Konjunktyvitas – akių junginės uždegimas. Anglų kalboje yra mažiau medicininis, labiau bendrinis terminas šiai ligai apibūdinti, kuris išvertus į lietuvių kalbą reiškia „rožinė akis“. Ir iš tiesų, pagrindinis ligos simptomas ir užfiksuotas vertinyje, nes sergant konjunktyvitu akis būna paraudusi, rausva. 

Kas ta junginė? 

Junginė – plona, skaidri, peršviečiama jungiamojo audinio plėvelė, kuri iš vidaus dengia viršutinį ir apatinį vokus, skliautuose pereina į akies obuolio junginę, už kurios yra odena (sklera) – baltoji akies obuolio dalis, dažnai liaudyje vadinama akies baltymu. Pati junginė nėra balta – ji skaidri ir peršviečiama. Centre prieš spalvotą akies dalį – rainelę – junginės nėra. Junginės paskirtis – išlaikyti akį sudrėkintą, apsaugoti nuo svetimkūnių, užtikrinti apsauginį barjerą nuo tolesnių audinių pažeidimo ir prisidėti prie ašarų plėvelės gamybos. 

Kodėl akis sergant konjunktyvitu tampa rožinė? 

Konjunktyvito ligos metu stebimas junginės uždegimas. Kai smulkios junginės kraujagyslės kovoja su uždegimu, jos paburksta, išsiplečia, tampa geriau matomos ir suteikia paraudusios, rožinės akies vaizdą. Pati junginė gali sustorėti, todėl serganti akis tarsi blizga. Paprastas nekomplikuotas konjunktyvitas gali kitų simptomų net neturėti ir įprastai matymas nepablogėja. Priklausomai nuo konjunktyvito priežasties, be paraudusios akies būdingas ašarojimas, pūliavimas, rečiau – diskomfortas ar skausmas, niežėjimas, blakstienų traiškanojimas ir vokų paraudimas ar jautrumas šviesai. Konjunktyvitą gali sukelti tiek alergenai, dirgikliai, tiek bakterijos ir virusai. 

Virusinis konjunktyvitas 

Viena dažniausių (iki 80 procentų) priežasčių – virusinė infekcija, kuri gali prasidėti nuo akių junginės, tačiau neretai pirmiau prasideda sistemine išraiška – peršalimu, slogavimu, gerklės skausmu, pablogėjusia bendra savijauta. Virusinė akių junginės infekcija yra užkrečiama ir labai greitai plinta darželiuose ir mokyklose, todėl dar kartais vadinama epideminiu konjunktyvitu. Tikriausiai daugeliui mažus vaikus auginančių tėvų yra tekę susidurti su iš darželio ar mokyklos parsineštu konjunktyvitu, kai akys parausta ne vienam vaikui. 

Dažniau virusinės infekcijos plinta sezoniškai kartu su peršalimo ir viršutinių kvėpavimo takų virusinėmis ligomis ir dažniausiai konjunktyvitą sukelia adenovirusas. COVID-19 pandemijos metu konjunktyvito atvejų taip pat padažnėjo dėl COVID-19 viruso infekcijos atvejų padaugėjimo. Kiek rečiau uždegimą sukelia „Herpes simplex“ ar kiti virusai. 

Simptomai prasideda vienoje akyje, tačiau greitai gali pereiti ir į kitą akį. Akis gali tapti raudona, jautri, gausiai tekėti ašaros, tačiau nepūliuoti. Virusinis konjunktyvitas praeina neskausmingai ir gana greitai, įprastai per 5–7 dienas, ir mitas, kad reikia lašinti antibiotikų lašus. Virusinė infekcija – dažniausia konjunktyvito priežastis ir dauguma atvejų antibiotikai yra nereikalingi. Užtenka akis gausiai drėkinti dirbtinėmis ašaromis, kurių nebūtina, bet dėl komforto galima laikyti šaldytuve. 

