Kartais iš LASS narių galima išgirsti kalbų, kad LASS vadovybė ir atsakingi darbuotojai beveik nieko nedirba, tik dideles algas gauna, kavą darbo metu geria ir liežuvauja susėdę. 

Iliustracijai, kad yra toli gražu ne taip ir kiek daug iečių kartais tenka sulaužyti sprendžiant iš pirmo žvilgsnio visiškai paprastą, netgi elementarų, klausimą, ištisai, nieko nekeisdami spausdiname LASS skundą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Skundo esmė, jo detalės ir iki kokių absurdų kartais prieinama, paaiškės iš paties skundo teksto. 

Pastaba. Numeriui beveik keliaujant į spaustuvę, gavome šios tarnybos raštą, kuriame pranešama, kad LASS argumentai išgirsti, skundas patenkintas ir bus parengtas bei paskelbtas mums palankus teisės akto projektas. 

* * * 

2023-02-21 su prašymu Nr. 10-(2.7)-23S Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (toliau trumpinama LASS) kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau trumpinama VMVT) ir prašė papildyti 2013-05-02 VMVT direktoriaus įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo (toliau trumpinama aprašas) 4.4 p., atleidžiant asmenis su negalia nuo pareigos gyvūnams išsituštinus ar kitaip priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus, jei asmenys su negalia turi šunis pagalbininkus ir gali pateikti asmens su negalia pažymėjimą ir šuns pagalbininko akreditaciją patvirtinantį dokumentą. 

Reaguodama į šį LASS prašymą 2023-05-15 raštu Nr. B6-(1.19 Mr)-1322 VMVT kreipėsi į keletą suinteresuotų įstaigų, tarp jų ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau trumpinama SADM), prašydama pateikti nuomonę dėl minėto LASS prašymo. Atsakydama į šį VMVT kreipimąsi SADM 2023-06-06 raštu Nr. (20.2Mr-31) SD-2355 „Dėl prašymo“ pareiškė nuomonę, kad SADM pritartų LASS prašymui apraše numatyti išimtis, kad asmenys su negalia, turintys šunį pagalbininką, būtų atleidžiami nuo pareigos viešojoje vietoje surinkti gyvūnų ekskrementus, kai dėl negalios nėra galimybių fiziškai surinkti ekskrementus ir kai šalia nėra lydinčio asmens. Apie tai, kad atleisti nuo šios pareigos reikėtų tik asmenis su negalia, turinčius ryškių judėjimo funkcijų sutrikimų, ir nereikėtų atleisti asmenų su negalia, turinčių regos funkcijos sutrikimų, minėtame SADM rašte nėra nė žodžio. Taigi, reikėtų suprasti, kad SADM neprieštaravo, kad nuo minėtos pareigos būtų atleisti visi asmenys su negalia, tarp jų ir prašymą VMVT pateikę asmenys su regos negalia. 

2023-10-27 „VMVT raštu Dėl įsakymo projekto derinimo“ Nr. B6-(1.19 Mr)-2651 pranešė, kad yra paskelbtas minėto aprašo papildymo įsakymo projektas ir pakvietė suinteresuotas įstaigas pateikti suderintas pastabas bei pasiūlymus. Reaguodama į šį raštą SADM 2023-11-14 raštu Nr. SD-4491 (20.2 Mr-31) „Dėl įsakymo projekto derinimo“ informavo VMVT, kad SADM kreipėsi į Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis asmenims su negalia, pagal kompetenciją išnagrinėti pateiktą išvadoms gauti Aprašo pakeitimo projektą ir pateikti suderintas pastabas bei pasiūlymus. Šiame rašte SADM kardinaliai pakeitė savo nuomonę palyginti su ta, kurią buvo išdėsčiusi 2023-06-06 rašte Nr. (20.2Mr-31) SD-2355 „Dėl prašymo“, ir nurodė, kad nuo pareigos surinkti šuns pagalbininko ekskrementus ar kitus teršalus atleistini tik tie asmenys su negalia, kurie dėl ryškių judėjimo funkcijų sutrikimų fiziškai neturi galimybių surinkti ekskrementų ar kitų teršalų. Dėl pirminį prašymą pateikusių asmenų su regos negalia SADM pareiškė nuomonę, kad šunys pagalbininkai yra mokomi fiziologinius poreikius atlikti tik tuomet, kai jiems yra nuimamos šunims pagalbininkams skirtos petnešos, liemenė ar kita įranga. Asmenys su regos negalia, turintys šunis pagalbininkus, taip pat yra apmokomi, kaip reikia prižiūrėti gyvūnus, įskaitant, kaip reikia surinkti gyvūno ekskrementus. 

