Šie metai mūsų šalies politiniame gyvenime išsiskyrė įvykių gausa. Net treji rinkimai sukvietė piliečius prie balsavimo urnų. Gegužės mėnesį vyko Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai. Birželio pradžioje vykusiuose antruosiuose rinkimuose balsavome už mūsų šaliai Europos Parlamente atstovausiančius politikus. Spalį įvykę tretieji rinkimai nulėmė naujojo Seimo sudėtį. 

Kiekvienas silpnaregis ar neregys, atvykęs į rinkimų apylinkę, gavo ne tik balsavimo biuletenius reginčiųjų raštu, bet ir brailio. Dar prieš rinkimus brailio raštu buvo atspausdinti rinkimų informaciniai laikraštukai. Regos negalią turinčius rinkėjus taip pat pasiekė brailio raštu atspausdinti partijų ir netgi visų apygardų vienmandatininkų sąrašai. Silpniau regintieji rinkėjai taip pat neliko be dėmesio. Jie galėjo naudotis didinamosiomis plėvelėmis. Atėjus balsuoti, prieš gaunant rinkimų biuletenį, reikėjo pasirašyti. Anksčiau be kito žmogaus pagalbos to padaryti nebuvo įmanoma, nes parašui skirta eilutė bendruose rinkėjų sąrašuose itin siaura. Šiemet vargti neteko. Rinkimų komisijos narys ar narė pasirašymo vietoje padėdavo specialų lapą su iškirptu langeliu. Jį apčiuopti nebuvo keblu. Suprantama, kad dar ne viskas padaryta. Eidamas į balsavimo kabiną, o vėliau prie urnos, pasigedau taktilinių linijų. Jei taktilinį taką įrengti sudėtinga, galbūt balsavimo kabinos ir urnos vietą galėtų neregiui nurodyti garsinis signalas, kaip visuotinai suprantamas orientyras. Dar viena smulkmena: norėdamas pažymėti partijos numerį ar kandidatą, turėjai apčiuopomis ieškoti kabinoje esančio tušinuko. Šią problemą išspręstų tai, jei neregys rašomąją priemonę gautų kartu su balsavimo biuleteniu arba galėtų atsinešti brailio lentelę su grifeliu, o toks žymėjimo būdas būtų prilyginamas balsavimui pažymint rašikliu. 

2024 m. spalio 13-ąją vykusius rinkimus į Seimą galime laikyti išskirtiniais mūsų bendruomenei dar ir tuo, kad rinkimų kovoje dalyvavo net du neregiai – Kazys Kuneika ir Andžėjus Ravanas, konkuruodami su kitais kandidatais ne tik partijų sąrašuose, bet ir vienmandatėse rinkimų apygardose. A. Ravanas Laisvės partijos sąraše buvo 52 ir balotiravosi vienmandatėje Trakų–Vievio rinkimų apygardoje Nr. 58. Dėl Seimo nario vietos A. Ravanas konkuravo su 10-ties partijų atstovais. 

Lietuvos socialdemokratų sąrašo 88 pozicijoje įrašytas Kazys Kuneika taip pat balotiravosi vienmandatėje Danės rinkimų apygardoje Nr. 23. Dėl Seimo nario vietos jis konkuravo su 9-ių partijų atstovais. 

Pakeliui su politika 

Politika A. Ravanas susidomėjo pradėjęs nuodugniau domėtis teisine sistema ir įstatymais. Tai nutiko prieš devynerius metus. „Lietuvoje yra taip, kad norėdamas naudotis tam tikromis galimybėmis: subsidijomis, parama studentams, įvairiomis išmokomis ir t. t., esi tiesiog priverstas nuodugniai domėtis, skaityti ir studijuoti šalies įstatymus“, – asmenine patirtimi dalijosi neregys. 

