Laisvė, smalsumas ir saviugda trys svarbiausios vertybės disko metikės Oksanos Dobrovolskajos gyvenime. Laisvė nematančiai merginai reiškia galimybę savarankiškai judėti ir priimti sprendimus. Smalsumas veda pirmyn ir skatina kasdien išbandyti kažką naujo, nepaliauti kurtis savo svajonių gyvenimo. Saviugda padeda tobulėti ir gyventi tikslingai.
Paryžiaus paralimpinėms žaidynėms, kuriose startuos rugsėjo 3 dieną, besiruošianti Oksana ne tik kasdien laikosi sportinio režimo, prakaituoja manieže ir disko metimo sektoriuje Kauno Ąžuolyne, bet ir ruošiasi psichologiškai. Man buvo atradimas, kad vizualizaciją, lytėjimą, uoslę, klausą galima įdarbinti taip, kad tai padėtų pagerinti rezultatą ir pademonstruoti geriausią savo versiją varžybų metu, kalba O. Dobrovolskaja.
Taip save sustiprinti ją išmokė sporto psichologas. Jau metus varžybose pasitelkiu uoslę. Psichologas patarė pasirinkti mėgstamą kvapą, kuris man asocijuojasi su ramybe, namais. Man tai yra apelsinų kvapas. Nešuosi apelsinų eterinį aliejų į disko metimo sektorių, tepuosi ant rankų ir uostau. Kvėpavimas ramina nervų sistemą, sako Oksana.
Kitas svarbus pojūtis lytėjimas. Į sektorių nešuosi spaudžiamą antistresinį žaisliuką, kurį man padovanojo psichologas. Uostydama apelsinų kvapą spaudžiu tą žaisliuką, kad nukreipčiau mintis, kad nebūčiau tame metime ir raumenys neįsitemptų. Nes raumuo nesupranta, kad jis yra varžybose, tik smegenys supranta, ir kai jos duoda signalą aš dabar esu varžybose raumenys įsitempia. Kad jie atsipalaiduotų, reikia nukreipti mintis. Dėl to ir įdarbinu visus pojūčius, paaiškina sportininkė.
Ji kasdien naudoja kvėpavimo techniką 4-4-8-4: per 4 sekundes įkvepia, 4 sek. sulaiko kvėpavimą, per 8 sek. iškvepia, dar 4 sek. sulaiko kvėpavimą. Tai kartojant įsijungia parasimpatinė nervų sistema ir mintys bei raumuo atsipalaiduoja, veiksmingomis priemonėmis dalijasi Oksana.
Sportininkė taip pat pratina savo klausą prie didelių arenų šurmulio, kuris sukelia susijaudinimą svarbiuose čempionatuose. Įsijungiu stadiono garsus ir imituoju varžybų atmosferą, kad girdimoji informacija manęs nesukaustytų ir neblaškytų varžybų metu, pasakoja Oksana.
Ne mažiau svarbu ir muzika. Važiuodama į stadioną ir laukimo kambaryje pasileidžiu motyvacinės arba raminamosios muzikos grojaraštį. Pastaruoju metu Edo Sherano daina Perfect mane ir ramina, ir kelia geras emocijas. Net mokausi ją skambinti fortepijonu! juokiasi sportininkė, kuriai sportinio pykčio ir užsivedimo užtenka, todėl prieš varžybas jai, atvirkščiai, reikia nusiraminti.
Artėjant Paryžiaus žaidynėms, kasdienė Oksanos rutina atrodo taip: miegoti sportininkė eina iki 23 val., keliasi 89 val. be žadintuvo, kad jaustųsi natūraliai išsimiegojusi, pusryčiauja ir keliauja į treniruotę. Turiu dviejų tipų treniruotes techninę treniruotę mėtymo aikštyne ir fizinio parengimo treniruotę manieže, sako 85 kg štangą nuo krūtinės išstumianti Oksana.
