Forumas
Autoriaus nuotrauka
LASS XXXVI suvažiavimui pasibaigus
Alvydas Valenta, [email protected]
Parašas po straipsniu

Gegužės pabaiga, Vilnius. 36-ą kartą į svarbiausią organizacijos forumą – suvažiavimą – renkasi jo delegatai. Anokia naujiena: kasmet vykstantys ataskaitiniai suvažiavimai – labiau Asociacijų įstatymo reikalavimas nei gyvenimo būtinybė. Nebūtų įstatyme tokio reikalavimo – galėtų ir nevykti. Trumpai tariant, jokios intrigos, kas taps nauju organizacijos vadovu, kokios permainos ar pokyčiai laukia – tik darbas, darbas! Suprantama, šitaip sakydami truputį perdedame, nes ko jau ko, o pokyčių šiais laikais netrūksta niekam, o intriga turėtų būti labiau gyvenimo prieskonis nei sudedamoji jo dalis. Čia iškart reikalinga išlyga, kad kalbame apie intrigą, o ne intrigas – jų tarp garbingų žmonių apskritai neturėtų būti. Tiktai čia jau kita „plokštelė“. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių (LASS) XXXVI suvažiavimas nepasižymėjo nei skambiais lozungais ar pareiškimais, nei netikėtais LASS veiklos pokyčiais, bet tai nereiškia, kad jis buvo pilkas ir neįdomus: šių metų birželį sukanka dveji metai – pusė kadencijos, kai organizacijai vadovauja du nauji vadovai – prezidentas Paulius Kalvelis ir viceprezidentas Vilmantas Balčikonis. Kaip jiems sekasi, kaip patys vertina savo veiklą? Kas apskritai per tuos dvejus metus įvyko ar pasikeitė LASS ir jos narių padangėje? Ko gali tikėtis organizacija ir jos nariai per artimiausius dvejus metus? 

 

Suvažiavimas 

 

LASS viešojo gyvenimo dalimi jau tampa tradicija valdybos posėdžius ir suvažiavimus transliuoti socialiniuose tinkluose. Taip buvo ir šįkart, norintys galėjo tiesiogiai stebėti suvažiavimo darbą LASS feisbuko profilyje, jo įrašas ten pat buvo pasiekiamas dar mažiausiai porą savaičių. Iš 77 delegatų suvažiavime dalyvavo 61. Delegatai teigiamai įvertino metinę LASS veiklos ataskaitą, metinių finansinių ataskaitų rinkinius, LASS revizijos komisijos (RK) ataskaitą. Be didesnių pakeitimų patvirtinti du dokumentai: „Rezoliucija dėl turto valdymo ir ūkinės veiklos 2022–2026 metams“ ir LASS 2022–2026 strateginiai tikslai. Visus minėtus dokumentus galima greitai ir lengvai rasti LASS svetainėje lass.lt, atsispausdinti brailio ar reginčiųjų raštu, todėl detaliau jų neaptarinėsime. Iš LASS revizijos komisijos savo pačių prašymu atšaukti du nariai: Juozas Miliauskas ir Irena Knizikevičienė, į jų vietą išrinkti Renata Mingilė (Vilnius) ir Žygimantas Matusevičius (Kaunas), naujuoju RK pirmininku tapo Nerijus Bardzilauskas (Tauragė). Prieš pat suvažiavimą LASS pasipildė dar vienu – jau 50-uoju, Palangos filialu. Kaip pastebėjo LASS prezidentas P. Kalvelis, filialas atsirado ne formaliai, ne kažkieno sprendimu „iš viršaus“, o todėl, kad yra aktyvi vietos bendruomenė, kad socialinės paslaugos būtų labiau priartintos prie žmonių ir jiems nereikėtų kiekvienąkart vykti į Klaipėdą. 

O dabar apie tai, kas gerai, bet galėtų būti geriau ir aiškiau... Kai kurie suvažiavimo delegatai atkreipia dėmesį į organizacinę jo pusę. Štai du ar trys neregiai su taksi atkanka į viešbutį, kuriame vyksta suvažiavimas, įeina į vidų. Kur eiti toliau, neaišku. Žmonės ne iš mėnulio nukritę, teiraujasi registratūroje, sužinoję kryptį bando eiti vieni. Nieko pernelyg sudėtinga, bet reikia pereiti erdvę, kur viešbučio gyventojai valgo pusryčius. Metas ne pats ankstyviausias, bet niekada nesi tikras, ar ko nors neužkliudysi, nenuversi. Prie lauko durų ar prie registratūros galėtų budėti žmogus, kuris suorientuotų, reikalui esant padėtų. Kavos gėrimas, žongliravimas puodeliais neregiams ar silpnaregiams irgi ne visada baigiasi sėkmingai. 