Domėdamasis įstatymine baze, A. Ravanas atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurie dalykai nėra sutvarkyti, o norint tai padaryti telieka vienas kelias – politiko. Prieš dvejus metus jaunas vyras atkreipė dėmesį į naują, veržlią Laisvės partiją. Susipažino su jos programa, deklaruojamomis idėjomis ir siekiais. Laisvės partija neregį sužavėjo savo liberaliomis pažiūromis, orientavimusi į plačią visuomenę bei tolerancija „kitokiems“. Simboliška, kad tuo pačiu metu gyvenimas A. Ravaną suvedė su Seimo nare Monika Ošmianskiene, Laisvės partijos nare. Monika išsamiai papasakojo apie partijos veiklą ir galutinai išsklaidė Andžėjaus abejones. Užsukęs į Laisvės partijos internetinę svetainę ir joje radęs partijos nario prašymo anketą, Andžėjus be didesnio vargo ją užpildė. Po kiek laiko su pretendentu susisiekė partijos atstovė ir aptarė įstojimo detales. Netrukus A. Ravanas tapo partijos nariu. Andžėjus pasakoja: „Tapęs nariu gavau prieigą prie uždaros Laisvės partijos grupės svetainės. Čia yra skelbiamos visos naujienos ir verda įvairiausios diskusijos. Žinoma, naujienas sekiau ir kelis kartus parašiau į grupę. Pirmiausia prisistačiau. Vėliau pasisakiau keliais klausimais. Iš karto nepuoliau aktyviai reikštis. Manau, tai reikia daryti palaipsniui, neskubant ir tikrai turint ką pasakyti. Partijos kolegos mano negalią priėmė natūraliai, žmogiškai. Kur reikia – visuomet siūlė savo pagalbą. Nors dalyvavau rinkimuose, jaučiu, kad esu gana pasyvus partijos narys. Ne itin aktyviai dalyvauju ir vidiniame partijos gyvenime. Tiesa, rašant ilgąją, virš šimto puslapių, rinkimų partijos programą, prisidėjau ir aš.“ 

K. Kuneika aktyviame politiniame gyvenime jau aštuoneri metai. Jis priklauso Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP). Politinį gyvenimą sekė nuolatos. Per radiją, televiziją klausydavosi politinių laidų, spaudoje sekė politines skiltis. Iš pradžių pats neketino reikštis, bet gyvenimas diktavo ką kita. Neregys aktyviai įsijungė į „Gyvasties“ organizacijos veiklą. Siekdamas masažo specialisto profesijos, tapo besimokančiųjų pirmininku. Reikėjo rengti nemažai renginių. Norint į juos pritraukti žiūrovų, būtina sąlyga – visuomenei gerai žinomas žmogus. Jau tada, pasitelkęs bičiulį, užimantį aukštas pareigas Socialdemokratų partijoje, užmezgė pirmuosius kontaktus su politikais. Ilgainiui ir pats sulaukė kvietimo tapti bendrapartiečiu. „Pasiūlymas buvo netikėtas. Aš svarsčiau galimybę tapti kitos, visiškai priešingos partijos nariu. Netgi dalyvavau jos sąskrydyje. Besižvalgydamas į konservatorius save stabdžiau. Vis sau kartojau, kad dar anksti, reikia palaukti. Draugo raginamas dar kartą peržvelgiau Socialdemokratų partijos deklaruojamas vertybes ir siekius. Įdėmiai skaitydamas dokumentus supratau, kad ši partija atliepia mano politines pažiūras. Nieko kitko neliko, kaip tapti jos nariu. Tuo metu partijoje įvyko skilimas. Nuo jos atskilo vadinamieji „bebrai“. Nepaisant to, žengiau šį žingsnį ir nesigailiu“, – pasakojo politikas. 

Įstojęs į Socialdemokratų partiją, K. Kuneika pirmus trejus metus nebuvo aktyvus politinės organizacijos narys. Neregys tik stebėjo ir stengėsi perprasti vidinį partijos mechanizmą. Visko pagrindas – partijos statutas. Tik ką „iškeptas“ politikas jam ir skyrė didžiausią dėmesį. Partijoje statuto yra griežtai laikomasi ir dirbama juo vadovaujantis. Neregys pirmiausia įsigilino į partijos vidinę struktūrą, skyrių, vidinių grupių, prezidiumo ir partijos tarybos vykdomas funkcijas. Dalyvavo visuose partijos rengiamuose susirinkimuose ir diskusijose. Perpratęs partijos veikimo mechanizmą, žingsnelis po žingsnelio pradėjo vis aktyviau išsakyti savo idėjas ir teikti pasiūlymus bendrapartiečiams. Dabar K. Kuneika yra LSDP Klaipėdos miesto skyriaus narys, skyriaus prezidiumo narys. Jis pasakoja: „Aš savo skyriuje nebuvau pirmas neregys. Sužinojau, kad vienas „Regsedoje“ dirbantis neregys jau yra mūsų partijoje. Iš pradžių į mane buvo žiūrima kaip į antraeilį. Galbūt bendrapartiečiai mąstė: nematantis žmogus turės užsiėmimą, galės bendrauti ir prasmingai praleisti laiką. Pasikartosiu, kad aš ir pats didelių ambicijų neturėjau. Į „vargšą neregį“ požiūris pasikeitė tik po dvejų–trejų metų.“ 

