Yra sakoma, kad kvailų klausimų nėra ir tai kuo tikriausia tiesa. Turbūt neretam susimąsčius apie savo akių būklę iškyla klausimų, kurie atrodo keisti ir nedrąsu arba nėra laiko paklausti savo akių gydytojo vizito metu. Tad, kokie klausimai gali pasirodyti keisti, tačiau tikrai nenustebintų akių gydytojo? 

Kodėl geltonoji dėmė yra geltona? 

Atvykę į tinklainės ligų kabinetą gana dažnai pacientai pareiškia, kad jie yra siunčiami konsultacijai, nes turi geltoną dėmę. Į tokį teiginį mėgstu atsakyti: aš irgi turiu geltoną dėmę! Mes visi be išimties turime geltoną dėmę – ji yra centrinė mūsų tinklainės dalis, kuri atsakinga už ryškų, aiškų, spalvotą, tiesų, centrinį matymą ir be jos negalėtume aiškiai regėti pasaulio. Neretai su metais gali išsivystyti liga – amžinė geltonosios dėmės degeneracija, dėl kurios sukeltų simptomų pacientai ir kreipiasi akių gydytojo konsultacijai. Gydytojai apžiūros metu atlieka akių dugno patikrą ir kitus reikiamus tyrimus, tačiau tikrosios geltonos spalvos niekur nematome, tik geltonosios dėmės sritis atrodo kiek gelsvesnio atspalvio. Pati geltonoji dėmė savo pavadinimą gavo dėl joje esančio geltono pigmento ksantofilo, todėl ir vadinama ne raudonąja, juodąja ar žaliąja, o būtent geltonąja dėme. 

Kokia akių spalva dažniausia pasaulyje? 

Preliminariais skaičiavimais, daugiau nei pusė, o kai kurių šaltinių duomenimis net 70–79 procentai žmonių turi rudos spalvos akis. Žalsva akių spalva – pati rečiausia ir tik apie 2 procentai populiacijos gali pasigirti žaliomis akimis. 

Kodėl pjaustant svogūną akys ašaroja? 

Svogūno odelėje yra fermentų bei rūgščių ir įpjovus odelę susidaro specifinės dujos, kurios turi dirginantį poveikį akių paviršiui. Dėl apsauginio akies mechanizmo suaktyvinama ašarų gamyba ir išskyrimas, todėl tam, kad pašalintų pavojingą poveikį, ašarojama intensyviau. Įprastai per metus pagaminama vidutiniškai 57–114 litrų ašarų, tad įdomu, kiek jų pagamina tie, kurie dažnai pjausto svogūnus? 

Kodėl patrynus akį pasirodo „žvaigždutės“ ir mirguliavimas? 

Stipriau patrynus akies obuolį tinklainę sudirgina tam tikros medžiagos, vadinamos fosfenais, kurie lemia šviesos blyksnių, žvaigždučių, mirguliavimo atsiradimą. Tokie pojūčiai trunka trumpai ir nėra pavojingi, geriau matosi prieblandoje. 

Kam skirtos blakstienos ir antakiai? 

Ir nors dabar nemaža dalis estetinės medicinos, kosmetologijos ir kitų veido priežiūros sričių dėmesio skirta būtent blakstienų ir antakių grožiui, vis tik šie trumpi plaukai anatomiškai atlieka ne grožio, bet apsauginę funkciją. Blakstienos yra jautrios, visai panašiai kaip katės ūsai, nes skirtos pagauti smulkius svetimkūnius ir apsaugoti nuo jų patekimo į akį ir potencialios infekcijos. Taip pat jautriai reaguoja į prie akies artėjančius objektus ir lemia refleksinį užsimerkimą. Mokslininkų nuomone, dar viena naudinga blakstienų rolė – oro filtras. Blakstienos lėtina ašarų plėvelės nugaravimą iki 50 procentų ir prisideda prie ašarų plėvelės stabilumo palaikymo. Antakiai padeda išreikšti emocines reakcijas ir apsaugo nuo lietaus ir prakaito patekimo tiesiai į akis. 

Kodėl akių gydytojai patys nešioja akinius? 

Žmogui, nesusidūrusiam su akių ligomis ir būklėmis, neretai gali iškilti šis klausimas. Juk taip reklamuojamos lazerinės matymą gerinančios operacijos. Tad kodėl gydytojai patys neišsioperuoja akių ir nenusiima akinių? Pirmiausia, reikia žinoti, kad lazerinė chirurgija atliekama ne visoms akių ligoms gydyti. Operuojami trumparegystę, toliaregystę ir astigmatizmą turintys žmonės. Tačiau įprastai rekomenduojama operuotis iki 40 metų amžiaus, nes vėliau vystosi senatvinė toliaregystė ir gali prireikti akinių skaitymui iš arti. Todėl jaunesniame amžiuje atlikus regos korekciją galima ilgiau džiaugtis gyvenimu be akinių, tačiau ne visą gyvenimą. Taip pat operacijos atliekamos nesant rimtų gretutinių akių ligų, kurios gali pabloginti matymą nepriklausomai nuo operacijos arba sukelti riziką. Ne visiems šios operacijos galimos pagal ragenos storį ir ne visi jaučia diskomfortą nešioti akinius ar kontaktinius lęšius, kiti nenori papildomos nebūtinos operacijos rizikos, nes komplikacijų nors ir retai, bet pasitaiko. Tačiau tikrai yra ne vienas akių gydytojas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, kuriam yra atlikta regos korekcija. 

