Forumas
Autoriaus nuotrauka
Neįgaliųjų asistentai kultūros renginiuose
Alvydas Valenta, [email protected]
Parašas po straipsniu

Truputį daugiau nei prieš metus (MŽ, 2023 Nr. 3) teisininkas Giedrius Stoškus jau rašė, kad nuo 2023 m. sausio 1 dienos žmones su negalia lydintys asistentai kultūros renginius ir įstaigas – teatrus, muziejus, galerijas – gali lankyti nemokamai. Tiksliau, neįgalusis įsigyja bilietą (paprastai su 50 proc. ar kitokia nuolaida), o asistento bilietui taikoma 100 proc. nuolaida. Ši nuostata įtvirtinta ir nuo 2024-01-01 Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą pakeitusio Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 27 str. 3 d. 

Iškart pastebėsime, kad daugelis kultūros įstaigų įstatymo reikalavimų laikosi, tačiau vis dar yra tokių arba bent jau buvo iki pastarojo meto, kurios apie minimą lengvatą neįgaliųjų asistentams nežinojo ir jos netaikė. Priežastis, paskatinusi redakciją prie šios temos grįžti dar kartą ir aptarti ją išsamiau, buvo šių metų Vilniaus knygų mugėje dalyvavusio kauniečio Leopoldo Krušinsko telefono skambutis. „Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro stende norėjau įsigyti bilietą į operos spektaklį. Bilietą man pardavė su nuolaida, bet asistentui 100 proc. nuolaidą taikyti atsisakė, esą jie tokių nuolaidų niekada nedarė ir nedaro. Asmeniškai kreipiausi į mugėje buvusį teatro direktorių, bet jis irgi apie 100 proc. nuolaidą neįgaliųjų asistentams sakėsi nieko nežinąs. Dar kartą pasitikslinau, elektroniniu paštu nusiunčiau „Mūsų žodžio“ straipsnį, kuriame apie tai rašoma, jokio atsakymo. Teatro spektaklius, įvairius koncertus lankau dažnai. Tai yra mano gyvenimo būdas. Kaune Dramos teatras, Muzikinis teatras lengvatą taiko, Nacionalinė filharmonija taiko, Operos ir baleto teatras – ne.“ 

Būdami objektyvūs turime pasakyti, kad Nacionalinis operos ir baleto teatras jau daug metų bendrauja su Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centru, akliesiems ir silpnaregiams nuolat nemokamai pasiūlo bilietų į įvairius spektaklius – sunku būtų įtarti negeranoriškumu, socialinės atsakomybės stoka. Vis dėlto įstatymų laikytis reikia! Pradėkime nuo tų, kurie jų laikosi. 

Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) ne tik rengia spektaklius su garsiniu vaizdavimu bei titrais klausos negalią turintiems žmonėms, bet ir vienas pirmųjų pradėjęs taikyti 100 proc. bilieto nuolaidą neįgaliųjų asistentams. Anot L. Krušinsko, lankytis čia visada malonu, o įsigyjant bilietus niekada nekyla problemų ar dviprasmiškų situacijų. Galbūt todėl, kad viskas aprašyta ir išskaičiuota viešai internete skelbiamose teatro taisyklėse: aišku ir lankytojui, ir teatro darbuotojui! Galima tik patarti, kad tokias išsamias, nuolaidas reglamentuojančias taisykles turėtų ir kitos kultūros įstaigos. Iš NKDT taisyklių: 

„Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis suteikiama 30 proc. nuolaida 1 bilietui (visiems repertuariniams NKDT spektakliams, išskyrus premjerinius). Taikoma teatro kasoje ir elektroninėje parduotuvėje; 

Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis suteikiama 50 proc. nuolaida 2 bilietams (visiems repertuariniams NKDT spektakliams, išskyrus premjerinius). Taikoma teatro kasoje ir elektroninėje parduotuvėje; 

Asmeniniam asistentui, pateikusiam tai įrodančius dokumentus bei lydinčiam asmenį su negalia, suteikiama teisė įsigyti bilietą su 100 procentų nuolaida Teatro kasoje. 

Neįgalūs žmonės vežimėliuose įleidžiami nemokamai, užimant žmonėms su judėjimo negalia (vežimėliuose) skirtas vietas Didžiojoje, Rūtos ir Mažojoje salėse. Nemokamos vietos bilietas išduodamas Teatro kasoje. Patekimas į Ilgąją ir Parketinę salę su neįgaliojo vežimėliu nėra galimas. 

Esant laisvų vietų, taikoma 50 proc. nuolaida (išskyrus vaikiškus, paaugliams skirtus spektaklius). Galioja tik teatro kasoje. 

