2025-ieji įsibėgėja! Diena veja dieną, darbas – darbą. Lieka mažiau nei pusmetis iki visiems, turintiems negalią, svarbios dienos – šių metų birželio 28-osios. Ši diena – visai ne koks jubiliejus ar šiaip atmintina data. Birželio 28-ąją įsigalioja 2019 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva „Dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų“, viešojoje erdvėje dažnai vadinama tiesiog Europos Sąjungos (ES) prieinamumo direktyva. 2022-ųjų pabaigoje Seimas ES direktyvą perkėlė į nacionalinę teisę – priėmė Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymą Nr. XIV–1633 (toliau – įstatymas). Šį įstatymą dar 2023 m. 8-ame „Mūsų žodžio“ numeryje išsamiai aptarė teisininkas Giedrius Stoškus. Apie ES direktyvos ir minėto įstatymo įgyvendinimą rašėme ir vėliau. Tie, kam įdomu, gali nesunkiai susirasti internete, perskaityti. O įdomu turėtų būti jeigu ne visiems, tai bent daugeliui. ES direktyva žmonėms su negalia ar turintiems individualių poreikių atveria visiškai naujas galimybes naudotis daugeliu ES rinkoje esamų ir būsimų produktų bei paslaugų. 

„Kompiuteriai ir jų aparatinė įranga, telefonai, mobiliosios programėlės, planšetės, skaityklės, e. prekyba, savitarnos terminalai, finansinės paslaugos, audiovizualinė žiniasklaida – visa tai po 2025 m. birželio 28 dienos turės būti prieinama regos negalią turintiems žmonėms“, – sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) viceprezidentas Vilmantas Balčikonis. Pasigilinę tiek į minėtą direktyvą, tiek į įstatymą, atrasime, kad numatyti tam tikri pereinamieji laikotarpiai, kalbama apie neproporcingą naštą verslui ir panašiai. Labai norint visuose teisės aktuose galima rasti spragų ar landų, tačiau vertinant globaliai, ES direktyva – svarbus žingsnis žmonių su negalia savarankiškumo, įtraukties, atviros ir tolerantiškos visuomenės link. LASS jau nuo 2023 m. vidurio viešina tiek pačią ES direktyvą, tiek įstatymą. 

„Bendraujame su bankais, kredito unijomis, telekomunikacijų įmonėmis, prekybos tinklais, verslais, užsiimančiais elektronine prekyba, paštomatų administravimu, – tęsia V. Balčikonis. – Su daugeliu radome ir randame bendrą kalbą. Tiesa, yra verslo įmonių, su kuriomis iki šiol nepavyksta užmegzti kontaktų, išspręsti problemų. Po 2025-ųjų birželio 28-osios dėl tokių jau galėsime kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Vertinant bendrai, mano galva, reikalai juda visai neblogai.“ 

Praėjusių metų pabaigoje „Mūsų žodžio“ redakcija pakvietė dar kartą aptarti ES direktyvos viešinimą ir pasirengimą ją įgyvendinti. Diskusijoje dalyvavo LASS vadovai ir darbuotojai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja Svajūnė Sirvydytė, Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūros patarėja Dalia Gudaitienė-Holiman, redakcijos darbuotojai. Spausdiname jų mintis ir įžvalgas šia tema. 

S. Sirvydytė. ES direktyvos tikslas – ekonominis, suvienodinti visų ES valstybių įstatymus: kad reikalavimai produktams ir paslaugoms būtų vienodi, kad verslui lengviau atsivertų vidinė ES rinka. Štai kolega iš Norvegijos pasakojo, kad jiems šita direktyva yra tarsi žingsnis atgal. Ten jau prieš kelis dešimtmečius suprasta, kad produktai ir paslaugos turi būti vienodai prieinami visiems. Visgi ES direktyva atveria rinką ir sutaupo lėšų verslui. Suprantama, kartu pasiekiamas ir socialinis tikslas, produktai ir paslaugos tampa prieinami visiems ES valstybių gyventojams: su negalia, vyresnio amžiaus, sveikstantiems po sunkios ligos ar operacijos, keliaujantiems su bagažu ar su mažais vaikais. 

D. Gudaitienė-Holiman. Europos Komisija, kurdama įvairias direktyvas, pirmiausia stengiasi neišgąsdinti verslo, pristatydama, kaip jam atsiveria didesnės galimybės. Vis dėlto manau, kad ši direktyva pirmiausia orientuojama į žmones su negalia, kad jie galėtų jaustis kaip galima laisvesni, savarankiškesni. Kalbant apie fizinę aplinką, progresas akivaizdus: garsiniai šviesoforai, taktiliniai takai ir kita. Elektroninėje erdvėje, paslaugų sektoriuje tie pokyčiai ne tokie akivaizdūs. Priminsiu, kad yra tam tikras nuoseklumas: 2016 m. ES direktyva, skirta viešojo sektoriaus svetainių ir paslaugų prieinamumui, o 2019 m. – žingsnis toliau, reikalavimai verslui. 

