Mūsų žmonės
Autoriaus nuotrauka
Regos negalia – ne kliūtis visaverčiam gyvenimui
Meda Rimkutė, Klaipėdos universiteto žurnalistikos studentė
Parašas po straipsniu

Pastaruoju metu daug kalbama apie neįgalių žmonių problemas Lietuvoje. Žmonės su regos negalia sako išties jaučiantys didesnį visuomenės dėmesį, tačiau neišspręstų klausimų dar ne vienas. Pavyzdžiui, stebina tokios biurokratizmo apraiškos sveikatos priežiūros sistemoje, kai neregys, norėdamas patekti pas gydytoją oftalmologą, vis vien kaskart turi gauti šeimos gydytojo siuntimą, nors turima regos negalia nekinta visą gyvenimą. 

Inicijuoti įvairius pokyčius dėl geresnio savo narių gyvenimo drąsiai imasi jau beveik 100 metų gyvuojanti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS). Tai seniausia nevyriausybinė organizacija, burianti regos negalią turinčius žmones ir ginanti jų teises, vienijanti apie 6000 narių. Vienas aktyviausių LASS skyrių – Klaipėdos miesto filialo – pirmininkas Mindaugas Triušys teigia, jog sąjunga daro viską, kad padėtų savo nariams geriau adaptuotis, orientuotis aplinkoje, mokytis, dirbti, pasinerti į sporto, kultūros ir kitas veiklas. 

 

Ragina sportuoti, judėti, neužsidaryti tarp keturių sienų 

M. Triušys paminėjo, kad šiuo metu vienas iš didesnių tikslų yra motyvuoti žmones sveikiau gyventi: sportuoti, judėti, neužsidaryti namuose, kaip jau buvo pripratę per pandemiją. Klaipėdiečiai neregiai ir silpnaregiai turi savo sporto klubą „Pamarys“, kuris gyvuoja jau kelis dešimtmečius. „Svarbu neregintį žmogų išmokyti įvairių technikų, kaip naudotis sporto salės įrenginiais ir sportuoti taisyklingai. Tam skiriame daug dėmesio“, – sakė M. Triušys. Sporto salėje yra šaškių, šachmatų lentos, galima pažaisti į stalo tenisą panašų žaidimą šoudauną. 

Sporto klubo lentynose išrikiuotos taurės už nuskintas pergales šachmatų, šaškių, lengvosios atletikos rungčių turnyruose. Įdomu buvo pirmą kartą pamatyti įrenginius, skirtus sportuoti akliesiems. Specialiai pritaikytos šaškių, šachmatų figūrėlės, lentos su išpjautais ir iškiliais langeliais, kad būtų aišku, kas baltieji ar juodieji. 

Šoudauno kamuoliukas viduje turi specialų mechanizmą, kuris skleidžia garsą, kai kamuoliukas juda. Tai leidžia nematantiems žmonėms sekti kamuoliuko judėjimą ir žaisti žaidimą. Visa sporto salės aplinka pritaikyta patogiai sportuoti, net svarstyklės ant jų užlipus garsiai praneša, koks tavo svoris! 

 

Džiaugiasi menine kūryba 

Dramos studija, rankdarbiai, keramikos užsiėmimai – kitos mėgstamos bendruomenės veiklos. Linksmas klegesys, pamačius iš liejimo krosnies ištrauktus savo kurtus ir dekoruotus molinius puodelius, vazas, dubenis, sklinda toli filialo koridoriais… 

Daugiausia čia kuria moterys, ir sunku patikėti, kad tokius gražius darbus sukuria silpnai matantys ar visai akli žmonės. Daugelis galbūt galvoja, kad akli žmonės turi tik paviršutinišką supratimą apie spalvas ir supranta pasaulį palyginti skurdžiau nei matantys žmonės. Tačiau meno istorija atskleidžia daug pavyzdžių, kai akli menininkai kūrė šedevrus. 

Keramikos studijoje pakalbintos moterys džiaugėsi čia galinčios išmokti naujų dalykų, įvaldyti įvairias technologijas, pabendrauti, o svarbiausia – išreikšti save per kūrybą. 

 

Padeda prisitaikyti, gina interesus 

Netekusiam regėjimo žmogui užtemęs pasaulis pateikia naujų iššūkių. Tuomet į pagalbą ateina LASS. Klaipėdos filialo vadovas M. Triušys sakė, kad svarbią sąjungos veiklos dalį užima naujo nario gebėjimų prisitaikyti prie pakitusios aplinkos ugdymas. 

„Mokome, kaip saugiai vaikščioti, sudarome maršrutus, kaip naudotis įvairiomis pagalbinėmis techninėmis priemonėmis, kaip tvarkytis buityje, pasigaminti maistą“, – pasakojo M. Triušys. 

Organizacija savo nariams padeda spręsti ir sudėtingesnius klausimus: atstovauja teismuose, savivaldybėje, kitose institucijose, tarpininkauja dėl įsidarbinimo, mokymosi ir kt. Smagu, kad rinkoje atsiranda vis daugiau pagalbinės technikos, informuojančios neregį balso komandomis. 

 

Trūksta psichologo, socialinio darbuotojo 

„Kaip nevyriausybinė organizacija nuveikiame daug darbų, nors palyginti su biudžetinėmis įstaigomis nei etatų skaičiumi, nei finansavimu pasigirti negalime. Labai reikėtų psichologo, socialinio darbuotojo, vairuotojo…Bet yra, kaip yra“, – nelinkęs skųstis M. Triušys. 