Ar galima gyventi matant tik su viena akimi? 

Tikrai taip. Žmonės gyvena tik su viena reginčia akimi dėl įvairiausių priežasčių: vystymosi defektai, augliai, traumos, aklumas dėl užleistos ligos ir kita. Įprasta manyti, kad viena akis „dirba už dvi“, todėl labiau pavargsta, greičiau blogėja matymas. Žmonėms skirta turėti dvi akis ne šiaip sau, abiejų akių ir smegenų darni veikla užtikrina trimačio, stereo vaizdo matymą ir suvokimą, sąlygoja platesnį regos lauką. Tačiau, šviesos impulsams sklindant tik iš vienos akies, smegenys prisitaiko ir išmoksta tinkamai interpretuoti gaunamą vaizdą. Todėl dėl neuroplastiškumo regint tik su viena akimi bendro vaizdo funkcija nėra sutrikdoma ir akis nevargsta labiau nei įprastai. 

Ar būtina naudoti vitaminus akims? 

Tikrai ne, tačiau tai ne galutinis atsakymas. Sveikoms akims, sveikiems žmonėms profilaktiškai papildų naudoti nebūtina, kadangi visą reikiamą kiekį galime gauti su maistu. Tačiau jeigu mityba nevisavertė, yra vitamino A įsisavinimo problemų (pavyzdžiui, po skrandžio mažinimo operacijų), tokiu atveju rekomenduojama trūkstamą vitaminų kiekį kompensuoti papildais. Bet jei yra diagnozuota geltonosios dėmės degeneracija, papildus naudoti rekomenduojama, nes yra įrodyta, kad reguliarus ir ilgalaikis naudojimas gali sulėtinti ligos progresavimą. Nors ir ligos pagydyti neįmanoma, tačiau kuo ilgiau išlaikyti kuo stabilesnį regą yra siekiamybė. Mokslas bando ieškoti įvairiausių būdų, nuo papildų iki lazerinių technologijų, kaip ligą pristabdyti. 

Ar galima persodinti visą akį? 

Mokslas sparčiai juda į priekį ir 2023-iųjų gegužę Aaronas Jamesas tapo pirmuoju žmogumi, kuriam persodinta visa akis ir dalis veido. Siekis persodinti visą akį mokslininkus intriguoja jau seniai, tačiau nors ir akis sveria vos 7,5 gramo ir atrodo gana paprastas organas, vis tik ji yra sudaryta iš daugybės audinių ir struktūrų. Tad nors visos akies transplantacija praėjo sėkmingai ir akis netapo žuvusių audinių ir uždegimo šaltiniu, savo funkcijos neatgavo ir kol kas galimybė persodintai akiai regėti yra beveik nulinė dėl regos nervo skaidulų nupjovimo. Regos nervas perduoda informaciją smegenims tam, kad suprastume, ką matome, bet pažeistos nervinės skaidulos neregeneruoja – neatauga. Mokslininkams teks daugiau paplušėti, kol bus įmanoma persodinti ne tik visus akies audinius, bet ir atkurti jos funkciją. Tačiau tam tikrų akies dalių persodinimas sėkmingai vyksta ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Visos ragenos ar jos sluoksnių transplantacija sėkmingai pagerino ne vieno paciento gyvenimo kokybę ir išlieka vienas iš funkciją atkuriančių rageninio aklumo gydymo būdų, tačiau dėl donorinių ragenų trūkumo sergantiesiems tenka laukti ilgose eilėse ir tikėtis stebuklų. 

Kodėl, kai akys ašaroja, nustatomas sausų akių sindromas ir reikia kaip tik lašinti dirbtines ašaras? 

Ašarų plėvelė sudaryta iš 3 pagrindinių sluoksnių: išorinio riebalinio, vidurinio vandeninio, vidinio gleivinio. Kai nugaruoja riebalinis sluoksnis, ašarų plėvelė tampa nestabili, įsivyrauja vandeninis sluoksnis ir akys ašaroja. Tačiau kadangi trūksta riebalinio sluoksnio, tai vertinama kaip sausos akies sindromo išraiška ir rekomenduojama lašinti riebalinio pagrindo dirbtines ašaras. Kai nugaruoja ir vandeninis arba visi trys sluoksniai, akis peršti, jos sausėja, atsiranda svetimkūnio pojūtis. 

