Nauja – tai užmiršta sena. Šis posakis itin tinka temai apie gėrybes, auginamas mūsų balkonuose ir terasose, apibūdinti. Dar prieš keliasdešimt metų miestiečiai ne tik puošdavo balkonus gyvomis gėlėmis, bet ir, norėdami paįvairinti savo stalą, augindavo agurkus, pomidorus, svogūnus bei įvairiausias prieskonines žoleles. Tai buvo ne vien laisvalaikio praleidimo forma ar pomėgis, bet ir būtinybė. Anksčiau maisto parduotuvėse trūko įvairių daržovių, jau nekalbant apie prieskoninius šviežius augalus, o joms atsiradus parduotuvių lentynose ne kiekvienas galėjo ir tebeišgali jas įpirkti. Dabar istorijos ratui apsisukus atsiminta, kas buvo primiršta ir mažiau auginama. Panaršęs feisbuke dažnokai pastebiu pasigyrimus ir patarimus, kaip balkonuose užsiauginti įvairiausių daržovių, žolelių ar netgi egzotinių augalų. Ši tema aktuali ir visuomeniniam transliuotojui – Lietuvos radijas transliuoja kassavaitinę specialią laidą. 

Kartą išėjęs į balkoną palaistyti loveliuose ir vazonuose augančių gėlių, aplink virveles besivejančių agurkų ūsų, pagalvojau: „O kiek be manęs neregių augina ne tik gėles?“ Pradėjęs domėtis tikrai nenusivyliau. Pasirodo, kad šis užsiėmimas patinka ne tik moterims, bet ir vyrams. Kas įdomiausia, balkone auginti gėrybes mėgsta tiek jauno, tiek brandesnio amžiaus neregiai ir silpnaregiai. 

Norint auginti daržoves balkone kyla daug klausimų: Kaip paruošti augalams žemę ir sėklas? Kada reikia juos sodinti ar sėti? Kaip sėjinukus prižiūrėti ir jais rūpintis? Ar trąšos yra būtinos norint sulaukti gausesnio derliaus? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus padės surasti pakalbinti neregiai ir silpnaregiai balkonų daržininkai. 

Gėrybės padangėje 

Kaunietis Deividas Kirsanovas gyvena devintame aukšte. Jauno vyro balkonas yra kitoks ir tikrai išsiskiria iš kaimyninių. Jis greičiau primena šiltnamį padangėje. Čia gausu didelių ir vidutinių vazonų, lovelių ir virvelių, primenančių voratinklį, kuriomis lipa besistiebiančių agurkų ūsai. „Mano tėvai – neregiai. Tėtis visai nemato, o mama – šiek tiek. Jie neturėjo sodo, tad nuo vaikystės apie jį svajojau. Tėvai, norėdami paįvairinti pietų stalą, buvo priversti balkone auginti svogūnus ir įvairias žoleles. Visą šį procesą aš mačiau ir stebėjau. Nusipirkęs butą nusprendžiau pasekti tėvelių pėdomis ir užveisti mini šiltnamiuką balkone. Balkonas yra tikrai didelis ir ilgas, įstiklintas. Laimei, jis su senais, nesandariais, mediniais langais. Pagalvojau, kad nebus gaila tokį balkoną purvinti. „Daržininko“ veiklą pradėjau 2018 metais. Pirmaisiais metais sugalvojau tik pamėginti, todėl pasodinau nedaug augalų: svogūnų, pomidorų, agurkų“, – pasakojo silpnaregis. 

Deividas pirmiausia paruošė balkoną. Per visą ilgį ir plotį ištiesė virveles. Tai primena voro tinklą. „Daržininkas“ tai padarė neatsitiktinai. Auginant agurkus ir pomidorus yra būtina jiems suteikti atramas, nes šios daržovės, o ypač agurkai, turi aplink ką nors vytis. Kabinant virveles reikia pasilikti sau patogų praėjimą, nes kitaip bus problematiška prieiti prie vazonuose augančių augalų ir juos laistyti. Pirmiausia silpnaregis pamėgino stiklainiuose auginti svogūnus. Jie buvo auginami vandenyje. Žinoma, naudojami tik šio augalo laiškai. Vėliau Deividas nusipirko didelių, 10–20 litrų talpos, vazonų. D. Kirsanovas nei agurkų, nei pomidorų daigų neperka, iš sėklų juos išsiaugina pats. Žemę augalams perka jau paruoštą, tačiau ją kiekvienais metais būtina pakeisti. Durpių substratą suberia į plastikinius jogurtų, pieno ar kefyro pakelius. Tada į kiekvieną indelį beria po vieną sėklą. Deividas yra nusistatęs konkrečią dieną, kurią į žemę beria sėklas. Tai – kovo aštuntoji. Jis prisimena, kad tą dieną jo močiutė sodindavo augalus. Sėklos nereikia giliai įberti į žemę. Jas turi dengti plonytis žemių sluoksnelis. Orientyras – pusė rodomojo piršto, sukišto į dirvą. Jeigu sėklą pasėsime per giliai, tuomet išdygs itin liaunas, gležnas augalėlio stiebelis. Galima daiginamas sėklas uždengti plėvele, taip sukuriant šiltnamio efektą. Svarbiausia – reguliarus laistymas. Augalėliams neturi trūkti drėgmės, o žemė privalo nebūti sausa. Kitas pavojus – perlaistymas. Prieš laistant, žemę derėtų apčiupinėti ir pagal jos drėgmę skirti tam tikrą kiekį vandens. Pastebėtina, kas drėgmė iš plastikinių pakelių pasišalina greičiau. 