Rinkimų sūkuryje 

Ėmęsis studijuoti įstatymus A. Ravanas suprato, kad norėdamas keisti įstatyminę bazę, turės kandidatuoti į Seimą. Ši mintis jam kirbėjo seniai. Dar būdamas 22-ejų jis jau ketino kandidatuoti į Lietuvos parlamentą. Kaip pats sako – laimei, kad nesiryžo ir tuo metu nugalėjo savo jaunatvišką maksimalizmą. Vėliau atsirado supratimas, kad reikia dirbti ir įgyti tam tikrų kompetencijų. A. Ravanas ilgai svarstė, ar kandidatuoti 2024 metų rinkimuose. Apsispręsti padėjo partijos palaikymas ir šiuo metu vykstantys pokyčiai negalios politikos srityse, iš kurių svarbiausios šių dienų aktualijos – Europos prieinamumo aktas, su asmeniniu asistentu kylančios problemos, būsto subsidijavimo ir kiti klausimai. Laisvės partijos nariams buvo išsiuntinėtas laiškas, kuriame klausta, ar norėtų partijos sąrašuose kandidatuoti į Seimą. Politikas pasakoja: „Gavęs šį laišką paskambinau Monikai. Jos tiesiai šviesiai paklausiau: ar neapsijuoksiu pateikęs savo kandidatūrą? Supratau, kad be politinio žinomumo naivu tikėtis, kad būsi išrinktas. Į šiuos rinkimus žiūrėjau kaip į politinę repeticiją. Iš pradžių ketinau kandidatuoti tik partijos sąraše. Užpildžiau kandidato formą. Vėliau susisiekė partijos atstovė, kuruojanti rinkimus, ir pasiūlė kandidatuoti vienmandatėje rinkimų apygardoje. Motyvavo didesne patirtimi. Aš nedrįsau sakyti taip, bet nesakiau ir ne.“ 

Apsispręsti padėjo Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės skambutis. Pirmininkė pokalbį pradėjo nuo to, kad jos senelis buvo neregys. Ji primygtinai siūlė dalyvauti vienmandatėje rinkimų apygardoje. A. Ravanas sutiko. Rinkimų mechanizmas gana paprastas. Pirmiausia reitingavimas vyko partijos viduje. Iš pradžių Laisvės partijos rinkimų sąraše A. Ravanas buvo aštuntame dešimtuke. Po reitingavimo pakilo į 52 poziciją. Vienmandatininkus tvirtino partijos valdyba. Tada laukė Vyriausiosios rinkimų komisijos patikra. Ji taip pat buvo sėkmingai įveikta. „Prasidėjus rinkimų kovai mūsų partijos kandidatams buvo surengti mokymai. Partijos kolegos, dabartinio Seimo nariai patarė, kaip dalyvauti rinkimų kovoje. Mano politinė kampanija buvo kukli, vos keli vaizdo įrašai. Pirmiausia, prisistačiau, kas aš esu ir kokie mano tikslai. Taip pat dalijau skrajutes, apie save informaciją platinau internetinėje erdvėje. Dalyvavau dvejuose debatuose. Iš esmės tokia ir buvo mano politinė kampanija“, – pasakoja Andžėjus. 

Rinkimų kampanijos metu A. Ravanas tikėjosi klausimų apie negalią. Deja, rinkėjų reakcijos ir klausimų nesulaukė. Po debatų užkulisiuose kandidatai tarpusavyje draugiškai šnekučiavosi. Jį nustebino kandidatų politinė kultūra. Apie įgytą politinę patirtį Andžėjus pasakoja: „Svarbiausia patirtis – debatai. Man dabar aišku, kaip reikia oponuoti kolegoms ir kartu išlaikyti politinę kultūrą. Perpratau mechanizmą, kaip reikia ruoštis rinkimams. Jeigu nori laimėti, tiesiog privalai rimtai ir iš anksto ruoštis. Dabar galiu teigti: pasibaigus rinkimams turi ruoštis kitiems rinkimams.“ 

K. Kuneika 2024 metų rinkimuose į Seimą kandidatuoti neplanavo. Jam nesiūlytos jokios pozicijos rinkimų sąraše. Viską aukštyn kojomis apvertė vieno kolegos perbėgimas į kitą partiją. Skubiai reikėjo žmogaus. LSDP Klaipėdos skyrius vakancinę vietą užimti pasiūlė Kaziui, nors jis nedegė dideliu noru varžytis rinkimų kovoje. Vyras turi savo verslą ir jam nebuvo naudinga gaišti laiką. Po ilgų įkalbinėjimų ir įtakingo draugo skambučio Kazys sutiko. Taip jis atsirado LSDP sąrašo 88 pozicijoje. Taip pat balotiravosi vienmandatėje Danės rinkimų apygardoje Nr. 23. K. Kuneika pasakoja: „Pirmiausia subūriau mažą rinkimų komandą. Daug padėjo buvusio Klaipėdos mero žmona Inga Grubliauskienė. Ji iš karto pasakė, kad pinigų nėra ir teks ieškoti rėmėjų. Taip pat itin daug prisidėjo gera kolegė iš darbo, turinti nemažą rinkimų patirtį. Mes neturėjome pinigų „užpilti“ miestą lankstinukais ir plakatais, todėl pasukome kitu, netradiciniu keliu. Tiesa, minimaliai lankstinukų ir miesto centre rinkimų plakatų su mano atvaizdu buvo. Tačiau rinkėjus agitavome socialiniuose tinkluose. Man patiko Ingos idėja džiazuoti. Taip mes ir darėme. Turiu padėkoti Vytautui Grubliauskui, kuris kaip garvežys per visus rinkimus mane tempė.“ 

