Birželio 22-osios rytą ne viena galva pakilo aukštyn, kad pajustų oro permainas ar vėjo kryptį, saulės šilumą ar lietaus gaivumą. Oi, manau, kad orų prognozė tam šeštadieniui pradėjo rūpėti dar anksčiau! Ne vienas glaudė ausį prie radijo imtuvų ar pirštu baksnojo į mobiliojo telefono ekraną, norėdamas sužinoti tos dienos orą... Vis tik apsistojusiems gamtos prieglobstyje labai svarbi aplinkybė – oro sąlygos. Bent jau išvykusiems iš Šiaurės Lietuvos buvo ramu. Nei karšta, nei šalta ir jokio lietaus. O jau toliau, kaip Dievas duos. Visi į sąskrydį! Paskui tą šviesų, draugišką LASS prezidento Pauliaus Kalvelio kvietimą: „Visų laukiu „Zelvoje“, jau antrajame, tikiuosi tradicija tampančiame visuotiniame bendruomenės sąskrydyje. Žadu daug veiklų, vaišes gamtoje, o jūs atsivežkite gerą orą.“ Taip, prezidento prašymas buvo nepaprastas, bet, neįtikėtina, – pavyko jį įgyvendinti! 

Išgirdus kvietimą atvykti dar ne vienam sukirbėjo mintis: o kas tas sąskrydis, ką aš ten pamatysiu, ar ten nepasijusiu nereikalingas? Padrąsinti likimo draugų, organizacijos darbuotojų ne vienas ir pirmą kartą ryžosi palikti saugų namų prieglobstį ir atsiduoti nuotykiui. Bent jau geriau susipažinti su šalia gyvenančiais likimo bendrakeleiviais, išgirsti ir prisiliesti prie gyvenimo naujovių, kurios bus aptariamos numatytoje išsamioje dienos programoje. 

„Zelvos“ poilsiavietė pasitiko šurmuliu, nuoširdžiu atvykusiųjų pasitikimu ir daugybe džiaugsmo šūksnių, susitikus seniai besimačiusiems draugams. Prezidentas savo pažado nepamiršo ir, kaip dera geram šeimininkui, visiems atvykusiems suteikęs pastogę pirmiausia pakvietė prie sočių pietų stalo, ant kurio virėjai rikiavo gardaus plovo porcijas, o netrukus ir į atidarymo ceremoniją kvietė. Spinduliuodamas gera nuotaika, pasveikinęs atvykusiuosius ir skelbdamas smagias metų nominacijas, pabandė ja užkrėsti ir visus sąskrydžio dalyvius. Metų smalsumo apdovanojimą pelnė Stasė Mažuolienė iš Švenčionių, brandos egzaminus pasiryžęs perlaikyti Ernestas Ručinskas iš Zarasų įvardytas metų ambicijos nominacija, LASS šeimos pagausėjimo – naujai įsteigtas Palangos filialas ir jo pirmininkė Daina Vitkauskienė, metų iniciatyvos vardą pelnė įvairių iniciatyvų sumanytojas ir įgyvendintojas Algimantas Balčiūnas iš Mažeikių, metų galvočių nominacija skirta Sigitai ir Arvydui Markevičiams iš Panevėžio už sėkmingą dalyvavimą kiekviename „Mūsų žodžio“ skelbtame kryžiažodžių konkurse, o metų naujoke įvardyta Edita Januškevičienė – nauja Elektrėnų ir Trakų raj. filialo pirmininkė. Nominacijų išmonė privertė daugelį šypsotis ir dovanoti nuoširdžius plojimus nominantams. Pasveikinęs svečius iš Latvijos aklųjų organizacijos, mūsų prezidentas pakvietė jų vadovą Kasparą Biezaisą kreiptis į susirinkusiuosius. Pastarasis, nudžiuginęs klausytojus gražiu lietuvišku „laba diena“, pasidžiaugė puikiu renginiu ir pažadėjo smagią muzikinę dovanėlę, svečių iš Latvijos muzikos grupės pasirodymą. Ir viltingai šūktelėjo lietuviškai: „Tegyvuoja Lietuva, tegyvuoja Latvija!“ Ir viskas prasidėjo. 