Sąlygos: 

Dokumentai, kurie reikalingi nuolaidai pritaikyti, kasininkei turi būti pateikti prieš perkant bilietus. Jei bilietas įsigytas su specialia nuolaida, į spektaklį einantis asmuo salės administratoriui privalo pateikti jam priklausančią specialią nuolaidą suteikiantį dokumentą. Nuolaidos nesumuojamos. 

Nuolaidos netaikomos kitų organizatorių renginiams. 

Nuolaidos netaikomos, jei žiūrovas nepateikia tam reikalingo, nuolaidą suteikiančio dokumento.“ 

 

Lietuvos nacionalinis dramos teatras neįgaliųjų asistentams taip pat taiko 100 proc. nuolaidą. Šiame teatre nuolaidos netaikomos premjeriniams spektakliams. Premjeriniais, kaip ir NKDT, laikomi trys pirmieji spektakliai. Vilniaus senojo teatro interneto svetainėje skelbiama, kad žmonės neįgaliųjų vežimėliuose ir juos lydintys asmenys į spektaklius įleidžiami nemokamai. Apie neregių asistentus nesakoma nieko, tačiau teatro darbuotojų teigimu, ši nuostata galioja ir jiems. Asistentams 100 proc. nuolaidą taiko Lietuvos nacionalinis muziejus, LDK Valdovų rūmai, Lietuvos nacionalinė filharmonija. Šiek tiek skiriasi įvairių įstaigų taikoma nuolaidų tvarka: vienos neįgaliesiems suteikia didesnes, kitos šiek tiek mažesnes nuolaidas, bet sunkią negalią turintiems žmonėms ir juos lydintiems asistentams dažniausiai taikoma 100 proc. bilieto nuolaida. 

O štai daugeliui gerai pažįstamas Lietuvos jūrų muziejus! Muziejų sudaro keli objektai: pats muziejus (akvariumas, kitos ekspozicijos), laivas-muziejus, delfinariumas. Skiriasi jų bilietų kainos ir taikomos nuolaidos. Šio muziejaus taisyklės taip pat itin išsamios. 

„100 proc. nuolaida (lankant muziejų – red. past.) taikoma: 

Asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo lygis arba 55 proc. ir mažesnis dalyvumo (darbingumo arba specialiųjų poreikių) lygis ir juos lydintiems asmenims, laikantis proporcijos 1:1 (vienam asmeniui – vienas lydintysis suaugęs asmuo arba jį lydintis asmeninis asistentas) ir vaikams su negalia iki 18 metų su lydinčiu asmeniu, laikantis proporcijos 1:1 (vienam vaikui su negalia iki 18 metų – vienas lydintysis suaugęs asmuo arba asmeninis asistentas). 

Nuolaidos į nuolatinius renginius delfinariume ir į Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą taikomos: 

Asmenims, kuriems nustatytas 25 proc. ir mažesnis dalyvumo (darbingumo arba specialiųjų poreikių) lygis ir juos lydintiems asmenims, laikantis proporcijos 1:1 (vienam asmeniui su negalia – vienas lydintysis suaugęs asmuo arba asmeninis asistentas) ir vaikams su negalia iki 18 metų su lydinčiu asmeniu, laikantis proporcijos 1:1 (vienam vaikui su negalia iki 18 metų – vienas lydintysis.“ 

Muziejaus darbuotojų teigimu, nuolaidos į minėtuose padaliniuose vykstančius renginius įvairioms gyventojų grupėms truputį skiriasi nuo taikomų einant į muziejų, todėl taisyklėse jos nedetalizuojamos. Kainas ir taikomas nuolaidas galima sužinoti įsigyjant bilietus. Tačiau neįgaliųjų asistentams galioja visos įstatyme numatytos nuolaidos: „Asmeniniam asistentui, lydinčiam neįgalųjį asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis dalyvumo (darbingumo arba specialiųjų poreikių) lygis, laikantis proporcijos 1:1 (vienam asmeniui – vienas lydintis asmeninis asistentas).“ 

Taisyklėse jau numatyta galimybė neįgaliajam lankytis muziejuje su šunimi asistentu. „Asmuo su negalia, kuris naudojasi šuns pagalbininko pagalba, iš anksto el. paštu [email protected] arba telefonu +370 65961497 informuoja Lankytojų aptarnavimo skyrių apie planuojamo apsilankymo datą ir laiką. Kol asmuo lankysis Muziejaus ekspozicijose ir akvariume, delfinariume arba Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre, šunį pagalbininką bus galima palikti tam numatytoje patalpoje, kurioje bus pasirūpinta šuns saugumu ir gerove (suteiktas gultas ir dubenėlis), o asmenį iki objektų palydės Muziejaus darbuotojas. Paslauga teikiama tik tuo atveju, jei yra pateikiamas asmens su negalia pažymėjimas ir šuns pagalbininko akreditaciją patvirtinantis dokumentas.“ 

Taigi, kol tokio šuns šeimininkas gėrėsis delfinų šuoliais delfinariume ar vaikščios po muziejaus akvariumą, jo keturkojis pagalbininkas ramiai ilsėsis tam skirtoje patalpoje. Turėtų būti nesunku suprasti, kodėl muziejus laikosi tokios tvarkos: šuo – gyvas sutvėrimas, delfinariume ar gyvūnų reabilitacijos centre gyvena taip pat gyvi sutvėrimai. Net ramiausio šuns reakcija į juos gali būti nenuspėjama! 