V. Balčikonis. Tenka dalyvauti įvairiose konferencijose, darbo grupėse. Partneriai iš kitų regionų mano, kad Europa prieinamumo prasme daro daug progresyvių žingsnių. Kai ką gal ir piktina, bet, nori nenori, tarptautinės kompanijos atsižvelgia. Štai kad ir „Apple“ įrenginiuose atsiradusi lietuvių kalba. Nežinome, kaip ten yra iš tikrųjų, bet drįsčiau abejoti, ar kompanija lietuvių kalbą į savo įrenginius įdiegė vien iš geros valios. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie „Windows“ naujus įrankius – direktyvos reikalavimai veikia. 

A. Ravanas. Maloniai nustebino „Samsung“ kompanija. Neseniai ieškojau skalbyklės. „Samsung“ skalbyklėse brailio raštu pažymėtas mygtukas „paleisti“ ir kai kurie kiti. Dar ne visi, bet jau pradedama žymėti. Be to, „Samsung“ skalbyklės jau turi ir garsinį signalą. 

V. Balčikonis. ES direktyva buitiniams prietaisams dar netaikoma, bet verslas jau prisiima socialinę atsakomybę. Reikia nepamiršti, kad pasaulyje veikia ne tik mūsų aptariama direktyva, bet ir kiti prieinamumą, bendrus standartus reglamentuojantys įstatymai. Tarptautinės kompanijos, ateinančios į Europos rinką, turi į juos atsižvelgti. 

Redakcija. Įstatyme deklaruojama, kad importuotojai pateikia rinkai tik prieinamumo reikalavimus atitinkančius gaminius. Yra tam tikrų „jeigu“, bet reikalavimas irgi yra. 

P. Kalvelis. Siūlyčiau grįžti arčiau mūsų reikalų ir žmonių. Akivaizdus direktyvos reikalavimų nepaisymas – „Lietuvos geležinkelių“ bilietomatai. Bilietų pardavimo kasos panaikintos, bilietomatai regos negalią turintiems žmonėms neprieinami. Didžiosiose stotyse dar yra stoties darbuotojai, esant reikalui, galintys pagelbėti, bet mažesnėse nėra net tokios galimybės. Kelias nuo atėjimo į stotį iki bilietų išspausdinimo: surašėme 10 punktų, kuriuos jie turi keisti, kad procesas būtų prieinamas. Geriausias pavyzdys, kad sprendimą rasti įmanoma, – „Swedbank“ bankomatai. Direktyva dar neįsigaliojo, bet bankas padarė. Žmogus bankomatu niekada nesinaudojo, parodai, kaip veikia, ir matai, kaip jis nustemba: „Oho, niekada negalvojau, kad tai įmanoma!“ Kitas pavyzdys – Vilniaus oro uostas. Pats jame lankiausi du kartus, mūsų fizinės aplinkos prieinamumo specialistas Vytautas Gendvilas gal keturiskart, gal daugiau. Namų darbus uostas atlieka prieš atsidarydamas, o ne po to. „Geležinkelius“ dar prieš metus perspėjom, kad turės bėdų, bet reakcija – vangi. 

Redakcija. Vis dėlto „Lietuvos geležinkeliuose“ ne viskas blogai. Girdime daug teigiamų atsiliepimų. 

P. Kalvelis. Taip, jie turi gerų dalykų. Žmonės patenkinti stotyse teikiama pagalba. Neregį pasitinka, atvykusį, jeigu reikia, palydi iki troleibuso ar autobuso stotelės. Fizinė aplinka, įspėjamieji paviršiai – čia taip pat viskas neblogai, bet su bilietomatais liūdnas reikalas. Laukiame susitikimo su naujuoju susisiekimo ministru, kad šį klausimą iškeltume dar kartą. 

S. Sirvydytė. Kiekviena valstybė turėjo galimybę pasirinkti laikotarpį savitarnos terminalams atnaujinti. Buvo galima jį pratęsti iki 20 metų. Lietuva pasirinko pereinamąjį 5 metų terminą. Vadinasi, iki 2030 metų visi jūsų minėti terminalai turi būti prieinami. 