Ką tik minėjome, kad visas pateiktas ataskaitas delegatai patvirtino be didesnių abejonių ar prieštaravimų. Vis dėlto dalis delegatų (tai patvirtina ir naujasis RK pirmininkas N. Bardzilauskas) finansinių ataskaitų rinkinyje pasigedo skaičių apie LASS ir jos steigtų įmonių, viešųjų įstaigų finansinę ir ūkinę veiklą. Jokiems įstatymams nenusižengta: LASS yra asociacija, LASS suvažiavimo delegatai gavo ataskaitą apie asociacijos finansinę veiklą per 2023 metus: pajamų buvo tiek, išlaidų – tiek, viskas pagrįsta, tvarkinga ir nekelia abejonių. Reikalas tik toks, kad LASS daugiausia savo veiklą vykdo per pačios steigtas bendroves ir viešąsias įstaigas. Štai ataskaitoje skaitome, kad 2023 m. asociacijoje dirbo 6 žmonės, o jos pajamas sudarė beveik 500 tūkst. eurų. Iš jų, truputį daugiau nei 92 tūkst., – valstybės biudžeto lėšos, parama asociacijų veiklos rėmimo projektui; beveik 365 tūkst. eurų – panaudotos paramos pajamos. Jas sudaro beveik 317 tūkst. eurų LASS socialinio fondo ir kitos paramai panaudotos lėšos. Likusios lėšos – apie 50 tūkst. eurų – irgi panaudotos skaidriai ir tvarkingai. Viskas būtų gerai, tiktai LASS veikla apima žymiai daugiau ir plačiau. Prie klausimo, kokias ataskaitas, kokius skaičius suvažiavimo delegatams reikėtų pateikti, N. Bardzilausko nuomone, rudenį turėtų grįžti ir LASS RK. Užbėgdami įvykiams už akių pastebėsime, kad daug skaičių, smulkių rodiklių – irgi ne išeitis, lengva pasiklysti, ataskaitos tampa nepaskaitomos. Kalbant apie ūkinę organizacijos ir jos įstaigų pusę, nereikia pamiršti, kad praktiškai visose arba bent daugelyje šiuolaikinių sutarčių galioja konfidencialumo principas, neleidžiantis informacijos atskleisti tretiesiems asmenims. Sudarei keliasdešimties eurų vertės sutartį – ir jau konfidencialu! Tiktai ar LASS suvažiavimo delegatai yra tretieji asmenys? Ateityje, matyt, teks rasti aukso vidurį tarp to, kas vieša ir kas konfidencialu. Savo ruožtu būsimų LASS suvažiavimų delegatai irgi turės jausti pareigą ar bent saiko jausmą nesišvaistyti jiems patikėtais duomenimis ar skaičiais, kur tikrai nereikia, jų neviešinti. 

Šunys vedliai. LASS šioje srityje dirba labai daug, dar daugiau veiklos, šunų vedlių viešinimo akcijų turėtume pamatyti ir išgirsti artimiausiu metu. Šių eilučių autorius irgi ne kartą jais žavėjosi ir tebesižavi. Nepaisant viso tų keturkojų žavesio, kai kurie delegatai jau kelia klausimą, ar LASS, kaip asociacija, ne per daug dėmesio ir pastangų skiria šunims vedliams? Kol kas Lietuvoje turime tik vieną tokį šunį, kiek dar žmonių norės juos įsigyti, o svarbiausia, turės realias sąlygas juos laikyti ir prižiūrėti, palaikyti šių šunų darbines savybes? Tiktai apie tai artimiausiuose žurnalo numeriuose. 

 

Pusiaukelė 

 

LASS XXXVI suvažiavimas žymi naujųjų LASS vadovų kadencijos pusiaukelę. Ta proga P. Kalvelio (P. K.) ir V. Balčikonio (V. B.) paprašėme atsakyti į keletą klausimų. 

MŽ. Dveji metai – pusė jūsų kadencijos – nenusivylėte, neapsirikote? 

