiką ir vienaip ar kitaip bus taikomi pacientų regai pagerinti ar išsaugoti. 

Nuotrauka: Medicinos srityje kasmet yra džiuginančių naujovių / www.pexels.com 

Nuotraukoje iš šono užfiksuota akių patikra. Kairėje sėdi vidutinio amžiaus pacientas, padėjęs galvą ant plyšinės lempos atramos, o dešinėje, kitoje instrumento pusėje jauna gydytoja pro okuliarus atlieka kairiosios akies patikrą. Pacientas, vilkintis tamsų megztinį su įvairiais šviesiais raštais priekyje, sėdi kiek susikūprinęs ir palinkęs į priekį. Jo trumpi šviesūs plaukai pakaušyje kiek prispausti plačios tamsios juostos, kuri fiksuoja galvą prie galvos atramos, įrėminančios veidą. Smakras atremtas į apatinį horizontalų skersinį, o kakta prispausta prie viršutinio. Dešinioji vyro akis užmerkta, o priešais kairiąją gydytoja laiko apvalų lęšį juodu rėmeliu. Šią akį nušviečia tarp paciento ir gydytojos esanti plyšinė lempa. Pacientas atrodo susikaupęs, siauros lūpos kiek patemptos į šalis. Dešinėje sėdinti gydytoja kairiąja ranka liečia plyšinės lempos pagrindą. Ji vilki šviesią medicininę aprangą, ant nugaros krenta tamsūs, į ilgą uodegą surišti plaukai. Ji atrodo susitelkusi į apžiūrą. Susiliejusiame fone galima įžvelgti kabineto įrangą: kairėje pusėje tamsuoja smulkus kompiuterio ekranas baltu rėmu, už plyšinės lempos stūkso stambus įrenginys.