Be šių treniruočių sportininkė papildomai investuoja į save: kartą per savaitę lankosi pas sporto masažuotoją, kineziterapeutą ir sporto psichologą. Neįsivaizduoju savo pasiruošimo varžyboms be masažo lankausi pas sporto masažuotoją, kuris dirba ir su Andriumi Gudžiumi. Jis specializuojasi dirbti su aukšto rango sportininkais ir būtent su diskininkais, pasakoja Oksana ir detalizuoja, kokios yra silpniausios disko metikų vietos: viršuje dešinė ranka, petys ir krūtinės dešinioji pusė, apačioje kairė pėda, koja ir kairės pusės dubuo.
Kineziterapeutas skiria dėmesio Oksanos smulkiesiems ir silpnesniems raumenims, stiprina sutrikusią koordinaciją, kuri būdinga ir jai, ir bendrai neregiams.
Į sporto psichologą Šarūną Klizą mergina kreipėsi pastebėjusi, kad rezultatas varžybose būdavo blogesnis nei treniruotėse. Jis man išaiškino paprastą dalyką: jeigu sportininkas treniruoja kūną, kodėl neturėtų treniruoti minčių? Juk galvoje ne tuščia. Pirmas dalykas, kurio turi išmokti sportininkai, valdyti savo mintis. Tai praverčia visur gyvenime. Nes žmogaus psichika taip veikia, kad negatyvių minčių srautą yra sunku sustabdyti, tačiau būtina išmokti negatyvias mintis pakeisti pozityviomis tik tada pasikeis ir rezultatai, dėsto atletė.
Oksana ne tik pati jautėsi ryžtingiau ir užtikrinčiau neseniai vykusiame Pasaulio čempionate Japonijoje, bet ir sulaukė aplinkinių komentarų: Oksana, tu pasikeitei ir matosi, kad pasikeitimas eina iš vidaus.
Pagauti savo negatyvią, juodą, blogą mintį ir ją pakeisti pozityvia yra daug sunkiau, nei išmesti diską. Su psichologu nagrinėjome, kad negalima užsibūti blogoje situacijoje ir savikritiškose mintyse bet kur galima rasti pozityvą. Kad mintis valdyčiau, pirmiausia mokiausi jas atpažinti. Dabar jau gerai žinau, kad pirmiausia gimsta mintis, po jos seka emocija, o po emocijos elgesys. Tai konstanta. Taigi, suvaldžiusi mintį, aš galiu atpažinti emociją ir pakeisti elgesį, įsitikino Oksana.
Mergina dėkinga už tai, kad papildomai investuoti į save jai leidžia Nacionalinės sporto agentūros skirta stipendija. Išsigelbėjimu jai tapo ir šiemet agentūros apmokėtos trys disko metimo treniruočių stovyklos šiltuose kraštuose, nes rudenį ir žiemą Lietuvoje, manieže, metikė gali tik imituoti judesius, o Pietuose gali visavertiškai mėtyti lauko sąlygomis. Stipendija leido Oksanai atsisakyti masažuotojos darbo (tai antroji Oksanos profesija šalia Vytauto Didžiojo universitete baigtų teisės studijų), kuris kėlė per didelį krūvį ir trukdė susitelkti į sportinį tikslą.
Mergina džiaugiasi kasdiene tradicija ryto treniruotes užbaigti bendrais pietumis su trenere Terese Nekrošaite ir kitais atletais. Šis metas skirtas savirefleksijai, taip stiprėja sportininkės ir trenerės ryšys, tampa lengviau susikalbėti varžybose.
Po pietų sportininkė susitinka su draugais, dalyvauja kultūros renginiuose, o labiausiai mėgsta leistis į ilgus pasivaikščiojimus. Be sporto aš labai mėgstu kitas sporto šakas, kvatoja Oksana. Visi juokauja, kad aš nemoku ilsėtis. O man poilsis yra veiklos pakeitimas, tad disko metimą aš keičiu kitomis sporto šakomis. Man sportas jau yra ne tik profesija, bet tikrai gyvenimo būdas ir didžiulė aistra. Poilsis be sporto man nėra visavertis poilsis, dėsto Oksana, neseniai atradusi naują sporto šaką Lietuvoje aklųjų lauko tenisą.