Atsižvelgęs į tokią SADM pareikštą nuomonę VMVT direktorius 2024-01-08 įsakymu Nr. Bl- 33 papildė aprašo 4.4. p. ir nustatė, kad nuo pareigos surinkti šuns pagalbininko ekskrementus ar kitus teršalus atleidžiami tik tie asmenys su negalia, kurie dėl ryškių judėjimo funkcijų sutrikimų fiziškai neturi galimybių surinkti ekskrementų ar kitų teršalų. 

Taigi, atsitiko taip, kad atleidimo nuo pareigos surinkti šuns pagalbininko ekskrementus ar kitus teršalus prašė aklieji ir silpnaregiai, o gavo šį atleidimą visai kitos rūšies asmenys su negalia, t. y. tie, kurie turi ryškių judėjimo funkcijų sutrikimų, nors jie minėto atleidimo net neprašė. 

LASS, atstovaudama asmenims su regos sutrikimais ir gindama jų teises ir teisėtus interesus, kategoriškai nesutikdama su tokiu reglamentavimu, 2024-02-01 raštu Nr. 10-(2.7)-7S pakartotinai kreipėsi į VMVT, prašydama dar kartą papildyti minėto aprašo 4.4 p., tarp žodžio „judėjimo“ ir žodžio „funkcijų“ įrašant 2 žodžius „ar regos“. 

Deja, VMVT skundžiamu raštu šį LASS prašymą atsisakė patenkinti. Atsisakymo pagrindas – jau minėta SADM 2023-11-14 rašte Nr. SD-4491 (20.2 Mr-31) „Dėl įsakymo projekto derinimo“ pareikšta nuomonė, kad nuo pareigos surinkti šuns pagalbininko ekskrementus ar kitus teršalus atleistini tik asmenys su negalia, kurie dėl ryškių judėjimo funkcijų sutrikimų fiziškai neturi galimybių surinkti ekskrementų ar kitų teršalų... šunys pagalbininkai yra mokomi fiziologinius poreikius atlikti tik tuomet, kai jiems yra nuimamos šunims pagalbininkams skirtos petnešos, liemenė ar kita įranga. Asmenys su regos negalia, turintys šunis pagalbininkus, taip pat yra apmokomi, kaip reikia prižiūrėti gyvūnus, įskaitant, kaip reikia surinkti gyvūno ekskrementus. 

Su tokia SADM pareikšta nuomone LASS kategoriškai nesutinka. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad SADM neturi pastovios nuomonės ir ją kaitalioja, nes dar 2023-06-06 raštu Nr. (20.2Mr-31) SD-2355 „Dėl prašymo“ SADM buvo pareiškusi visai kitokią nuomonę. Be to, SADM 2023-11-14 rašte Nr. SD-4491 (20.2 Mr-31) „Dėl įsakymo projekto derinimo“ neteisingai nurodo, kad ji savo nuomonę teikia pasikonsultavusi su nevyriausybinėmis organizacijomis. LASS yra vienintelė Lietuvoje veikianti akluosius ir silpnaregius vienijanti nevyriausybinė organizacija, žmonių su regos negalia integracijos į visuomenę bei jų teisių apsaugos srityje veikianti nuo 1926 m. ir su LASS SADM nuomonės nederino ir visai šiuo klausimu nesitarė. 

Manome, kad LASS turi ne mažiau ekspertinių žinių įvairiais neregių ir silpnaregių gyvenimo, jų gebėjimų ir galimybių klausimais nei SADM ar Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM (nuo 2024-01-01 Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie SADM) ir gali atsakingai pareikšti, kad vidutinių gebėjimų akliesiems ir mažą regos likutį turintiems silpnaregiams labai sudėtinga ar net neįmanoma surinkti šuns ekskrementus ar kitus teršalus. Visų pirma, jie netgi nežino, kada šuo atliko gamtinius reikalus, ir negali nustatyti vietos, kurioje ekskrementai ar kiti teršalai yra. Argumentas, kad šuo, atlikdamas pagalbininko funkcijas ir būdamas su specialiomis petnešomis ar liemene yra išmokytas gamtinių reikalų neatlikti, irgi neatlaiko kritikos. Sutinkame, kad tuo metu šuo pagalbininkas gamtinių reikalų neatlieka, tačiau jis yra gyvas sutvėrimas ir kažkada turi tai atlikti. Vadinasi, neregys ar silpnaregis privalo šunį pagalbininką išvesti kur nors sau gerai žinomoje vietoje, kur jis gali apsieiti be šuns pagalbininko pagalbos, be specialių petnešų ar liemenės ir jį pavedžioti, kad jis kaip bet koks kitas šuo atliktų savo gamtinius reikalus, o kaip tuomet surinkti jo ekskrementus, kai net neaišku, kada šuo tuštinasi ir kurioje vietoje tie ekskrementai guli? 

