Šį kartą norėtume pakalbėti apie paskolas. Kasdien įvairiose medijose girdime pasiūlymų apie vartojimo paskolas, būsto paskolą, lizingą, kredito korteles. Kuo šios paskolos skiriasi? Kokiais atvejais naudoti vieną ar kitą šio tipo finansinį instrumentą? 

Vartojimo paskola – dažniausiai naudojama smulkioms išlaidoms padengti. Nerekomenduojama vartojimo paskolos termino pratęsti ilgiau nei keliems mėnesiams, kadangi palūkanos yra gana nemažos. Taip pat į sutarties mokesčius įeina administravimo mokestis, t. y. už tai, kad jums siunčiami pranešimai ir sąskaitos, jūs dar papildomai sumokate kiekvieną mėnesį. Kartais paskolos tiekėjas ima mokestį už sutarties sudarymą, mokesčio suma priklauso nuo paskolos dydžio. Vartojimo paskolų maržos svyruoja nuo 7 iki 15 proc. Paprastai, kuo mažesnė palūkanų norma, tuo didesni administravimo ir sutarties sudarymo mokesčiai. Šio tipo paskola rekomenduojama tik kraštutiniais atvejais, kai nėra išeities. 

Lizingas – išperkamoji paskola (nuoma). Šio tipo paskolos palūkanų normos šiek tiek mažesnės. Palūkanų norma susideda iš 3–6 mėn. EURIBOR (Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma), plius paslaugos tiekėjo palūkanų norma, plius administravimo mokestis ir pradinis įnašas, šis paprastai būna apie 15 proc. nuo paskolos sumos. Šio tipo paskola paprastai naudojama įvairiems pirkiniams: automobiliui, buitinei technikai, elektronikai ir pan., naudojantis išperkamąja nuoma. Paslaugos tiekėjas reikalauja, kad turtas būtų apdraustas, šios išlaidos į lizingo sumą paprastai neįskaičiuojamos, tai turėsite padaryti iš savo lėšų. Reikėtų įsidėmėti, nors jūs ir naudosite turtą visą paskolos laikotarpį, tačiau turtas, kurį įsigyjate su šio tipo paskola, priklausys jums tik tada, kai sumokėsite paskutinę įmoką paskolą teikiančiai įmonei. Iki tol, kol neišmokėjote visos sumos, turtas teoriškai priklauso paskolos tiekėjui. 

Būsto paskola – dažniausiai tai yra ilgalaikis įsipareigojimas, turintis įvairių aspektų: 

• Įsigydami būstą su paskola turite turėti 15 proc. pradinį įnašą, o jei tai antrasis nekilnojamasis turtas, tai net 30 proc. 

• Nekilnojamasis turtas 99 atvejais iš 100 turi būti įkeistas bankui. T. y. visą paskolos laikotarpį bankas turės teisę šiuo nekilnojamuoju turtu disponuoti. Taip bankas apsisaugo: jei jūs nustojate mokėti įmokas tam tikrą laikotarpį, paprastai nuo 3 iki 6 mėn., ir nesiimate jokių veiksmų, tada bankas parduoda būstą ir pasidengia likusią paskolos dalį. Svarbu tai, jei pinigų nepakanka, net ir pardavus būstą jūs liekate skolingas bankui. 

• Paskolos suma, kurią galite gauti, priklauso nuo jūsų mėnesio pajamų, turimų įsipareigojimų, darbo pobūdžio, jūsų amžiaus, šeiminės padėties ir t. t. Paskolos suma negali būti didesnė nei 40 proc. visų jūsų pajamų. T. y., jei gaunate 2000 Eur, tai jūsų mėnesinė įmoka negali būti didesnė nei 800 Eur. 

• Paskolos mokėjimo metodai – linijinis ir anuitetinis. Anuitetinis metodas yra toks, kai jūs mokate fiksuotą įmoką visą paskolos laikotarpį, tačiau jūsų mokama paskolos dalis laikotarpio pradžioje yra mažiausia, o pabaigoje didžiausia, pavyzdžiui, paskolos pradžioje mėnesinė įmoka – 300 Eur. 200 Eur iš visos sumos pasiima bankas kaip savo maržos dalį, o 100 Eur yra padengiama kaip paskola. Tarkime, po penkerių metų šios proporcijos jau pasidalina kitaip: mėnesio įmoka – 300 Eur, bankui jau tik 170 Eur, o paskolai padengti 130 Eur. Taip proporcingai iki paskolos termino pabaigos banko maržos dalis mažėja, o atiduodamos paskolos dalis didėja. 