V. B. Aš jau dirbau LASS respublikiniame centre, Paulius buvo LASS taryboje, žinojome, kur einame ir į kokias pareigybes kandidatuojame. Turėjome idėjų, norų, bet vien norų neužtenka. Veiklos sričių yra daug, todėl tenka atsirinkti. Man labiausiai rūpi neregių reabilitacija, LASS filialai, kad jie būtų gyvi, o ne formalūs. Pastaraisiais metais tarp LASS narių išaugo susidomėjimas šunimis vedliais – LASS valdyba patvirtino šunų vedlių paramos programą. Apibendrinant, nebuvo to, kas labai nustebintų ar išmuštų iš vėžių, bet veiklos sričių daug. 

P. K. Taip, žinojome, kur kandidatuojame. Praėjus dvejiems metams, susidaro įspūdis, kad LASS bendruomenė 2022 m. nebuvo tokia vieninga, kokia tampa dabar. Žodį „tampa“ vartoju sąmoningai, nes tai tęstinis procesas ir 2024 metai nėra tos vienybės ar bendrystės galutinis rezultatas. Ką turiu galvoje? Nuo praėjusių metų „Zelvoje“ pradėjome rengti LASS sąskrydį. Daugeliui mūsų žmonių kažko panašaus reikėjo: jau nuo pavasario klausinėjo, kada bus antras? Nepajusime, kai ateis ir trečias, ir ketvirtas. LASS įmonės, įstaigos, filialai – visi gyveno tarsi atskirą gyvenimą, sprendė savo problemas, džiaugėsi savais džiaugsmais. Nevertinu, ar tai buvo blogai, ar gerai, bet kandidatuodamas į LASS prezidento vietą, sakiau ir dabar sakau, kad mes turime būti vieningi, vieni kitiems padėti. Jeigu „Liregus“ gamina elektros instaliacinius gaminius, tai turėtume visi juos reklamuoti ir siūlyti įsigyti. Jeigu „Regseda“ gamina gražias suvenyrines šokoladukų dėžutes, tai savo partneriams, draugams turėtume jas dovanoti. Siekiant didesnės bendrystės, nuo 2022 m. rudens atsirado tradicija kiekvieną ketvirtį susitikti su visais LASS įstaigų ir įmonių vadovais kaskart vis kitoje vietoje. Atsiranda bendras pulsas, ką galime kartu, ko negalime. Įmonių vadovai geriau vieni kitus pažįsta, daugiau bendrauja eidami į rinką ir konkurencinę aplinką, jau koordinuoja veiksmus, kooperuojasi. Tą patį galima pasakyti apie visą LASS veiklą: neturėtume kalbėti atskirai apie Kelmės, Kupiškio ar kurį kitą filialą – visi esame Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Filialų vadovai kartu yra ir LASS atstovai. Eidami į savivaldybę ar kitą įstaigą, jie kalba ne tik savo bendruomenės, bet visos LASS vardu. 

 

MŽ. Ką per dvejus metus jums abiem kaip organizacijos vadovams pavyko nuveikti? 

P. K. Jau minėjau, didesnis bendrystės siekimas. Susitikimai su įstaigų, įmonių vadovais. Priimtas sprendimas, kad sporto bazė Vilniuje tarnautų visiems LASS žmonėms, todėl ją perdavėme Lietuvos aklųjų sporto federacijai. Sprendimas pasiteisino, federacija pradėjo gauti lėšas, remti sporto klubus. Iš Mažeikių parsivežėme prašymą dėl akių lęšių kompensavimo tvarkos pakeitimo. Tvarka jau pakeista mūsų žmonių naudai. Suvienodintos šviesoforų rengimo taisyklės. Viena iš mūsų su Vilmantu veiklos sričių – įstatymų, įvairių kitų teisės aktų keitimas. Šitaip galime pasiekti geriausią rezultatą, kurį pajustų žmonės visoje Lietuvoje. Jeigu bandytume spręsti klausimus, kylančius vienoje ar keliose savivaldybėse, rezultatų pasiektume, bet juos pajustų tik toje savivaldybėje gyvenantys LASS nariai. 