Ar įmanoma išvengti akinių skaitymui? 

Deja, senatvinė toliaregystė (presbiopija) yra neišvengiama lygiai taip pat, kaip žili plaukai ar raukšlės odoje, todėl visą gyvenimą sveikoms buvusioms akims su amžiumi prireikia pagalbos – akinių. Tai yra visiškai normalus ir neišvengiamas senėjimo procesas, kad ir kaip sunku tai pripažinti. Ne visi žmonės noriai su tuo susitaiko. Žinoma, šiais laikais yra skirtingų akinių ar kontaktinių lęšių pasirinkimų, lazerinės presbiopijos korekcijos operacijų, refrakcinių lęšiuko pakeitimo operacijų implantuojant daugiažidininius intraokulinius lęšius, dėl ko galima išvengti akinių skaitymui, tačiau reikia suprasti, kad pati presbiopija – natūrali organizmo būklė. 

Ar tikrai skaitymas prie prasto apšvietimo pablogina matymą? 

Šiuo teiginiu dažniausiai pabarami vaikai, kad neva skaitant patamsyje susigadins akis. Tačiau vis tik tai yra gana gajus mitas suaugusiųjų pasaulyje. Kai akis jau yra visiškai išsivysčiusi, skaitymas prie prasto apšvietimo tikrai nepablogins matymo, tačiau gali sukelti fotogeninę astenopiją – akių įtampą ir nuovargį. Po įsitempimo gali atrodyti, kad matymas pablogėjo, tačiau po pertraukos ar ramybės periodo matymas grįžta į prieš tai buvusį. 

Kas geriau akių kompresams: ramunėlės, medetkos ar bulvių tarkiai? 

Dėti ant akių kaip kompresą galima viską, ką tik sugalvoja laki žmogaus vaizduotė. Bet ar akių gydytojai rekomenduoja? Tikrai ne! Priešingai, nei rašoma populiariojoje spaudoje ir net kai kurių kitų sričių gydytojų straipsniuose, akių gydytojai apskritai naudoti bulvių, arbatžolių, tarp jų ir ramunėlių, kompresų nerekomenduoja. Galbūt daliai žmonių tokie kompresai ir nuima nuovargio, skausmo pojūčius, tačiau nemažai daliai sukelia dar ūmesnius požymius, alergines reakcijas ir neretai atveda į skubios pagalbos skyriaus akių ligų gydytojo kabinetą dėl paburkusių, paraudusių akių vokų, negalėjimo atsimerkti ir pūliavimo. 

Kodėl sakoma, kad kai žmogus įsimyli, akys blizga? 

Moksliškai apie akių blizgėjimą ką nors pasakyti sunku, tačiau, kad gali išsiplėsti vyzdžiai – šiek tiek tiesos yra. Vyzdžiai susitraukia ar išsiplečia priklausomai nuo į akį patenkančios šviesos kiekio, o vyzdžių reakciją reguliuoja vegetacinė nervų sistema. Vyzdžių išsiplėtimą lemia simpatinės skaidulos, susiaurėjimą – parasimpatinės skaidulos. Simpatinė sistema aktyvinama tam tikrų emocinių ir stresinių situacijų, todėl sutikus patinkantį ar mylimą žmogų ir suaktyvėjus simpatinei sistemai, vyzdžiai gali nežymiai išsiplėsti, nors ir tai taip subtilu ir įprastai nepastebima. Na, o medicinos studentai, besimokydami akių anatomijos ypatumų, turi susigalvoję paprastą prisiminimo sistemą, kaip nesumaišyti simpatinių ir parasimpatinių skaidulų sukeliamo efekto: juk pamačius simpatiją iš to džiaugsmo vyzdžiai išsiplečia, reiškia, dirba simpatinės skaidulos. 

Nuotrauka. Po apsilankymo pas akių gydytoją dažnai lieka rūpimų, bet nepaklaustų klausimų / www.pexels.com nuotr. 

Nuotraukoje jaunai moteriai šviesioje patalpoje per plyšinę lempą atliekama akių apžiūra. Baltus marškinėlius vilkinti pacientė užfiksuota nuo krūtinės iki viršugalvio, pasisukusi dešiniuoju profiliu. Jos trumpi šviesinti plaukai pridengia ausies viršutinę dalį, gale siekia iki kaklo vidurio, tiesūs kirpčiukai krenta ant kaktos. Moters veidą įrėmina šviesi stačiakampė galvos atrama. Pacientės smakras padėtas ant apatinio skersinio, o kakta remiasi į viršutinį. Dešinėje nuotraukos pusėje užfiksuota dalis prieš moters veidą esančio plyšinės lempos komponento, per kurį atliekama apžiūra. Pacientė atrodo atsipalaidavusi, jos dešinioji akis kiek primerkta, plonos pravertos lūpos švelniai šypsosi.