A. Ravanas. Susiduriame ir, matyt, susidursime su reiškiniu, kad jeigu koks nors terminalas ar savitarnos kasa kalba, tai dar nereiškia, kad ji atitinka direktyvos reikalavimus. Grįžtamasis ryšys yra, bet savarankiškai suvesti duomenų terminalo ekrane neregys negali. Toks įrenginys neturėtų būti laikomas pritaikytu. Kitas pavyzdys – banko kortelių skaitytuvas, turintis fizinę klaviatūrą. Vertinant paviršutiniškai, toks skaitytuvas galėtų atitikti prieinamumo reikalavimus, bet neregys, suvesdamas PIN kodą, neturi grįžtamojo ryšio, kokią sumą bankas nuo jo kortelės nuskaitė. Parėjęs namo jis gali pasitikrinti kompiuteryje ar telefone, bet tuo metu, kai vyksta mokėjimas, grįžtamojo ryšio nėra. 

V. Balčikonis. Tiek viešinant, tiek įgyvendinant direktyvą darbo yra ir bus. Daugelis verslų bendradarbiauja, mus susiranda patys. Yra tokių, su kuriais užmegzti ryšio nepavyksta. Pavyzdžiui, neregiams aktuali maisto užsakymo paslauga ir kartu mobilioji programėlė „Last mile“. Gavau kontaktus, pasiskambinau, paaiškinau apie direktyvą, kad anksčiau ar vėliau reikės paisyti jos reikalavimų, bet viskas tuo ir baigėsi. Jokios reakcijos. Turėjome nusiskundimų dėl paštomatų, kaip neregiui savarankiškai atsiimti siuntą? „LP Express“, „Smartpost“, „Venipak“ vienokiu ar kitokiu būdu šią problemą išsprendė. Susitikome su „Omniva“ atstovais, kalbėjomės, bet nematome, kad darytų kokius nors žingsnius. Praėjusių metų rudenį raštu kreipėmės į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. 

A. Ravanas. Dažnai bendrauju su verslo įmonėmis, jas konsultuoju. Jauti iš žmonių, ar jiems to reikia, ar ne, ar nori savo produktą padaryti, kaip patogu jiems, ar kaip būtų patogu vartotojui. Praėjusį pusmetį konsultavau Šiaulių banką – priima labai geranoriškai. Prieinamumo auditą antrą kartą atlieka „Telia“. Turime nuolatinį ryšį su „Barbora“. Atsiranda praktika įmonei turėti prieinamumo filtrą ir atitinkamą žymėjimą, kad jos produktai ir paslaugos prieinami asmenims su negalia. 

Redakcija. Kalbame apie skaudulius ir problemas. Artėja birželio 28-oji, ką ji keičia ar galėtų keisti? 

S. Sirvydytė. ES direktyvą 2022 m. perkėlėme į įstatymą, nes ji yra rekomendacinio pobūdžio. Gali veikti tik įstatymas. Bendraujame su keturiomis numatytomis rinkos priežiūros institucijomis. Jos pradeda intensyviai ruoštis. Daugėja užklausų iš verslo. 

Redakcija. Kokios tai institucijos? Kokiai institucijai priklauso e. prekybos priežiūra? 

S. Sirvydytė. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos transporto saugos administracija, Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Kiekviena yra atsakinga už tam tikrą veiklos sritį. 

D. Gudaitienė-Holiman. Elektroninė prekyba tenka Vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VTAT). 

S. Sirvydytė. Stengiamės, nenorime išgąsdinti verslo. Reikalavimai sudėtingi, numatyti pereinamieji laikotarpiai. Ne visi juos vienodai supranta. Stengiamės eiti žingsnis po žingsnio, rasti bendrą kalbą. Rinkos priežiūros institucijos rengia rekomendacijas, susitikimus su verslo asociacijomis. Už įstatymo nesilaikymą yra numatytos baudos nuo 500 iki 15 tūkst. eurų, tačiau nepulsime iš karto jų skirti. Daug svarbiau, kad verslas bendradarbiautų. 

V. Balčikonis. Kartais turbūt geriau būna sumokėti baudą, nei laikytis reikalavimų? 

Redakcija. Įstatyme teigiama, kad baudos skyrimas neatleidžia ekonominės veiklos vykdytojo nuo pareigos atlyginti vartotojams ir galutiniams naudotojams padarytą turtinę ar neturtinę žalą, o prieinamumo reikalavimų neatitinkančius gaminius pašalinti iš rinkos, kol bus užtikrinta, kad šie gaminiai ir paslaugos atitinka taikomus prieinamumo reikalavimus. 

D. Gudaitienė-Holiman. Maksimali bauda, kaip sakė Svajūnė, – 15 tūkst. eurų. Ji gali būti skiriama esant sunkinančioms aplinkybėms, kai ne tik nesilaikoma direktyvos reikalavimų, bet ir kažkam padaryta žala, kuri neištaisyta ir neatlyginta. 