V. B. Galime eiti į valdžios institucijas ir būname išklausomi, jeigu turime tikrai racionalų pasiūlymą. Kai mato, kad dirbame rimtai, galime tikėtis bendro rezultato, kuris būtų naudingas mūsų žmonėms. Visų pirma galvoje turiu neregių reabilitacijos tvarkos aprašą, oficialus jo pavadinimas ilgesnis ir sudėtingesnis, tačiau svarbiausia – jis palankus mūsų žmonėms. Suvažiavimo išvakarėse tapo prieinama LASS inicijuota garsinio vaizdavimo programėlė, skirta kino filmams. Su valstybės institucijomis bendraujame dėl šunų vedlių pripažinimo pagalbos priemone neregiams. Visus dvejus metus įvairias įmones, įstaigas konsultavome ir tebekonsultuojame dėl ES prieinamumo direktyvos įgyvendinimo. 

P. K. Pastebėjau, kad dažnu atveju neregio portretas yra per daug susakralintas. Neregiai skaito tik klasikines knygas, lanko tik klasikinius spektaklius ir, apskritai, domisi tik rimtais dalykais. Iš tikrųjų yra ne visai taip: mus domina ir pramogos, ir sportas. Šitaip atsirado Eurolygos ir kitų krepšinio čempionatų transliacijos su garsiniu vaizdavimu. Teatro spektaklių neatsisakėme, bet matome, kad bendruomenei reikia ir lengvesnio turinio. Gyvename linksmai ir nesame kažkokie pusiau šventieji. Yra ir paprastesnių, bet malonių dalykų – trumpasis LASS numeris. Netrukus prasidės jo viešinimo kampanija. Iš pradžių galvojome, kad bus keturženklis numeris, žymintis organizacijos įkūrimo datą, bet antrą šešiataškį pasirinkome simboliškai, nes tai visų brailio abėcėlės ženklų visuma. 

Pradėjus eiti LASS prezidento pareigas, teko priimti moraliai sunkų sprendimą – pakeisti „Aksidos“ įmonės vadovę. Įmonė dirbo nuostolingai ir buvo akivaizdu, jeigu delsime, turėsime dar vieną bankrotą. Sunkus sprendimas, bet pasiteisino: 2023 metus įmonė baigė be nuostolio, šiais metais jau pradeda įsibėgėti. Kitas pokytis: juokauju, kad nupjoviau šaką, ant kurios pats šiuo metu sėdžiu. Galvoje turiu LASS įstatų pakeitimą, kad LASS prezidentas negali eiti savo pareigų ilgiau nei tris kadencijas. Vis dėlto manau, kad neturėčiau vadovauti organizacijai daugiau nei 12 metų. Gyvenimas labai greitai keičiasi ir reikia duoti šansą kitiems žmonėms. 

V. B. Galėčiau daug kalbėti apie tarptautinį bendradarbiavimą, tačiau žmonėms dažniausiai rūpi to bendradarbiavimo rezultatas. Dalyvaujame tarptautiniame projekte kuriant taktilinę planšetę. Pas mus atvyksta latviai, estai, neseniai buvo atvykusi mergina iš žmonių su regos negalia organizacijos Jungtinėje Karalystėje – turime ką parodyti, kuo pasigirti. Kai kada tiesiog pernelyg kuklinamės. 

 

MŽ. Sąskrydžiai, spektakliai, pramogos – gerai, bet yra ir kita LASS veiklos pusė, galvoje turime nekilnojamąjį turtą. Būkime atviri: ilgą laiką tai buvo gandų, apkalbų, tarpusavio nepasitikėjimo šaltinis. 

P. K. Šiais metais į LASS rankas visiškai grįžo pastatas Vilniuje, Naugarduko g. 91. Turime realių planų susigrąžinti ir visą pastatą, esantį šalia, Žemaitės g. 21. Nuo 2025 m. LASS respublikinis centras perima „Zelvos“ administravimą. UAB „Liregus“ turėjo daug iššūkių organizuodama ne tik gamybinę veiklą, bet ir poilsį „Zelvoje“. Turime planų pagerinti poilsiavietės, o kartu ir poilsiavimo kokybę. 2023 m. LASS 35-ajame suvažiavime atsirado reikalavimas 10 proc. iš patalpų nuomos gautų pajamų investuoti šioms patalpoms išsaugoti ir gerinti. Iki šiol LASS įstaigos į LASS respublikinį fondą mokėjo 20 proc. iš nuomos gautų pajamų. Turėdami galvoje numatomas investicijas į „Zelvą“ ir kitus lėšų reikalingus darbus bei LASS vykdomas programas, pasiūlėme šią kartelę pakelti iki 25 proc. 