Klaipėdiečiai džiaugiasi turintys socialiai atsakingą įmonę „Regseda“, kurioje dirba 132 negalią turintys žmones. Įmonė užsiima įvairių pakuočių gamyba. M. Triušys teigia, kad čia įsidarbinti lengviau, nei rasti darbą už įstaigos. Tam reikia mokytis, tapti kvalifikuotu specialistu, o jauniems žmonėms trūksta motyvacijos. Yra ir psichologinis barjeras, neretai žmogui, kuris turi negalią, yra sudėtingiau pasitikėti savimi, trūksta valios, užsispyrimo. Toks žmogus nuvertina save, baiminasi dirbti atsakingą darbą, vengia nežinomos aplinkos. Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybė skatina įdarbinti neįgalius žmones, dotuodama 75 proc. jų atlygio. 

 

Įtrauktis – lyg keiksmažodis? 

Daug klausimų neregiams ir silpnaregiams, kaip ir kitiems žmonėms su negalia, kelia švietimo reforma, ir jos tikslas – integracija. Gal geriau buvo mokytis specializuotose mokyklose? 

Pats M. Triušys nuo mažų dienų mokėsi ir augo nereginčių ir silpnai matančių žmonių bendruomenėje, kurioje ugdymo specifika buvo paruošta ir pritaikyta būtent regos negalią turintiems žmonėms. Tad pašnekovas labai abejoja ir dabartinės reformos rezultatais, ar ta vadinamoji įtrauktis atneš realių pokyčių. Juk nereginčiam vaikui bendrojo lavinimo mokykloje reikia žymiai daugiau dėmesio, pagalbos, pritaikytų medžiagų, aplinkos. Tai kainuoja papildomų lėšų, o nauda abejotina. Pasak M. Triušio, pati idėja yra gera, bet tarsi nueinama į kraštutinumus – galbūt neregiui geriau augti, tobulėti savo bendruomenėje, nei būti atskirtam nuo jos. 

 

Kasdienybė nėra lengva 

LASS darbuotojai nuolatos siekia, kad kiekvieno jų bendruomenės nario balsas būtų išgirstas ir Klaipėdos miestas būtų saugus žmonėms su regos negalia. M. Triušys atkreipia dėmesį į kai kuriuos kasdienius dalykus, kurie aklajam sukelia diskomfortą ir nesaugumo jausmą. 

Pavyzdžiui, Klaipėdoje važiuodami viešuoju transportu žmonės su regos negalia pasimeta nerasdami vietos, kur pasižymėti kelionės bilietą. Mat ne visuose autobusuose komposteriai įrengti tose pačiose vietose. Kodėl jie negalėtų būti visada toje pačioje vietoje? Būtų lengviau orientuotis ne tik akliesiems, bet ir senyvo amžiaus miestelėnams. Tas pats ir su atsiveriančiomis autobuso durimis – anksčiau buvo tvarka įlipti tik pro priekines duris, tad neregiui buvo aišku. Skirtingos taisyklės, pro kurias autobuso duris įlipti, tampa kasdiene problema žmogui su regos negalia. Pasak M. Triušio, šias problemas norint, galima greitai išspęsti, ir tai nieko nekainuoja, o žmonėms su regos negalia būtų didžiulis palengvėjimas. 

Dar sudėtingiau orientuotis sveikatos priežiūros įstaigose. Jų erdvės ir paslaugos nepritaikytos žmonėms su regos negalia, tad nuolat tenka prašyti kitų žmonių pagalbos. Kaip poliklinikoje neregiui atsispausdinti talonėlį, jei skydelyje nėra iškiliųjų mygtukų, o paviršius tik liečiamasis? Kaip nereginčiam pacientui suprasti, kuris registracijos eilės numeris užsidegė švieslentėje? 

Klaipėdiečius neregius ir silpnaregius vienijančios organizacijos vadovas M. Triušys tikisi dėmesio ir realių veiksmų iš visuomenės, valdžios institucijų ir viešojo transporto bendrovių siekiant sukurti saugesnę, prieinamą aplinką visiems piliečiams, nepaisant jų negalios. 

Straipsnis pirmąkart išspausdintas www.gargzdapilis.lt. 

 

Autorės nuotrauka: Meda Rimkutė. Jauna moteris iš priekio užfiksuota nuo krūtinės iki viršugalvio, vilkinti šviesią palaidinę šiek tiek nusmukusiu kairiuoju pečiu ir seginti smulkų pakabuką. Medos ilgi šviesūs plaukai gaubia ovalų veidą ir apačioje susibangavę krenta ant krūtinės. Jos akys tamsios, nukreiptos į priekį, nosis plati, lūpos šiltai šypsosi. 

Nuotrauka: M. Triušys demonstruoja „kalbantį“ termometrą / www.gargzdapilis.lt nuotr. 

Šviesioje patalpoje iš priekio nuo klubų iki viršugalvio užfiksuotas M. Triušys. Vyras yra vidutinio amžiaus, žilstelėjusių plaukų. Jis tamsiai apsirengęs megztiniu ir kelnėmis, dėvi didelius akinius apvalių formų rėmeliais ir laikrodį ant kairės rankos. Mindaugas dešinėje prie krūtinės sulenktoje rankoje laiko šviesų į nuotolinio valdymo pultelį panašų termometrą. Jo į apačią lenktas galas nukreiptas į kairės rankos riešo nugarinę dalį. Kairėje rankoje yra šviesus dėklas, kuriame galimai laikomas prietaisas. Vyro veidas atrodo susitelkęs – lūpos kiek suspaustos, kaktoje susimetusios negilios raukšlelės. Mindaugui už nugaros yra šviesios durys, kairėje nuotraukos pusėje stovi medinė spinta. 

[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]