 

Kultūros ministerijos rekomendacijos 

Kaip supratome, didžioji dalis kultūros įstaigų 100 proc. bilieto nuolaidą neįgaliųjų asistentams taiko. Nepaisant to, situaciją apibendrinti paprašėme Asmenų su negalia teisių agentūros direktorės Eglės Čaplikienės. „Kultūros ministerija dėl neįgaliųjų asistentų yra parengusi ir įsakmiai patvirtinusi rekomendacijas. Visos įstaigos, kurios priklauso šiai ministerijai ir yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, rekomendacijas turi taikyti. Daugelis įstaigų taip ir daro, o jeigu nedaro, tai dažniausiai arba pati įstaiga dar nežino, arba nežino koks nors naujas jos darbuotojas. Turime pripažinti, kad tokių atvejų pasitaiko visur, net ir mūsų pačių darbe. Blogai ar gerai, bet už rekomendacijų nesilaikymą nėra numatyta bausmių ar sankcijų. Manyčiau, kad tai yra gerai, nes baudomis, sankcijomis geresnio tarpusavio supratimo, didesnės pagarbos vieni kitiems pasiekti sunku. Vis dėlto, jeigu būtų konkretus skundas, kad viena ar kita įstaiga rekomendacijų nesilaiko, ministerija imtųsi tam tikrų priemonių, bet pirmiausia pačiai kultūros įstaigai turėtų būti nemalonu pasirodyti tokiai socialiai neatsakingai. Nei iš kultūros įstaigų, nei iš socialinių darbuotojų ar pačių neįgaliųjų neteko girdėti, kad žmonės šia galimybe piktnaudžiautų – eitų į teatro spektaklius ar įvairius renginius reikia nereikia. Žmonės eina ten, kur jiems įdomu ir kur turi teisę praeiti su asistentu nemokamai.“ 

Kultūrinis gyvenimas – ne tik teatro spektakliai, koncertai, muziejai, bet ir įvairūs sociokultūriniai, pramogų, sporto renginiai, festivaliai. Labai dažnai juos rengia ar remia verslo įmonės, privatūs rėmėjai. E. Čaplikienė pastebi, kad Kultūros ministerijos rekomendacijos visų pirma galioja valstybės įstaigoms. Kaip turėtų elgtis tokiose situacijose verslas, primygtinai nurodyti valstybė negali. Reikėtų vertinti kiekvieną konkretų atvejį: ar tikrai renginys vyksta privačiomis lėšomis, ar nėra gavęs paramos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto? Jeigu tokią paramą yra gavęs, tada galėtume reikalauti, kad laikytųsi ir valstybės priimtų „žaidimo taisyklių“. Tarkime, vyksta koks nors muilo burbulų festivalis, į kurį reikia pirkti bilietus – ar tikrai jis rengiamas vien privataus verslo lėšomis? Savo ruožtu pastebėsime, kad privatus verslas elgiasi įvairiai: štai Vilniuje veikiantis „Uno parks“ neįgaliesiems taiko nuolaidas, gal ne lygiai tokias pačias kaip kultūros įstaigos, bet taiko, o ekskursijų po Lukiškių kalėjimą rengėjai netaiko jokių nuolaidų nei neįgaliesiems, nei jų asistentams. Nuolaidas neįgaliesiems ir jų asistentams taiko ir festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ organizatoriai. Tiktai dėl laiko stokos nepatikrinome, ar į visus festivalio koncertus. 

Straipsnio pradžioje cituotas L. Krušinskas dėmesį atkreipė dar į vieną aplinkybę: interneto svetainėje www.bilietai.lt bilietą su nuolaida tiek neįgaliajam, tiek jo asistentui įsigyti galima, o kitoje bilietus platinančioje svetainėje www.kakava.lt – negalima. Palyginus šias abi svetaines, nesunku įsitikinti, kad taip ir yra. Deja, rengdami šį straipsnį, su kakava.lt susisiekti jau nesuspėjome. Lieka ateičiai. 