 

MŽ. Ko praėjus pusei kadencijos galbūt nepadarėte, ką ketinate nuveikti per likusius dvejus metus? 

V. B. Negalėčiau pasakyti, kad nepadariau kažko labai svarbaus, ką kandidatuodamas žadėjau padaryti ir neištesėjau. Toliau dirbsime vystydami žmonių su regos negalia reabilitaciją. Toliau aktyviai dirbsime su filialais. Per likusį laiką turėtų atsirasti filialų veiklos standartas. 

P. K. Pažadas, kurio kol kas neištesėjau, – LASS prezidento dienotvarkė internete. Iš dalies tai lėmė techninės aplinkybės. Viliuosi, kad iki šių metų pabaigos ją turėsime. Laukiantys darbai: su Inovacijų ministerija kalbame apie naujos kartos sintezatoriaus kūrimą. Nesigilinsiu į informacinių technologijų programavimo ir kūrimo subtilybes, bet viskas keičiasi labai greitai. Tik akivaizdu, kad dabartinė mūsų LIEPA jau baigia savo dienas, reikia skubiai galvoti apie naują sintezatorių, galintį veikti su naujausios architektūros kompiuteriais „Windows“, „Android“ ir „iOS“ aplinkose. Tai užtruks, todėl pirmuosius žingsnius reikia daryti jau dabar. Daugiau nei trejų metų šiam darbui neturime. Be kokybiško sintezatoriaus konkurencinę kovą pralaimėsime visur: mokyklose, universitetuose, darbo rinkoje. Laukia Užimtumo įstatymas: rėmimas buvusiai II grupei turi būti neterminuotas, mažesnis nei I grupei, bet neterminuotas. Socialinių paslaugų kataloge nėra neregių palydėjimo paslaugos. Mūsų galva, ji turėtų atsirasti. 

 

Apie dabartį ir ateitį 

 

Jau pasibaigus LASS XXXVI suvažiavimui dviejų naujų LASS valdybos narių paprašėme pasidalyti mintimis ne tiek apie patį suvažiavimą, kiek apskritai apie LASS veiklą pastaraisiais metais, jos naujųjų vadovų darbą. 

Grita Strankauskienė (Kaunas). LASS dirbu tik nuo 2020 metų, todėl negaliu objektyviai vertinti pokyčių ar skirtumų, nes nelabai žinau, kas vyko anksčiau. Atėjau į permainų metą. Viena didžiausių permainų buvo tai, kad mano darbo LASS pietvakarių centre pradžia sutapo su „Covid-19“ pandemija – visi turėjome užsidaryti, pereiti prie nuotolinio darbo. Tačiau tas laikotarpis atnešė ir pozityvių naujovių: išmokome dirbti nuotoliniu būdu, rengti nuotolinius susitikimus, visa tai pasiteisina ir dabar. 2022 metais pradėjus dirbti LASS valdyboje irgi viskas buvo nauja. 2022-ieji buvo labiau tyrinėjimo, bandymo suprasti, ką ir kaip reikės daryti, metai. Intensyvus darbas prasidėjo jau 2023-iaisiais: sudarytos įvairios darbo grupės, pakeitėme LASS įstatus, mano nuomone, jie tapo modernesni, o LASS ir jos valdyba – atviresnė pokyčiams ir naujiems žmonėms. Atsirado daugiau informacijos viešojoje erdvėje, daugiau matome vieni kitus: LASS filialų profiliai feisbuke, LASS valdybos posėdžių, suvažiavimų transliacijos. Aš pati suvažiavime negalėjau dalyvauti, bet klausiausi transliacijos, tai beveik ir dalyvavau. Aktyvėja LASS jaunimas, suvažiavime du jauni žmonės išrinkti į RK. Organizacijoje atsiranda daugiau veiklų. 

Kalbant ne tik apie suvažiavimą, mūsų filialai gyvena teikdami socialines paslaugas. Galbūt turėtume daugiau kalbėti apie šių paslaugų ateitį, kaip ją įsivaizduojame. Organizacijos struktūra: turime 50 filialų, kažkada buvo manoma, kad per daug. Dabar, atrodo, ši diskusija baigia išblėsti. Vis dėlto klausimas, kaip LASS ateityje atrodys struktūriškai, nėra vien retorika. Prieš kelerius metus buvo daug diskusijų tiek valdyboje, tiek tarp pačių pirmininkų, ar jų darbas yra savanoriška veikla, ar žmogus turi gauti atlygį? Kol kas šis klausimas neišspręstas, tačiau vienokius ar kitokius atsakymus turėsime rasti. 