Sėkloms išdygus ateina eilė loveliams. Jie yra naudojami tik augalų pikavimui. Deividas iš indelio į lovelį daigus persodina tada, kai jie ūgteli iki 10–14 centimetrų. Dar vėliau agurkų bei pomidorų daigai yra perkeliami į vazonus. Kiekvienas augalėlis persodinamas į paruoštą indą su žeme. „Balkone augindamas daržoves per daug nepaįvairuosi. Turi tenkintis tradicinėmis daržovėmis. Tiesa, mėginau auginti arbūzus. Kai kas augina ir česnakus, bet aš nebandžiau. Dar vienas svarbus niuansas – patartina sodinti ir auginti žemaūgius augalus, siekiančius iki 50 cm aukščio. Ne visos pomidorų, agurkų veislės yra tinkamos auginti balkone. Štai vienos agurkų veislės, pavyzdžiui, „Rodničiok“, yra skirtos rauginti. Terasose ir balkonuose geriau auga marinuoti skirtos agurkų veislės. Taip pat ir su pomidorais. Norėdamas vaišintis dideliu pomidoru, tu turi pasisodinti atitinkamą jų veislę. Tokiam krūmui reikia daug žemės ir erdvės. Balkone vietos tikrai nėra daug. Todėl aš dažniausiai auginu vynuoginius arba vyšninius pomidorus. Nors jų vaisiai nedideli, bet labai gardūs. Toks krūmas užauga iki 50–60 centimetrų aukščio“, – patarė D. Kirsanovas. 

Silpnaregis neapsiriboja vien gėrybių auginimu balkone. Deivido sutuoktinės tėviškėje yra žemės. Ten silpnaregis turi pasistatęs du šiltnamius: vienas devynių, o kitas šešių metrų ilgio. Daržininkas šiltnamiuose sodina apie šimtą pomidorų ir agurkų daigų. Be įprastinių šiltnaminių daržovių augina burokėlius, arbūzus ir kitus vaisius bei daržoves. Silpnaregis džiaugiasi: „Dabar balkone auginu mažiau daržovių, nes pasikeičiau langus. Tenka kiekvieną savaitgalį važiuoti į žmonos kaimą ir ten rūpintis šiltnamiuose augančiomis gėrybėmis. Man ši veikla patinka. Tai tikras malonumas. Laikydamas tarp delnų žemę jaučiu tikrą palaimą.“ 

Atgaiva širdžiai 

Šiaulietė neregė pensininkė Stefa Diturienė, gyvenanti daugiabučio namo ketvirtame aukšte, neįsivaizduoja savo kasdienybės be balkono, o ypač jame auginamų augalų. Neregė gyvena viena, tad tikriausiai todėl moteriai balkone auginamos daržovės yra tokios svarbios. S. Diturienė jų augina tikrai nedaug. Po langu stovi didelis medinis lovys, kuriame yra auginamos gėrybės. Stefa džiaugiasi: „Labai seniai svajojau apie darželį. Esu iš kaimo. Gal todėl rankos ilgisi paprasčiausių su žeme susijusių darbų. Kol mačiau, buvo vienaip. Akyse užgesus šviesai pasaulis pasikeitė. Gal jau tada nedrąsiai svajojau apie augalėlius balkone. Ne iš karto įgyvendinau svajonę. Prireikė nemažai laiko. Dvejojau, ar nematydama galėsiu auginti daržoves. Maniau, kad norint tai padaryti reikia regėjimo, o aplink mane – tamsa. Vis dėlto pamėginau. Pradėjusi maloniai nustebau. Nors akys nemato, bet rankos daro. Daržoves auginu jau tikrai ne pirmas dešimtmetis. Tiesa, mano darželis yra miniatiūrinis. Man yra svarbus ne krūmų skaičius ar derliaus gausa, bet pasitenkinimą ir nusiraminimą teikiantis augalėlių prižiūrėjimas.“ 

Neregė balkone augina svogūnus, agurkus, paprikas ir pomidorus. Žemės ji nekeičia. Kiekvienais metais – vis ta pati. Žemę pavasarį prieš sodinimą gerai patręšia. Stefa sėklų nedaigina, o pasirinko paprastesnį kelią. Lydima dukros ar draugės pavasarį susiruošia į turgų. Ten nuperka jai reikalingų agurkų, paprikų ir pomidorų kerų. Grįžus telieka juos pasodinti. 