 

Asistentai ir jų dokumentai 

Dažnai nutinka taip, kad kiekviena pabaiga yra nauja pradžia. Kažkas panašaus atsitiko ir šiuo atveju. Jau visai baigiant šį straipsnį, atsiliepė bilieto L. Krušinskui nepardavęs Nacionalinis operos ir baleto teatras. Teatras jau pripažįsta, kad neįgaliųjų asistentai turi teisę įsigyti bilietą su 100 proc. nuolaida, tačiau iš neįgaliojo reikalauja dokumento, kad jį lydintis žmogus tikrai yra jo asmeninis asistentas. Ar neįgaliųjų asistentai turi (gali ar privalo turėti) kokį nors specialų asistento statusą liudijantį dokumentą? Uždavus šį klausimą neregių ir silpnaregių feisbuko grupėje paaiškėjo, kad kažkas kažkokius dokumentus turi, kažkas neturi, bet iš tikrųjų ne visai aišku, kas turima galvoje. Komentaro dar kartą kreipėmės į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą. Atsako šios agentūros patarėja Simona Artimavičiūtė-Šimkūnienė: „Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra numatyta, kad asmeninis asistentas, lydintis asmenį su negalia į kultūros įstaigas (muziejus, galerijas ir kt.), lankytinas vietas, kultūros, pramogų ar sporto renginius, turi teisę įsigyti bilietą su 100 procentų nuolaida. Kad šia teise galėtų pasinaudoti, tvarkos aprašuose numatėme, kad asmeninis asistentas asmeninės pagalbos teikėjui turi pateikti laisvos formos prašymą, kuriame nurodomas asmeninio asistento vardas, pavardė, prašymo tikslas, ir asmeninės pagalbos teikėjas išduoda nustatytos formos asmeninio asistento identifikavimo pažymą. Ši pažyma yra išduodama atskirai dėl kiekvieno asmens, kuriam teikiama asmeninė pagalba. Tai aprašyta asmeninės pagalbos teikimo tvarkos apraše, 31 punkte.“ 

S. Artimavičiūtė-Šimkūnienė pripažįsta: „Įsigaliojus įstatymui ir Kultūros ministerijos rekomendacijoms, turėjome daug nesusipratimų, vienas pagrindinių – privatus verslas nenorėjo taikyti šios nuolaidos. Tarkim, atvažiuoja į miestelį žinomas dainininkas, asmuo nusiperka bilietą, o štai asistentui niekas nuolaidos nesuteikia. Kultūros ministerija apie tokius ir panašius nesusipratimus buvo informuota tiek mūsų, tiek SADM atstovų ir Seimo narių. KM parengė priminimą dėl rekomendacijų įgyvendinimo (https://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/neigaliuosius-lydintys-asmeniniai-asistentai-i-kulturos-istaigas-ir-renginius-turi-buti-ileisti-nemokamai/) ir nurodė, kad kilus panašiems nesusipratimams ar kitiems klausimams, susijusiems su rekomendacijų įgyvendinimu, kreiptis į KM vyriausiąją specialistę Ireną Didžiulienę ([email protected]), tel. +370 608 45519.“ 

 

Nuotrauka. Žmonės su regos sutrikimais yra dažni kultūrinių renginių lankytojai, tad bilieto lengvatos jų asistentui – aktualus klausimas / LASS archyvo nuotr. 

Akimirka teatre. Scenos priekyje nuotraukos viduryje priešais žiūrovus stovi dvi moterys. Kairioji moteris, aktorė Adrija Čepaitė, tamsiais plaukais iki pečių vilki šviesią suknelę ilgu klostuotu sijonu ir rankovėmis iki alkūnių, avi raštuotus aukštaaulius batus ir yra užsidėjusi stambius akinius. Ji plačiai šypsodamasi kalba į dešinėje rankoje laikomą mikrofoną, o kairę yra sulenkusi per alkūnę, tarsi ketintų draugiškai pabaksnoti šalia stovinčią draugę. Dešiniau esanti moteris dėvi tamsią palaidinę ilgomis rankovėmis, mūvi tamsų vilnonį sijoną ir pėdkelnes bei avi aukštaaulius batus. Jos vidutinio tamsumo plaukai krenta kiek žemiau pečių. Ji laiko atverstą tamsų aplanką ir linksmai šypsosi. Už moterų stovi stambus metalinis stalas, virš kurio ant skersinio kabo įvairaus dydžio keptuvės. Kairėje nuotraukos pusėje patiestas kilimėlis su pagalve, prie jo stovi spintelė ir mėtosi smulkūs daiktai. Fone, dešinėje nuotraukos pusėje, prie kavos staliuko su buteliais ir taurėmis stovi sofa ir dvi kėdės. Už jų yra pertvara su dideliu ovalo formos langu vertikaliomis tekstūromis. Nuotraukoje, darytoje iš salės galo, užfiksuotos kelios eilės žiūrovų, iš kurių vienas yra užsidėjęs ausines. 

[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]