Kaunietė Indrė Gaskaitė neskaičiuoja kilometrų, išvažinėtų po visą Lietuvą vedant edukacijas vaikams „Pažintis su neregio pasauliu“. Susitikimai darželiuose ir mokyklose, įvykę su meile, užsidegimu, tų kilometrų tik daugina ir daugina. Pagalvojus, ryšys su kitais užsimezga dar ir dėl to, kad Indrė pati žino, kas ji yra, – pirmiausia skleidžiasi jos esybė, talentai, vertybės, o tik tuomet iš pašalės pralenda koks smalsumą žadinantis klausimas: kaip ji tiek visko galinti ir spėjanti nematydama? Indrė atvira – pagalbos, natūralu, kai kada prireikia, bet nematymas tikrai nėra ją apibrėžiantis požymis. 

Tikrumu apgaubiančios Indrės kuriamos pasakos, atliekamos giesmės, graži gausi jos šeima tarsi pasakoja dar vieną istoriją apie džiaugsmingą širdį, kuri paskirta dovanoti šviesą. 

Viršelyje – I. Gaskaitė / Monikos Vaicenavičienės nuotr. 

Apvali balandžio mėnesio žurnalo „Mūsų žodis“ viršelio nuotrauka, kurioje nuo pečių iki viršugalvio iš priekio pavaizduota Indrė Gaskaitė. Jauna moteris dėvi gelsvą leopardo rašto palaidinę, kurioje išsimėčiusios įvairių formų juodos spalvos dėmės su geltonu viduriuku, ant kaklo kabo mėlyna juostelė. Indrės rudi plaukai sušukuoti atgal ir surišti į uodegą, o priešais ausis leidžiasi trumpos ištrūkusios sruogos. Moters mėlynos akys nukreiptos į priekį, kairioji yra šiek tiek pakrypusi link nosies. Siauros šiek tiek pravertos lūpos santūriai šypsosi, aplink jas nuo plačios nosies tęsiasi negilios raukšlės. Fone nupieštas gamtos peizažas. Kairėje paveikslo pusėje žaliuojančiame lauke stovi trys žmonės, vienas iš jų rodo ranka į tolį. Pakraštyje pirmajame plane žaliuoja didelis medžio lapas, ant kurio kažkas užrašyta baltomis raidėmis. Dešinėje pavaizduota mišku apaugusi kalva, kurios dalį uždengia pirmajame plane į kadrą patenkanti medžio šaka. Ant šakos tupi voveraitė, žvelgianti į priešais ją skrendantį baltą drugelį. Žydrame danguje yra iš dalies į apvalią nuotrauką patenkantis užrašas didelėmis baltomis raidėmis: „Indrė Gaskaitė“, po kuriuo smulkiomis žaliomis raidėmis pateiktas tekstas keliomis eilutėmis. Švelniai besišypsanti autorė spinduliuoja ramybe, kuri atsispindi ir už jos esančiame fone. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Abipus matosi šiek tiek daugiau fono. 

PROTANOPIJA. Tas pats vaizdas pateiktas ne toks spalvotas kaip realus. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Nuotraukos centras vis dar ryškus, spalvos nepakitusios, tačiau nuo centro į šonus vaizdas po truputį blanksta, kol galiausiai kampuose visai užtemsta. Kairėje uždengiama dalis Indrės dešiniojo peties, didelis žalias lapas ir du lauke stovintys žmonės. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato Indrės krūtinės maždaug iki raktikaulio. 

KATARAKTA. Šiuo atveju visas vaizdas toks pat kaip realus, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Šiame pavyzdyje apatinėje nuotraukos dalyje visiškai nematyti Indrės dešiniojo peties ir krūtinės, įžiūrimas tik kairysis petys. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Regėjimo plotis ir spalvos nepakitę, tačiau pats vaizdinio centras – nematomas. Šiuo atveju neįžiūrima Indrės galva nuo kaktos iki kaklo apačios. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje įžiūrimas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – galima įžvelgti tik Indrės veido dalį, apimančią lūpas, nosį, dalį dešiniosios akies ir dešiniąją ausį.