Bendraujant su SADM darbuotojais, LASS atstovai išgirdo keistą nuomonę, kad regos funkcijų sutrikimas yra judėjimo funkcijų sutrikimo porūšis ar dalis, kadangi aklieji ir silpnaregiai irgi turi mobilumo problemų, todėl nuostata „judėjimo funkcijų sutrikimai“ talpina savyje ir regos sutrikimus. Tačiau aklųjų ar silpnaregių mobilumo problemos kyla ne dėl judėjimo funkcijų sutrikimo, žmonėms su regos negalia, jeigu jie neturi papildomų sveikatos problemų, visi organai ar kūno dalys juda taip pat kaip ir žmonių be negalios, o mobilumo problemos kyla dėl aklumo ar silpnaregystės nulemto nesiorientavimo ar prastesnio orientavimosi erdvėje, o ne dėl judėjimo funkcijų sutrikimo. Tai, kad pati SADM regos sutrikimų nelaiko judėjimo funkcijų sutrikimo dalimi ar porūšiu akivaizdu ir iš to, kad SADM atskirais aprašais reglamentuoja asmenų aprūpinimą regos techninės pagalbos priemonėmis ir asmenų aprūpinimą judėjimo techninės pagalbos priemonėmis (2022-01-13 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-25 „Dėl asmenų aprūpinimo klausos, regos, komunikacijos ir sensorikos bei judėjimo techninės pagalbos priemonėmis aprašų patvirtinimo“). Galiausiai, siekiant išvengti galimų skirtingų interpretacijų, aiškinimo ir suvokimo, ar regos funkcijos sutrikimas laikytinas judėjimo funkcijų sutrikimų dalimi, ar nelaikytinas bei siekiant didesnio teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, ko siekti įpareigoja ir Civilinio kodekso 1.2 str. 1 d., pravartu greta judėjimo funkcijų sutrikimų paminėti ir regos funkcijos sutrikimus. 

Telefonu bendraujant su SADM atstovais buvo pareikšta ir nuomonė, kad greta judėjimo funkcijų sutrikimų įrašius regos sutrikimus, susiaurės galimų atvejų, kai neįgalieji atleidžiami nuo pareigos surinkti šuns pagalbininko ekskrementus, ratas. Tačiau alternatyvinės sąlygos įvedimas, ką rodo jungtukas „ar“, reiškia priešingai, kad galimų atvejų ratas tik išsiplės, nes greta judėjimo funkcijos sutrikimų dar atsiras ir regėjimo funkcijos sutrikimai ir asmuo su negalia alternatyviai galės atitikti arba vieną, arba kitą sąlygą. 

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str. 4 p., 17 str. 1 p., 2000-06-28 Vyriausybės nutarimu Nr. 744 patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų 13.5 p. ir 2007-10-31 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-790 patvirtinto Skundų dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiksmų ir (ar) neveikimo ir administracinių sprendimų teikimo, priėmimo ir nagrinėjimo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje tvarkos aprašo 5, 6, 35 p., prašome pripažinti netekusiu galios 2024-02-29 BĮ Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštą Nr. B6-(1.9 E)-433 188601279 „Dėl prašymo“, o mūsų 2024-02-01 prašymą Nr. 10-(2.7)-7S patenkinti ir papildyti aprašo 4.4 p. tarp žodžio „judėjimo“ ir žodžio „funkcijų“ įrašant 2 žodžius „ar regos“, taip nustatant, kad pareiga surinkti šuns pagalbininko ekskrementus ar kitus teršalus netaikoma ne tik asmenims su negalia, turintiems judėjimo funkcijų sutrikimų, bet ir turintiems regos funkcijos sutrikimų.