Kovo 4 d. Vilniuje įvyko tradicinis, bet buvusios pandemijos pristabdytas, Baltijos šalių neregių organizacijų vadovų susitikimas. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) prezidentas Paulius Kalvelis ir viceprezidentas Vilmantas Balčikonis priėmė svečius: Estijos aklųjų sąjungos prezidentą Jakobą Rosiną su komanda bei Latvijos aklųjų draugijos valdybos pirmininką Kasparą Biezajį (Kaspars Biezais) ir pavaduotoją Dacę Dobrają. Su vienos dienos vizitu Vilniuje kolegos iš žmonėms su regos negalia atstovaujančių organizacijų susirinko pasidalyti patirtimi, idėjomis, aptarti darbų, problemų. Estai viešnagę pradėjo nuo apsilankymo įmonėje „Liregus“, kurioje jau 6 dešimtmečius regos negalią turintys darbuotojai gamina interjero elektros įrangą, vėliau užsuko ir į Lietuvos audiosensorinę biblioteką (LAB). O po pietų sostinės centre, LASS administracijos patalpose, visi susirinko prie ovalaus stalo. LASS prezidentas P. Kalvelis tiki, kad šis trišalis susitikimas grąžins gražią bendradarbiavimo tradiciją tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonių su regos negalia organizacijų. 

„Susitikime Vilniuje nusprendėme, kad susitikti reikia kasmet, – pasakoja LASS viceprezidentas V. Balčikonis. – Net ir pavadinimas sugalvotas – Baltijos šalių žmonių su regos negalia taryba, žinoma, tai tiesiog „kodinis“ pavadinimas, naujos organizacijos nekursime. Labai gerai pasidalyti, kokia situacija yra mūsų šalyse, kas aktualaus vyksta, kaip sprendžiame problemas.“ 

Susitikime kalbėta apie neregių įdarbinimą, kuris visuomet labai aktualus, o tvarkos kiekvienoje šalyje yra savitos, jos skiriasi. „Lietuva dabar perima estišką modelį, – tęsia V. Balčikonis. – Estijoje socialinis vertinimas įvestas prieš kelerius metus. Dabar Estijos aklųjų organizacija konsultuoja savo narius, kaip atsakinėti į klausimus. Tad aišku, kad klausimynas dėl darbingumo / dalyvumo nustatymo neveikia pats savaime. Visgi dėl įdarbinimo galimybių geriausia padėtis yra Lietuvoje, nes turime net 3 buvusias socialines įmones, kuriose darbą randa nemaža dalis mūsų bendruomenės. Latvijoje nebelikę nieko, įsidarbinti neregiui labai sudėtinga, o Estijoje yra viena bendrovė, tačiau ji nebepriklauso asociacijai ir ten dirba keliolika bendruomenės narių.“ 

Susitikime daug kalbėta apie įtraukųjį švietimą. Situacija visose šalyse yra panaši: vaikų skaičiai specialiosiose mokyklose smarkiai mažėja, o nauja sistema, kad visi integruotųsi, irgi patiria iššūkių. O štai padėtis su neregių reabilitacija yra visiškai skirtinga: Latvijoje aklųjų organizacijai ši funkcija yra deleguota valstybės, yra skiriamas nuolatinis finansavimas. 

LASS vadovai pakvietė kaimynus į sąskrydį „Zelvoje“, o kitais metais estai ir latviai žadėjo pasikviesti mus, tad bus proga pabendrauti visiems. 

Nuotrauka. Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonių su regos negalia organizacijų vadovai susitiko pasidalyti patirtimi, aptarti aktualijas ir problemų sprendimo būdus / LASS archyvo nuotr. 

Žmonių su regos negalia Baltijos šalių organizacijų vadovų susirinkimas. Dalyviai sėdi aplink ovalaus žiedo formos konferencinį stalą, kuris užima didžiąją dalį šviesios patalpos. Nuotraukoje užfiksuoti penki vyrai ir trys moterys. Jų veidai rimti, susikaupę, kai kurie parėmę smakrus rankomis. Vadovai įvairiai pasiruošę: trys ant stalo pasidėję nešiojamuosius kompiuterius, du – mobiliuosius telefonus, vyras rankoje laiko diktofoną, moteris alkūne atsirėmusi į lapų šūsnį su ant viršaus padėtu tušinuku. Ant stalo išdėlioti vandens buteliukai ir stiklinės, kai kurie dalyviai priešais save turi kavos puodelius. Stalo žiedo viduryje ant trikojų stovi dvi pailgos, ovalios garso kolonėlės. Dešinėje nuotraukos pusėje ant sienos kabo LASS logotipas. Už stalo galo yra langas su nedideliu lapuotu augalu ant palangės. Patalpoje tvyro rimtis ir susikaupimas.