Strateguodamas susitikimus su rinkėjais, K. Kuneika pirmiausia paskambino buvusiam Seimo nariui, neregiui Edvardui Žakariui. Pastarasis nepritarė idėjai vaikščioti po rinkėjų butus ir su jais mėginti kalbėtis. Patirtis bylojo, kad retas kuris išklauso, o dažniausiai iškeikia paskutiniais žodžiais. Todėl nutarta su rinkėjais susitikti įvairių švenčių, koncertų metu. Taip pat dalyvauta dvejuose rinkimų debatuose. Debatai – unikali patirtis. Juose buvau atsipalaidavęs ir nesijaudinau. Aš nejaučiu scenos baimės. Klausimų iš rinkėjų sulaukiau, bet politiniai konkurentai vengė užduoti „nepatogių“ klausimų, matyt, mano akių tamsa vertė juos nuolaidžiauti. Kitas man įdomus pastebėjimas – tai rinkėjų atmintis. Jie puikiausiai atsimena ankstesnių Seimo narių nusižengimus. Ypač kliuvo kai kurie Seimo nariai, turintys negalią. Buvau tiesiai paklaustas: ar aš taip pat, kaip ankstesni Seimo nariai, nesąžiningai pelnysiuosi? Šis rinkėjo klausimas dar labiau mane motyvuoja dalyvauti šalies politiniame gyvenime ir išsklaidyti tą neigiamą šleifą“, – samprotavo neregys politikas K. Kuneika. 

Bematant prabėgs ketveri metai ir tikiu, kad kiti rinkimai tikrai bus palankesni politikams, turintiems negalią. Tačiau pasidžiaugti yra kuo. Jau parengus straipsnį pasiekė žinia, kad K. Kuneika gavo pasiūlymą dirbti Seimo nario V. Grubliausko padėjėju ir pradeda savo naują patirtį nuo lapkričio vidurio. 

Per trisdešimt su viršum nepriklausomos Lietuvos metų iš esmės pasikeitė rinkimų kultūra. Neregiai, be kito žmogaus pagalbos anksčiau negalėdavę atlikti savo pilietinės pareigos, dabar tai gali daryti savarankiškai. LASS ir visos neregių bendruomenės sutelktomis jėgomis rinkimuose užtikrinta viena iš pagrindinių rinkiko teisių – privatumas. 

Nuotrauka. K. Kuneika (kairėje) ir A. Ravanas liudija, kad pilietinio aktyvumo galime siekti kiekvienas / asmeninio archyvo nuotr., D. Raicevičiūtės montažas 

K. Kuneikos ir A. Ravano nuotrauka iš priekio nuo liemens iki viršugalvio. Kairėje pusėje esantis Kazys vilki šviesius marškinius. Jo kairiosios rankos plaštaka yra padėta ant dešiniosios žasto, o pastarosios laisvas kumštis pakeltas kiek žemiau smakro. Vidutinio amžiaus vyro tamsoki plaukai yra trumpai kirpti ir sušukuoti į dešinę galvos pusę. Jo akys nukreiptos į viršų, kairioji kiek žvairuoja į šoną, pravira burna plačiai šypsosi. Aplink akis ir ant kaktos susimetusios negilios raukšlelės. Politiko poza ir veido išraiška sudaro įspūdį, kad jam kilo įdomi mintis arba pavyko rasti sprendimą. Dešinėje nuleistomis rankomis stovintis Andžėjus dėvi šviesius marškinius ir tamsią liemenę. Tamsių trumpų plaukų tiesūs kirpčiukai krenta aukštai ant kaktos, veidas nukreiptas tiesiai į objektyvą. Jaunas vyras šiltai šypsosi kiek praviromis lūpomis ir atrodo užtikrintas savimi. Fone yra iš kampo užfiksuotų Seimo rūmų siluetas, ant kurio susidarę šešėliai leidžia atskirti viršuje giliose nišose įrengtus siaurus langus, o apačioje kairėje – stačiakampių kolonų eilę. Politikai atrodo optimistiški ir pasitikintys savo jėgomis.