Pasižvalgymai svetur
Autoriaus nuotrauka
Klaidinančios navigacijos sistemos
Parengė Audronė Gendvilienė 
Parašas po straipsniu

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) viešojo transporto įmonės nuo 2005 m. atvėrė maršrutų duomenis visuomenei. Duomenis keliaujant galima gauti iš kartografavimo programų, pavyzdžiui, „Google Maps“. Galima planuoti maršrutus tam tikram išvykimo laikui iš vieno taško į kitą. Ši atvirų duomenų iniciatyva pagerino viešojo transporto prieinamumą regos negalią turintiems asmenims. 

Keleivinio transporto duomenų erdvinį elementą daugiausia sudaro autobusų stotelių vietos. Turintiems regėjimo negalią keleiviams ypač svarbu, kad duomenys, kuriais remdamiesi jie suplanuoja savo maršrutą, būtų tikslūs. Bet jei tarp tikrosios autobusų stotelės vietos ir tos vietos, į kurią regos negalią turintį asmenį nukreipia „Google Maps“ arba kitos navigacijos programos ar programėlės, naudojančios atviruosius duomenis, yra atotrūkis, didelė tikimybė, kad neregys pražiopsos autobusą. Apie šią problemą pranešė regos negalią turintys autobusų keleiviai, kurie naudojasi išmaniaisiais telefonais navigacijai. 

Neregiai pasiskundė, kad autobusų stotelių vietą navigacijos programėlės dažnai parodo netiksliai, o tai apkartina nematančių ir silpnai matančių keleivių gyvenimą. Norėdami tuo įsitikinti, JAV mokslininkai Gangas Luo ir Šrinivas Pundlikas atliko tyrimą. 

Siekdami įvertinti autobusų stotelių vietos nustatymo tikslumą, jie ištyrė 174 autobusų stoteles, kurias aptarnauja Masačusetso įlankos transporto tarnyba (MBTA) šešiuose Bostono priemiesčiuose (Arlingtone, Bedforde, Belmonte, Burlingtone, Leksingtone ir Niutone). Tyrėjai matavo asmens fizinį atstumą iki stacionaraus autobusų stotelės ženklo. Tai yra, nuo tos vietos, kurioje „mėlynas taškas“, rodantis asmens, laikančio mobilųjį įrenginį su „Google Maps“ programėle, buvimo vietą realiuoju laiku iki autobusų stotelės piktogramos. 

Iš 174 ištirtų autobusų stotelių devynios nebuvo pažymėtos „Google Maps“ žemėlapyje, o keturiose iš pažymėtų nebuvo fizinių stotelės ženklų. Kitų autobusų stotelių vidutinė vietos nustatymo paklaida buvo 17,5 metro, ir net 23 proc. stotelių paklaida siekė daugiau nei 26 metrus, t. y. dvigubai daugiau už autobuso ilgį. 

Tyrimo rezultatai parodė, kad žemėlapių sudarymo klaidos gali būti rimta problema regos sutrikimų turintiems keleiviams, kurie naudojasi navigacijos programėlėmis su buvimo vietos nustatymu. Nors iš MBTA autobusų tinklo ištirta tik nedidelė imtis, gali būti, kad panašios navigacijos klaidos pasitaiko ir kituose JAV regionuose. Šios prieinamumo problemos gali turėti rimtų pasekmių – sumažėja neregių savarankiškumas, jie jaučiasi nesaugūs, izoliuoti, socialiai atskirti. Todėl regos sutrikimų turintys žmonės mieliau vyksta ne viešuoju, o kitu transportu, pavyzdžiui, taksi, o tai kainuoja brangiau. Autoriai siūlo nedelsiant taisyti padėtį, kad neregiai galėtų tiksliai surasti autobusų stoteles navigacijos priemonėmis. 

Pagal užsienio spaudą („Journal of Visual Impairment and Blindness“, 2023 m. Nr. 5) 

 

Nuotrauka: Regos negalią turintys autobusų keleiviai, kurie naudojasi išmaniaisiais telefonais navigacijai, su sunkumais susiduria ne tik Lietuvoje / „Susisiekimo paslaugų“ archyvo nuotr. 

Nuotraukoje užfiksuotas rankoje laikomas tamsus išmanusis telefonas, kuriame atidaryta programėlė. Didžiąją dalį ekrano užima lentelė su dviem stulpeliais ir penkiomis eilutėmis. Šviesioje antraštėje tamsiomis mažosiomis raidėmis užrašyta: „iš centro“, kairiajame stulpelyje pateikti autobusų numeriai, o dešiniajame – kryptis ir laikas iki atvykimo minutėmis. Viršuje tamsiame fone iš kairės į dešinę pateikta išskleidžiamo meniu piktograma su trimis horizontaliomis linijomis, Gediminio pilies kontūrai, po kuriais didžiosiomis raidėmis užrašyta: „Vilnius“, ir garsiakalbio piktograma su trimis lenktomis garso bangų linijomis. Nuotraukos fonas sulietas, jame galimai užfiksuota tanki augmenija. 

[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]