Mindaugas Triušys (Klaipėda). Iki 2022 metų aktyviau dalyvavau aklųjų sporto veikloje, todėl negaliu objektyviai vertinti, kas buvo anksčiau. Vis dėlto matome, kad Pauliaus ir Vilmanto tandemas dirba tikrai neblogai. Nemažai padaryta. Jeigu jų vietoje būčiau pats, pirmiausia bandyčiau susižiūrėti ir susitvarkyti ūkį – taip ir daroma, ūkis tvarkomas. Manau, kad buvo per mažai lobizmo valdžios struktūrose, dabar tai vyksta. Naujieji vadovai atviri kitų nuomonei, bendraujant neprimeta savosios. Kyla šiokia tokia baimė, kad neperdegtų, nes dirba daug ir įvairiomis kryptimis. Gal jau reikėtų pradėti galvoti apie darbų eiliškumą. 

Kalbant platesne prasme, man jau truputį pradeda nebepatikti mūsų organizacijos liberalizmas. Atvirumas, integracija – ar nesusiintegruosime taip, kad vieni kitų nesugaudysime? Galvoje pirmiausia turiu naujuosius LASS įstatus – 15 proc. valdybos narių gali būti be regėjimo negalios. Aš buvau prieš. Gal pirmiau reikėjo svarstyti, ar valdyboje gali būti regionų centrų direktoriai, įmonių vadovai, o tik paskui tuos 15 proc. Tik yra, kaip yra. LASS netrukus minės 100 metų jubiliejų. Kam pasakau, daugelis nuoširdžiai nustemba, žavisi. Tik kaip mes jį pasitinkame? Kauno aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras prarastas, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras irgi praktiškai prarastas, aklųjų biblioteka jau nebe aklųjų. Visos minėtos įstaigos aklųjų organizacijai niekada nė nepriklausė, bet per jas mes galėjome skleisti savo veiklą, visuomenė daugiau išgirsdavo ir sužinodavo apie LASS. LAB jau buvo tapęs tam tikru prekių ženklu. Pokyčius, įvairias reformas dažnai diktuoja pats gyvenimas. Tik man norisi aiškesnės logikos, kaip veiksime ir kaip gyvensime ateityje. Ar per savo liberalumą neištaškysime savo savasties? Kas padaryta, padaryta. Norėtųsi, kad ateityje panašūs dalykai būtų bent kiek kontroliuojami, o ne paleisti savieigai. Pasižiūrėkime į latvius, estus, Skandinavijos šalis – tokių aklųjų organizacijų kaip mūsiškė, ten praktiškai jau nėra. Pats savęs klausiu, kiek šitaip galvodamas ir kalbėdamas esu teisus. Nepretenduoju į galutinę nuomonę, tik bandau suprasti, kur einame ir kur būsime pradėję antrąjį organizacijos šimtmetį. 

 

Nuotrauka: Kaip ir kasmet, Vilniuje įvyko LASS suvažiavimas, kuriame sprendžiami organizacijai svarbūs klausimai / Nerijos Kaulakienės nuotr. 

Akimirka iš LASS suvažiavimo. Konferencijų salėje šviesiomis sienomis ir tamsiu kilimu šviesiais taškeliais keliomis eilėmis sėdi maždaug 60 suvažiavimo dalyvių. Jie yra vasariškai apsirengę ir laiko į viršų iškėlę šviesias korteles su tamsiu apskritu logotipu. Daugelio veidai atrodo rimti, susikaupę, kai kurie linksmai šypsosi. Priekinė eilė beveik tuščia, jos viduryje prie staliuko su nešiojamuoju kompiuteriu sėdi vyras, dėvintis šviesius marškinius, tamsią liemenę ir tamsias kelnes. Jam iš kairės už kelių vietų sėdi dar keli vyrai. Patalpos sienos šviesios, dešinėje nuotraukos pusėje yra dvejos dvivėrės durys, o dalyviams už nugarų – vienvėrės ir didelis tamsus langas, kuriame atsispindi iškeltos rankos. 

[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]