Smagu į save kitomis akimis pasižiūrėti, išbandyti naujus dalykus. Man labai patinka žygiuoti įvairiais maršrutais, būti su šalia einančiais. Kaune žygeivių asociacija kviečia neregius ir silpnaregius vaikščioti Camino Lituano keliais, esu nuėjusi jau penkias atkarpas, pasakoja iš Vilniaus į Kauną po mokyklos persikrausčiusi Oksana.
Aplinkinius sportuoti skatinanti mergina tikina, kad kiekviena sporto šaka išugdo naujų įgūdžių ir stiprina žmogų. Šoudaunas mane išmokė susikoncentruoti, įsiklausyti, mąstyti strategiškai. Plaukimo treniruotėse išmokau disciplinos, kentėjimo, nes be kančios nepakilsi į žvaigždes (ne tik sporte). Lengvoji atletika man suteikė laisvumo jausmą, nes disko metimo sektoriuje aš jaučiuosi kaip niekur saugi, ten tikrai nebus stulpo ar šakos, ten galiu būti savimi, prisipažįsta O. Dobrovolskaja ir juokiasi, kad pati yra nenustygstanti vietoje, jai visą laiką reikia bėgti, skubėti, tik rega vis apriboja, todėl mergina džiaugiasi, kad disko metimo sektoriuje jaučiasi laisva, neapribota, nevaržoma. Diskas man suteikia laisvumo, greičio, smūgio, jėgos pajautimo ir visa tai jaučiu vienu metu, iššaunu per 1,52 sekundes, apibūdina Oksana.
Paprašyta daugiau papasakoti apie trenerę, Oksana sako, kad pirmas dalykas, kurį trenerė sureguliavo jos laikysena ir stovėsena. O tai sustiprino ir sportininkės įvaizdį.
Nuo pirmos dienos ji pradėjo mane mokyti tiesiai vaikščioti, laikyti dubenį atkišus į priekį, nes vaikščioti atkišus užpakalį būdinga daugumai neregių, dėl saugumo. Trenerė leido man save liesti, rodė, ką reiškia tiesus dubuo, kaip jis turi įsitempti, kaip pečius laikyti, kad mentės būtų suvestos, pėdas ir kelius laikyti tiesiai. Daug ji su manimi vargo, bet galiausiai laikysenos ir eisenos pokytis matosi ir man, ir aplinkiniams, pasakoja Oksana ir agituoja, kad kiekvienas nematantis vaikas turėtų sportuoti! Jau vien tam, kad išmoktų taisyklingos laikysenos.
Oksana su šypsena pasidalina savo trenerės mėgstama fraze: Ir vaikščioti, ir diską mesti turi pakelta krūtine, nes turi rodyti Dievuliui į dangų, kiek medalių ant krūtinės turi.
Per Šv. Kalėdas trenerė Oksanai padovanojo įrėmintą palinkėjimą Oksana tu gali! 40 metrų!. Toks mūsų tikslas Paryžiuje. Būtų dovana, jeigu pavyktų ir medalį iškovoti. Nors sako, kad laimė mėgsta tylą, bet aš esu linkusi galvoti apie svajones ir garsiai apie jas kalbėti, nes tikiu, kad mintys materializuojasi ir tokiu būdu aš galiu save užprogramuoti, atvirauja Oksana. Jos pasiektus tikslus primena namuose įrengta gausi apdovanojimų lentyna.
Paklausta, ar sporte svarbu rezultatas, ar kokia asmenybe tampi siekdama to rezultato, Oksana net nušvinta sakydama, kad svarbiausia yra procesas. Sportas man padėjo transformuotis. Pasikeičiau vidumi, psichologiškai: mano savivertė, ryžtingumas, tikslingumas, pozityvus požiūris, tikėjimas gera ateitimi tiek daug transformacijos galimybių man suteikė sportas. O neregiams sportas ypač svarbus: aš daug tvirčiau žengiu per pasaulį, net ir tiesiogine prasme daug stipriau statau pėdą ant žemės, sako disko metikė ir darkart pasidžiaugia, kad nuo 10 klasės iš įprastos sostinės mokyklos perėjo mokytis į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą (LASUC), kur pagaliau pradėjo lankyti būrelius (nes įprastoje mokykloje jai neleido) ir nebesijautė balta varna. Pigmentinį retinitą iš mamos paveldėjusi mergina įsitikinusi, kad jos vidinis pašaukimas visąlaik ir buvo sportas, o jis atsiskleidė atėjus į LASUC.