Kad pavyktų susidaryti bendrą vaizdą tiems, kurie nedalyvavo, matyt, atvykusiuosius į sąskrydį reikėtų suskirstyti į tris grupes. Vieni buvo aktyvūs dalyviai: dainavo, šoko, skaitė eilėraščius, prekiavo rankdarbiais. Antrieji jau aiškiai žinojo, kur dalyvaus: protmūšyje, sporto varžytuvėse, LASS mylios išbandyme ir dar daugelyje veiklų. O tretieji tiesiog džiaugėsi laisvu buvimu: stebėjo saviveiklinių kolektyvų pasirodymus, klausėsi poetų ir dainuojamosios poezijos atlikėjų ar tiesiog mėgavosi miško ošimu ir ežero vandens gaivumu. Ir, žinoma, visame tame šurmulyje – susitikimai. Džiugesio šūksniai, šypsenos ir nuoširdus juokas, apsikabinimai ir net džiaugsmo ašaros. 

Norint išsamiai papasakoti apie kiekvieną veiklos zoną, to vienas aprašinėtojas net negalėtų padaryti. Tiesiog neįmanoma vienu metu būti ir čia, ir ten, ir kitur. Aš pats pirmiausia ėjau į susitikimą su LASS vadovais. Tikrai daugeliui rūpi organizacijos naujienos: kur einam, ko siekiam, kas laukia ir panašiai. Įsiminė žinia apie naujai sukurtą programėlę, padėsiančią mėgautis kinu ne tik prie televizoriaus. Norėdamas pasižiūrėti filmą ir pajusti tikrą garso kokybę, kino teatro komfortą ir visišką filmo patirtį tereikės turėti mobilųjį telefoną su įsidiegta programėle ir viskas, filmą matai! Kaip tik tuo buvo galima įsitikinti vienoje iš sąskrydžio dienos veiklų. Tiek prezidentas P. Kalvelis, tiek viceprezidentas Vilmantas Balčikonis susitikime nuoširdžiai pasidalijo savo patirtimis ir planais jiems rūpimose veiklos srityse. Pasidžiaugta, kad pavyko tapti visiškais pastatų Naugarduko g. 91 ir Žemaitės g. 21 savininkais. Toliau bus siekiama tą nekilnojamąjį turtą atnaujinti. Palangoje pavyko įkurti 50-ąjį LASS filialą, taip ir šiame regione priartėjant prie savo narių, jų rūpesčių, poreikių ir suteikiamos pagalbos. O šunys vedliai? Nors daugelio mintyse kirba abejingas klausimas: o kam? Taigi, net savo galvose turime užfiksuoti: kad būtum laisvas! Dėl tos pačios laisvės visi banko „Swedbank“ bankomatai jau išduoda ir priima pinigus iš neregio rankų, pateikia reikiamą informaciją žodžiu – tereikia su savimi turėti ausines! 

Dar vienas tokios laisvės aspektas yra brailio raštas. Todėl nieko keisto, kad diskusijos kilo prie „Mūsų žodžio“ suoliuko. Matyt, dar ne vienus metus kalbėsimės apie didžiųjų raidžių rašymą ar kitas naujoves. Taip, brailio rašto reforma – gal ir neišvengiamas pokytis. Bet pats tegaliu pasidžiaugti, kad per mūsų šalyje vykusius rinkimus visos kandidatų pavardės buvo rašomos be to papildomo didžiosios raidės ženklo. Smagiai šurmuliavo redakcija, dalydama šypsenas ir net dovanėles savo skaitytojams. 

Šventinį koncertą, kaip ir buvo žadėta, pradėjo svečiai iš Latvijos. Labai jau smagiai jų programoje girdėjosi pučiamieji. Iškart tapo aišku, kad prie šios scenos netrūks ne tik dainų, muzikos, bet ir visi, mėgstantys gyvą koncertą, šoks ir dainuos kartu. Kaip gali neįsitraukti į muzikos šėlsmą, kai scenoje tavo draugai iš sostinės, Tauragės, Vilniaus, Panevėžio ir daugybės kitų kraštų. 