Svarbu stengtis nesidalinti rankšluosčiais su namiškiais dėl didelės infekcijos perdavimo rizikos, dažnai net ir namie plauti rankas ir neliesti net švariomis rankomis akių, nes užsikrėtimo rizika svyruoja tarp 10–50 procentų. Ūminio konjunktyvito atveju rekomenduojama nesidažyti akių ir nedėvėti kontaktinių lęšių. Specialūs kompresai nereikalingi. Jei jaučiamas didelis diskomfortas, galima rankšluostį ar audinį sudrėkinti šaltame vandenyje ir kelioms minutėms uždėti ant akių kelis kartus per dieną. Įprastai per kelias dienas būklė pagerėja ir per savaitę ar daugiausia dvi be jokio gydymo paraudimas sumažėja, išnyksta diskomfortas. Todėl vaikui iš darželio parkeliavus su raudona akimi reikėtų neišsigąsti, įvertinti bendrą vaiko būklę, skirti namų režimą bent kelioms dienoms, dažnai plautis rankas, dėl komforto po ranka turėti drėkinamųjų ašarų ir, žinoma, kantrybės. 

Bakterinis konjunktyvitas 

Bakterinis konjunktyvitas – antra pagal dažnumą junginės infekcija, tačiau panašiai užkrečiama kaip ir virusinė. Pagrindinis bakterinio konjunktyvito skiriamasis požymis – pūlingos, gleivinės išskyros, traiškanos, nes prie virusinio ir alerginio konjunktyvito sekretas vandeningas ir akys ašaroja, bet nepūliuoja. Skausmas ir diskomfortas pasireiškia dažniau nei prie virusinio ar alerginio konjunktyvito ir kartais gali prireikti nereceptinių nesteroidinių vaistų nuo skausmo. 

Bakteriniam konjunktyvitui gydyti jau reikalingi antibiotikų lašai, tačiau rekomenduojama pasitarti su akių gydytoju dėl jų skyrimo, nes neretai yra piktnaudžiaujama antibiotikais, kurių perteklinis naudojimas gali lemti atsparių bakterijų vystymąsi ir komplikuoti gydymą ateityje. Deja, savigyda gali ir pabloginti būklę. Juk neretai paraudus akiai dalis žmonių pirmiausia keliauja į vaistinę ir prašo kokių nors lašiukų simptomams palengvinti. Jeigu tai yra bakterinis uždegimas ir vaistininkas tą įtardamas parduoda be recepto antibiotikų lašus, žinoma, kad būklė pagerės ir simptomai praeis. Tačiau jeigu vaistininkas parduos bet kokius lašus, ypač steroidinius – gliukokortikoidus, su bakteriniu uždegimu gali tekti pagyventi ir ilgiau, kadangi esant bakteriniam uždegimui gliukokortikoidai sąlygoja bakterijų vešėjimą ir pailgina ligos trukmę skatindami infekcijos vystymąsi. 

Mažų vaikų ir kūdikių nereta bakterinio konjunktyvito priežastis – užsikimšęs ašarų latakas. Retesnės bakterinio konjunktyvito priežastys – netgi lytiškai plintančios ligos, kurias sukelia gonorėja ar chlamidija. 

Alerginis konjunktyvitas 

Alerginis konjunktyvitas – dažnai pasitaikantis šienlige sergantiems žmonėms, įprastai turi sezoniškumą ir piką pasiekia pavasarį. Dažnesnis atopinėmis ligomis sergantiesiems – egzema, astma, rinitas, dilgėlinė. Dažniausi alergenai – žiedadulkės, tačiau alergizuoti gali ir dulkės, gyvūnai, cigarečių dūmai, buitinės chemijos produktai ir panašūs aplinkos alergenai. Dažniausiai pasireiškia abiejose akyse, tačiau skiriamasis požymis – niežėjimas. Niežti vokus, pačias akis, vokai tampa paraudę, paburkę, būdingos vandeningos išskyros ir ašarojimas. 

Alerginis konjunktyvitas neužkrečiamas ir antibiotikų lašai gydymui nereikalingi. Gydymui svarbu pašalinti iš aplinkos alergeną, drėkinti akis dirbtinėmis ašaromis. Vaistinėse ir be recepto parduodami priešalerginiai lašai, tačiau jei simptomai nepraeina, gali būti reikalingas sudėtingesnis gydymas receptiniais lašais nuo alergijos, rečiau gliukokortikosteroidų lašais ar sisteminiu gydymu tabletėmis nuo alergijos. 