Linijinis metodas – tai toks metodas, kai paskolos pradžioje jūs grąžinate didžiausią banko maržos dalį, o jūsų paskolos dalis išlieka pastovi. T. y., paskolos pradžia – 500 Eur. Iš šios sumos – 300 Eur banko maržos dalis, o 200 Eur paskolos suma. Po 5 metų jūsų grąžinama suma jau 400 Eur. Iš šios sumos banko marža – 200 Eur, o jūsų grąžinamos paskolos dalis 200 Eur. 

Lyginant abu metodus, anuitetinis finansiškai pakeliamas lengviau, tačiau naudojantis linijiniu metodu galima sutaupyti, kadangi, skaičiuojant matematiškai, banko gaunama maržos dalis yra mažesnė. Taigi, jei yra galimybė rinktis, rekomendacija – naudoti linijinį metodą. Svarbu abiejų metodų atveju, kad suma gali kisti dėl EURIBOR svyravimų. 

• Visą paskolos laikotarpį būstas privalo būti apdraustas, t. y. turi būti apdraustas tik pats pastatas, butas, papildomi draudimai, tokie kaip kilnojamojo turto draudimas ar civilinės atsakomybės draudimas, nėra būtini, tačiau rekomenduojami. 

• Daugelis bankų taiko specialias nuolaidas, jei įsigyjate A+ ar A++ energinės klasės būstus, banko marža kartais mažėja net 30 proc. arba, paprastai kalbant, beveik trečdaliu. 

Kita paskolos rūšis – kredito kortelė. Mes turbūt kiekvienas turime debetinę kortelę, tačiau papildomai galime įsigyti kredito paslaugą, t. y. galime visada savo sąskaitoje turėti papildomų lėšų pasibaigus nuosavoms. Tarkim, į jūsų sąskaitą kas mėnesį įkrinta 1500 Eur, tačiau jūsų išlaidos šį mėnesį buvo 2000 Eur, taigi 500 eurų trūkumas automatiškai bus padengtas iš kreditinių lėšų. Aišku, kaip ir visos paskolos, ši paskolos rūšis kainuoja. Paprastai, kol nenaudojate kreditinių lėšų, šios paskolos kaštai būna tik už administravimo mokesčius ir pasirinktus papildomus draudimus bei kitas nuolaidas. Reikėtų žinoti, kad kreditinės paslaugos naudojimas banko yra vertinamas kaip papildomas įsipareigojimas, todėl naudodami kitos rūšies skolinimosi metodus, pasiskolinti galėsite mažiau. Kreditinių lėšų naudojimas nėra pigus. Pavyzdžiui, jei jūs kas mėnesį iš kreditinių lėšų turite teisę papildomai išleisti 1000 Eur, tačiau išleidote tik 20 Eur, tokiu atveju mokama palūkanų suma yra nuo 1000 Eur, taigi, jei, tarkim, jūsų palūkanų norma 15 proc., jūs už papildomai išleistus 20 eurų sumokėsite 150 Eur. Kai kurie paslaugos tiekėjai nuskaičiuoja palūkanas tik nuo panaudotų papildomų lėšų, bet greičiausiai pats kreditinės paslaugos turėjimas tuomet kainuos brangiau. Rekomendacija – šia paskolos rūšimi naudotis, jei puikiai valdote savo finansus ir gerai žinote savo įpročius. Netinkamai išleistos kredito lėšos didins jūsų įsiskolinimą ir mažins kredito reitingą. Taip pat palanku turėti šią paslaugą tiems, kurie daug keliauja, kadangi dažnai kreditinė kortelė turi ir papildomų privalumų – kelionių, sveikatos draudimą užsienyje, dingusių daiktų draudimą ir t. t. Daugelis šių rizikų užsienyje kainuoja nepalyginamai brangiau, todėl, atsitikus įvykiui, išlaidos bus daug mažesnės. 

Svarbu tinkamai ir apdairiai valdyti asmeninius finansus. Nenaudoti skolintų pinigų impulsyviems pirkiniams, kelionėms, naujausiems elektronikos prietaisams ir panašiai. Džiaugsitės trumpai, o mokėsite dar ilgai.