A. Ravanas. Įstatyme numatyta galimybė įpareigoti sustabdyti paslaugos teikimą arba išimti gaminį. Sunkiai įsivaizduoju, kad įmonė išimtų kokį bilietomatą ar paštomatą. 

V. Balčikonis. Kalbame apie prieinamumą, kalbame apie direktyvą. Kalbame apie blogus ar gerus pavyzdžius – irgi apie direktyvą. Šioje situacijoje kyla klausimas, koks galėtų būti vartotojų vaidmuo? Nemanau, kad pirmiausia reikėtų skųsti, kreiptis į kontroliuojančias įstaigas. Daugelis verslo įmonių turi prieinamumo deklaracijas, yra linkusios geranoriškai bendrauti su vartotojais ar pirkėjais. Mūsų bendruomenėje yra aktyvių žmonių, kurie jau dabar informuoja įmonę, jeigu jos produktas ar teikiama paslauga nėra visiškai prieinama. Aišku, nuobaudos turi likti, nes atsižvelgia ne visi. Reikia skatinti tiek verslą, tiek vartotojų aktyvumą. 

D. Gudaitienė-Holiman. Taip, švietimas, informavimas. Vien bauduodami rezultato nepasieksime. Jeigu nepavyksta susitarti, tada jau pradeda veikti įstatymas. Neatskleisiu jokios paslapties, sakydama, kad aiškumo, kaip direktyva bus įgyvendinama, nėra: vyks planiniai patikrinimai, bus reaguojama į vartotojų skundus. Jeigu vartotojas nežinos, kad tokia direktyva egzistuoja, nežinos, kur kreiptis, tai ir nesikreips. 

A. Ravanas. Geranoriškumas yra gerai, bet ne visada suveikia. Neturėtume bijoti kalbėti apie komercinę naudą, apie tai, kad verslo tikslas – užsidirbti. Joks tabu norėti užsidirbti ir iš žmonių su negalia. Mes turime tokius pačius poreikius kaip ir visi kiti žmonės ir už juos mokame. Gali būti šiek tiek brangiau, bet jeigu bus patogu, žmogus tikrai ateis, naudosis, susimokės. 

V. Balčikonis. Kokią Europos šalį galėtume laikyti prieinamumo lydere? 

S. Sirvydytė. Norvegiją. Tačiau pačių norvegų teigimu, reikalingas visų suinteresuotų pusių tarpusavio supratimas. Negalima leisti situacijos, kai verslui naudingiau mokėti baudas, nei laikytis direktyvos reikalavimų. 

Nuotrauka: Praėjusių metų pabaigoje redakcija sukvietė diskusijai aktualiais ES prieinamumo direktyvos klausimais / redakcijos archyvo nuotr. 

Nuotraukoje užfiksuoti šviesioje LASS konferencijų salėje prie ovalaus žiedo formos stalo sėdintys diskusijos dalyviai. Pačiame priekyje, kairėje iš nugaros užfiksuotas tamsiaplaukis A. Ravanas, vilkintis tamsų megztinį ir priešais save ant stalo sunėręs rankas. Jam iš dešinės sėdi tamsiaplaukis P. Kalvelis, vilkintis tamsų švarką ir atsirėmęs alkūnėmis į stalą. Dešiniau iš dalies į kadrą patenka A. Valenta, pasisukęs kairiuoju profiliu ir iškėlęs priešais save diktofoną. Toliau sėdi tamsų kostiumą vilkintis V. Balčikonis, pasukęs pliką galvą į dešinę ir pasidėjęs rankas priešais save ant stalo. Prie jo sėdi kiek nulenkusi galvą D. Gudaitienė­Holiman, vilkinti tamsią palaidinę ir ant pečių užsimetusi šviesų megztinį. Jos šviesūs plaukai trumpai kirpti, ant kaktos krenta tiesūs kirpčiukai. Toliausiai sėdi S. Sirvydaitė, kiek pasukusi galvą dešiniuoju profiliu. Ji vilki šviesų bluzoną aukštu kaklu, ant pečių krenta trumpi šviesinti plaukai. Svajūnės rankos sunertos priešais save ant stalo, lūpos pravertos, tarsi ji kažką sakytų. Viduryje stalo paliktoje erdvėje ant stovų pritvirtintos dvi šviesios pailgos kolonėlės. Ant sienos pateiktas LASS logotipas ir užrašas „Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga“, o dešinėje ant palangės stovi stambus augalas dideliais karpytais lapais. Patalpoje tvyro rimta nuotaika, dalyviai atrodo susitelkę į diskusiją.