Merginai išvykus studijuoti į Kauną, draugas įkalbino ją nueiti pas legendinį trenerį Joną Burakovą, kad sustiprėtų fiziškai. Koks jis yra geras žmogus, kiek daug gero padaręs, be atlygio, kiek jis sportininkų pastatė ant kojų! Tai jam kilo mintis: Oksana, gal tu norėtum pabandyti mesti diską? Du mėnesius jis mane mokė laikyti ir mėtyti diską, sudalyvavau aklųjų čempionate, numečiau 21 metrą ir tai jau buvo normatyvas į pasaulio čempionatą. Tik jo dėka aš paėmiau diską į rankas, tai jis pavertė mano gyvenimą tokiu gražiu ir nuostabiu, apie pirmąjį trenerį atsiliepia O. Dobrovolskaja ir vėl puola kvatoti prisiminusi, kaip pradžioje J. Burakovas uždavė jai 50 pritūpimų ir po to ji savaitę negalėjo lipti laiptais. Tokių istorijų apstu.
Mergina dievina keliauti ir į sporto varžybas, treniruočių stovyklas, ir su šeima bei draugais. Susipažįstu su šalimis per visus pojūčius, per regą taip pat. Kadangi anksčiau pakankamai gerai mačiau, man kas nors papasakoja, kaip ta šalis atrodo, ir aš įsivaizduoju, susikuriu paveikslėlį. Pavyzdžiui, Turkijoje visai kiti garsai ten daug kačių, girdisi jų maldos 5 kartus per dieną, arabiškose šalyse visai kitoks kvapas saldus ir skanus dėl jų naudojamų eterinių aliejų. Mėgstu tyrinėti vietinius ypatumus, šiltai kalba O. Dobrovolskaja ir vėl išreiškia dėkingumą, kad sportas jai atvėrė visą pasaulį.
Nuotrauka. Oksana sportui dėkinga už atvertas galimybes / LPAK archyvo nuotr.
Nuotraukoje priešais pakabintą tinklą O. Dobrovolskaja ruošiasi mesti dešinėje rankoje laikomą tamsų diską šviesiu apvadu ir centru. Oksana užfiksuota veiksme į šonus ištiestomis rankomis, pakėlusi ir sulenkusi dešinę koją ir stovinti tik ant kairės. Jos raumeningos kojos yra pasvirusios į dešinę kūno pusę, o liemuo tiesus, todėl atrodo, kad ji sukasi. Moteris vilki sportinius berankovius marškinėlius, kurių viršutinė dalis šviesi, o apatinė tamsi. Krūtinės viduryje prisegtas šviesus užrašas Dobrovolskaja. Ji taip pat mūvi tamsius šortus ir avi šviesius sportbačius. Oksanos šviesūs plaukai surišti už nugaros, akis dengia tamsus raištis, siekiantis nuo kaktos vidurio iki nosies galiuko. Jos siauros lūpos suspaustos, todėl moteris atrodo ryžtinga, susikaupusi. Už jos kitoje tinklo pusėje yra keli žmonės: kairėje į turėklą remiasi ir Oksaną stebi tamsiai apsirengęs sportininkas, dešiniau stovi dar viena disko metikė ir kažkas bėga lengva ristele. Dešinėje į turėklą remiasi pora vyrų šviesiais marškinėliais. Priešais Oksaną driekiasi trumpai nupjauta žolė, per kurią eina šviesi linija. Nuotraukoje justi sportininkės ryžtas ir koncentracija.