O štai ne vienam teko, kaip sakoma, nors persiplėšk, rinktis: ar pasiduoti mūzų vilionėms, ar įveikti LASS mylią. Tiesa, į mylios distanciją taip pat buvome suvilioti poetiškų pastebėjimų apie pakeliui laukiančias žemuoges, už posūkio mėlynuojančias uogeles ir daugybę kitų gėrybių ar tiesiog dovanų, padėsiančių nuotaikingai įveikti šią distanciją – 1926 metrus, simbolizuojančius mūsų organizacijos veiklos pradžią 1926 metais. Suviliotieji mūzų susirinko į romantiškiausią vietą: ežeras, malonus vėjelio dvelkimas, ramus gitaros skambesys ir pasvertas žodis, širdies plakimas, ežero paviršiumi vilnijanti bendra daina... Et, norėtųsi vėl sugrįžti į tas dvi valandas! 

Azarto ir susikaupimo netrūko sporto aikštelėje. Manau, kad ne vienam buvo įdomi patirtis atlikti tokį lietuviui malonų krepšinio elementą – įmesti į krepšį. Arba pabandyti sugauti pasaulyje populiariausios sporto šakos, futbolo, saldžiausią šlovės akimirką – įmušti įvartį. Rodos, kažkas neįtikėtina, bet, pasirodo, su draugų pagalba tai įmanoma nematant. Ir tikrai smagu! Rimtai varžytasi virvės traukime ar kimštinio kamuolio metime. Cha, prireikė net griežtesnių teisėjo sprendimų. Ir daug šypsenų, draugystės ir dovanų. O dar kiek kovos protmūšio arenoje, naujienų ir jų išbandymo prie ELVIS autobusiuko, informacinių technologijų žaidimų. Reikėjo pamiklinti ne tik galvas, bet ir pirštus bei kojas. Ir vėl džiaugsmas suradus, pavykus, sulaukus draugiškos pagalbos perprantant naujoves. 

Ir jau blėstant sąskrydžio laužui, ne vienas pagalvojo: kokia tai puiki vieta ir proga! Miško ošimas, ežero gaivumas, senų draugų susitikimo vieta ir noras vėl sugrįžti, kur suradai draugystę, šypseną, širdį. Kaži, ar kas tikėjosi, kad sąskrydis sulauks tokio dėmesio. Kiekgi mūsų suvažiavo? 7 ar 8 šimtai? Žinoma, viskas bus suskaičiuota. Viena mano bičiulė pastebėjo: „Mačiau, kiek daug dėmesio vienas kitam, apsikabinimų ir šypsenų. Negalėjau nepastebėti, su kokiu džiaugsmu akys ir širdys atsisuka pasigirdus seniai girdėtam balsui. Džiaugiausi kartu.“ Taigi, esam vieni kitiems reikalingi. Viltingai nuteikia toks betarpiškas buvimas kartu, didėjantis pasitikėjimas ir žinojimas, kad štai atsirado dar viena ranka, kuri prisilies, kai tau prireiks pagalbos ar paprasto nuoširdaus žodžio. Susitikime vėl! 

Nuotrauka. Sąskrydžio dalyvius skanauti uzbekiško plovo kvietė profesionalūs plov.lt šefai / Vlado Ščiavinsko nuotr. 

Akimirka iš sąskrydžio. Pamiškėje šurmuliuoja gausybė vasariškai apsirengusių dalyvių. Priekyje plane rimtas šefas, dėvintis tamsius marškinius rankovėmis iki alkūnių ir mūvintis gumines pirštines, serviruoja plovą iš didelio katilo šviesiaplaukei garbanotai moteriai. Jai iš dešinės dar viena ponia laiko pilną popierinę lėkštutę, o kairėje vežimėlyje sėdintis vaikas susirūpinusiu veidu žvelgia į fotoaparato objektyvą. Kairiau dar vienas šefas tiesia moterims dvi plastikines šakutes, dešiniau stovi dar vienas katilas. Fone būriuojasi, šnekučiuojasi ir galimybės pasivaišinti laukia daugybė žmonių.