Didžiausias džiaugsmas – juos prižiūrėti. Neregė kiekvieną krūmelį švelniai apčiupinėja, pašnekina, pagiria. Prireikus pirštais supurena žemę ir, žinoma, palaisto. Pasak Stefos, tai darydama jaučia gerumą širdyje. „Rūpindamasi augalais jaučiuosi puikiai. Ypač, kai jie užmezga vaisius. Štai ir dabar jau paprikų krūmai pasidabinę mažomis paprikytėmis. Nuo jų neatsilieka ir pomidorai. Apčiupinėjusi jau randu mažyčius kamuoliukus. Greičiausiai auga agurkai. Tikiu, greitai paragausiu šviežio, gardžiai kvepiančio agurkėlio. Derlius simbolinis. Tuo jis ir ypatingas, labiau vertinamas, nes jo neprivalgai, o tik pasmaguriauji“, – samprotavo S. Diturienė. 

Džiaugsmas dalintis 

„Dabar gyvenu viena. Man jau virš aštuoniasdešimties metų. Išauginau keturis vaikus. Vieną palaidojau, o trys gyvena užsienyje. Likau viena kaip paukštelis. Priversta kalėti bute iki gyvos galvos. Kojos tapo lyg molinės. Negaliu lipti laiptais ar toliau paėjėti. Iš namų niekur neišeinu jau treji metai. Nesiskundžiu, yra kuriems dar blogiau. Su išoriniu pasauliu mane sieja anūkė, kuri globoja ir apiperka. Taip pat telefonas“, – pokalbį pradėjo Ona Alksnienė. 

Šiaulietė, vos vos šviesą reginti pensininkė O. Alksnienė nepaisydama kitų turimų negalių nepraranda geros nuotaikos, troškimo gyventi ir noro padėti ir dalintis balkone išaugintomis gėrybėmis. Onutė – tikra gėlininkė. 1978 metais įsikrausčiusi į tuomet naują butą ji pradėjo auginti gėles. „Dabar balkonas kaip balkonas. Pirmi metai, kai nieko neauginu. Sveikata nebe ta. Anksčiau auginau gėles. Keliasdešimt metų visada tą pačią gėlių rūšį – serenčius. Jie primena gvazdikėlius. Tai tikrai nereiklios gėlės, išaugančios iki 15–20 cm aukščio, nereikalaujančios kruopščios priežiūros“, – pasakojo Onutė. 

Moteris jas pirkdavo turguje. Įsigydavo visada tą patį skaičių – 32 sodinukus. Visą pavasarį iki pat spalio mėnesio balkonas skendėjo geltonai raudonuose žieduose. Bėgo metai. Onutės sveikata silpo. Negana to, po nesėkmingo kritimo dabar ranka tesikelia iki alkūnės. Gėles prižiūrėti tapo per sunku. Tačiau moteris negalėjo sėdėti nieko neveikdama. Prieš ketverius metus kilo išganinga mintis – balkone auginti svogūnus. Jiems žemę iš Pasvalio rajono parūpino Onutės sesuo. Iš pradžių pasisodino nedidelį lovelį daugiagalvių svogūnėlių. Jie augo puikiai ir davė netikėtai gausų laiškų derlių. Silpnaregė per vienus metus sulaukdavo dviejų svogūnų derlių: „Svogūnus sodinau per Stanislovą gegužės 7 dieną. Birželio pabaigoje, liepos pradžioje procesą kartojau. Kiekvienais metais sodindavau vis daugiau svogūnų. Jų viena nesuvalgydavau. Dalinausi su kaimynais ir neregių bendruomene. Man paskambindavo ir klausdavo: svogūnų turi? Deja, metai daro savo. Jėgos silpsta. Dar mėginau nešti nepilną kibirą vandens, tačiau dabar net ir to nebegaliu panešti“, – sielvartavo senolė. 

Garsinės knygos padeda Onutei išlikti žvaliai ir optimistiškai. Moters bute nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro girdisi diktorių balsai. Onutė per mėnesį išklauso keliasdešimt garsinių knygų, tarp jų – ir apie augalus bei gėles. 

Nuotrauka. Nemažai regos negalią turinčių žmonių mėgsta daugiabučių namų balkonuose augintis savo daržovių / asociatyvi redakcijos archyvo nuotr. 

Nuotraukoje užfiksuoti balkono kampe stovintys stambūs vazonai su vešliais pomidorų krūmais. Augalai paremti vazonuose įsmeigtais pagaliais ir pririšti šviesiomis juostomis prie balkono sienelės. Skirtingi krūmai apžėlę smailėjančiais triskiaučiais ir elipsiškais lapais bei gausiai aplipę pomidorais. Kai kurie vaisiai dar šviesūs, kiti tamsesni ir jau galimai prinokę. Kampe už pomidorų į viršų stiebiasi dar vienas augalas stambiais lapais. Šviesios balkono grindys vietomis patamsėjusios, lyg būtų aptaškytos vandeniu. Tolumoje stūkso seni daugiabučiai. Balkoninis daržas atrodo jaukus ir žada gausų derlių.