Kiti konjunktyvitai 

Jeigu akių paraudimą sukėlė buitinės cheminės medžiagos, garai, kontaktinių lęšių skystis ar kitos medžiagos, pirmoji pagalba – akių plovimas po paprastu vandeniu iš krano ir drėkinamosios ašaros be konservantų. Vanduo iš krano Lietuvoje ir daugumoje Europos šalių yra tinkama pirma pagalba, tačiau to nereikėtų daryti keliaujant, pavyzdžiui, Indijoje ar kitose Azijos šalyse, kur vandens iš krano kokybė yra abejotina. 

Konjunktyvito mitai 

Internete gausu mitų, susijusių su konjunktyvitu. Rekomenduojama vaikus gydyti motinos pienu, suaugusiems rekomenduojami ramunėlių ar kitų arbatžolių nuovirai „karščiui ištraukti“. Deja, visos šios priemonės nėra rekomenduojamos akių gydytojų, nes gali sukelti papildomus uždegimus, sualergizuoti ir padaryti „meškos paslaugą“. Todėl geriausias konjunktyvito gydymas – laikas ir kantrybė, o jei simptomai vargina ir būklė negerėja, tikslinga kreiptis akių gydytojo apžiūrai, konjunktyvito priežasčių išsiaiškinimui ir esant reikalui tinkamo gydymo paskyrimui. 

Ar junginės kraujosruva ir konjunktyvitas tas pats? 

Deja, junginės kraujosruva ir konjunktyvitas – du skirtingi dalykai. Apie konjunktyvito simptomus, priežastis ir gydymą išsiaiškinome. Tačiau jei iš po nakties staiga atsikėlus veidrodyje pastebima ryškiai raudonai nusidažiusi viena akis – tikėtina, kad trūko akies paviršiuje esanti kraujagyslė ir išsiliejo kraujas po jungine. Įprastai tai nesukelia jokio skausmo ar diskomforto, nutinka netikėtai ir akis neašaroja, neskauda, matymas nepablogėja. Iš tiesų, nors junginės kraujosruva atrodo ne itin estetiškai, tačiau tai yra ne akies problema, o sisteminės kraujotakos, dažniausiai dėl padidėjusio ar šokinėjančio kraujo spaudimo, krešėjimo sistemos ar širdies ritmo sutrikimų. Su laiku kraujosruva kaip ir mėlynė odoje keičia savo spalvą ir pranyksta savaime. Dėl komforto rekomenduojamos dirbtinės ašaros, bet jokių kompresų, antibiotikų ar priešuždegiminių lašų tikrai nereikia ir svarbiau kreiptis į šeimos gydytoją dėl galimų rizikos veiksnių išsiaiškinimo ir sisteminės kraujotakos ištyrimo. Kai kuriais atvejais rekomenduojami vitamino C papildai smulkioms kraujagyslėms stiprinti, tačiau tai nėra gydymas, o tik profilaktika. 

Nuotrauka. Konjunktyvitas gali būti skirtingos kilmės, todėl antibiotikų lašus turėtų paskirti oftalmologas / www.pexels.com nuotr. 

Patalpoje priešais langą užfiksuota vyresnio amžiaus moteris, lašinanti akių lašus vyresnio amžiaus vyrui. Vyras, vilkintis tamsoką megztinį, sėdi kairėje nuotraukos pusėje, pasisukęs dešiniuoju profiliu ir pakėlęs galvą į viršų. Jis yra žilų plaukų, kurie yra trumpai skusti šone ir sušukuoti atgal ant viršugalvio. Smakrą dengia trumpa šviesi barzda, atmerkta dešinioji akis žvelgia į lašintuvą, veidas atrodo susitelkęs. Jam iš kairės stovi virš jo palinkusi ir kairiuoju profiliu pasisukusi moteris. Jos kairioji ranka švelniai patraukia dešinės akies voką į apačią, o dešinioji yra atremta į kaktą ir laiko prie pat akies lašintuvą. Moteris vilki šviesius marškinėlius ir laisvus prasegtus marškinius. Jos galvą dengia trumpi šviesinti plaukai, veidas švelniai šypsosi, ties kairiosios akies išoriniu kampučiu susimetusios raukšlelės „žąsų kojelės“. Fone kairėje pusėje kabo tamsoka šviesiai raštuota užuolaida, už lango tolumoje stovi daugiaaukštis. Iš lauko sklindančios šviesos apšviesta pora spinduliuoja švelnumu ir rūpesčiu.