Skaityk lengvai
 
 

DAR KARTĄ APIE SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJAS ASMENIMS SU NEGALIA  Trys lapeliai (trečias kalbos sudėtingumo lygis)

Seimas pakeitė nemažai Socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsnių.

Svarbiausia šių pakeitimų naujiena, kad gali didėti socialinio draudimo pensijos.

Jos didėtų senatvės pensijos amžių sukakusiems neįgaliesiems.

Jiems turėtų būti nustatytas ne didesnis kaip 30 procentų dalyvumo lygis, o netektas dalyvumo lygis yra 70 procentų ar didesnis.

Netekto dalyvumo lygis nustatomas iš skaičiaus 100 atimant asmeniui su negalia nustatytą dalyvumo lygį.

Jei žmogui su negalia nustatytas 25 procentų dalyvumo lygis, tai jo netektas dalyvumo lygis bus 100-25 procentai = 75 procentai.

Kad pensija padidėtų, senatvės pensijos amžių sukakę neįgalieji, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis, turi kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros teritorinį skyrių.

Ten jiems nustatytas specialiųjų poreikių lygis bus prilygintas atitinkamam dalyvumo lygio procentui.

Asmenims su negalia, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, jis prilyginamas 15 procentų dalyvumo lygiui.

Asmenims su negalia, kuriems nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis — 40 procentų dalyvumo lygiui.

Pensijų didėjimas galimas tik tiems, kuriems nustatytas ne didesnis kaip 30 procentų dalyvumo lygis.

Vadinasi, padidėjimas galimas tik tiems neįgaliesiems, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.

Kreipiantis dėl prilyginimo, gydytojo siuntimo nereikia, medicininė patikra nedaroma, savarankiškumo ir gebėjimo dalyvauti klausimynas nepildomas.

Paprasčiausiai Agentūrai reikia pateikti nustatytos formos prašymą ir asmens tapatybės dokumentą.

Nereikia pateikti net nuotraukos, nes agentūra naujam pažymėjimui panaudoja nuotrauką iš gyventojų registro.

Tą nuotrauką, kuri buvo padaryta žmogui darant pasą ar asmens tapatybės kortelę.

Naujo asmens su negalia pažymėjimo su nustatytu dalyvumo lygiu „Sodrai“ pateikti nereikės.

Informaciją apie specialiųjų poreikių lygio prilyginimą dalyvumo lygiui „Sodra“ gaus tiesiai iš Agentūros.

Pensijos bus didinamos nuo specialiųjų poreikių lygio prilyginimo dalyvumo lygiui dienos.

Pirmas padidintas pensijas minėtos rūšies neįgalieji pradės gauti nuo šių metų liepos mėnesio, tada bus išmokėta ir susidariusi nepriemoka.

Darbingo amžiaus asmenims su negalia nuo 2024 metų sausio 1 dienos skiriamos socialinio draudimo negalios pensijos.

Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims su negalia nuo 2024 metų sausio 1 dienos skiriamos senatvės pensijos asmeniui su negalia.

 


 

AR GALIMA PAKEISTI AKIŲ SPALVĄ?  Trys lapeliai (trečias kalbos sudėtingumo lygis)

Įprastai visą gyvenimą nugyvename su jau gimimo metu į pasaulį atsinešta akių spalva.

Vis tik priklausomai nuo apšvietimo vyzdžiai išsiplečia arba susitraukia ir vizualiai atrodo, tarsi rainelės pakeičia spalvą.

Tamsiai rudos tampa tarsi juodos, šviesiai mėlynos lyg papilkėja.

Netgi pasirinkti rūbų atspalviai ir tonai gali pakeisti veido atspalvį ir akių ryškumą.

Gyvenimo eigoje akys gali pakeisti atspalvį dėl įvairių rainelės pokyčių.

Tačiau ar galima savo noru visam laikui pakeisti akių spalvą?

Deja, atsakymas yra taip.

Savo noru pasirinktas nuolatinis akių spalvos pakeitimas vadinamas kosmetiniu arba estetiniu akių spalvos pakeitimu.

Lietuvoje tokios procedūros „dėl grožio“ neatliekamos, tačiau pasaulyje yra daromos.

Nors yra labai didelės galimų komplikacijų rizikos, vis tik yra akių gydytojų, kurie privačiai atlieka.

 

Rainelės implantas

 

Dirbtiniai rainelės implantai medicinoje nėra naujiena.

Rainelės funkcija — ne tik nulemti akių spalvą.

Rainelėje esantis vyzdį sutraukiantis raumuo atsakingas už vyzdžio reakciją į šviesą.

Intensyvioje šviesoje vyzdys susitraukia ir į akį papuola mažiau šviesos.

Prietemoje ir tamsoje raumuo atsipalaiduoja ir vyzdys išsiplečia.

Vyzdžiui išsiplėtus, į akį papuola daugiau šviesos.

Esant vyzdžio funkcijos sutrikimams šviesoje jis nesusitraukia ir akis tampa labai jautri.

Taip pat kai kurie žmonės gimsta be rainelės.

Tai vadinama aniridija — reta genetinė paveldima liga, susijusi ne tik su rainelės nebuvimu, bet ir kitomis įgimtomis akių problemomis.

Biologiškai suderinamas dirbtinis rainelės silikono implantas pirmiausia buvo sukurtas 2004 metais.

Toliau implantai tobulinti ir kurti siekiant pagerinti gyvenimo kokybę pacientams, turintiems trauminį rainelės defektą ar įgimtą aniridiją.

Įprastai implanto spalva ir raštas gaminamas tiksliai atkuriant kitos akies rainelę.

Operacijos metu ragenoje padaromi nedideli pjūviai ir į akies vidų įdedamas dirbtinis rainelės implantas.

Tokios operacijos atliekamos visame pasaulyje, Lietuvoje tai yra retai atliekama operacija.

Dirbtinio rainelės implanto nekompensuoja ligonių kasos, pacientams tenka mokėti visą kainą.

Implantas specialiai užsakomas atsižvelgiant į kitos akies rainelės spalvą.

Kai operacija atliekama grožio tikslais, paciento norimos pasirinktos spalvos implantas įdedamas priešais natūralią rainelę.

Tokios operacijos paplito dėl reklamos, garsenybėms reklamuojant tai, kaip gyvenimą pakeitusią procedūrą.

Tačiau iki šiol kosmetiniais tikslais tokia operacija nėra patvirtinta.

Šios operacijos susijusios su didele infekcijos rizika, neryškiu matymu ar aklumu, padidėjusiu akispūdžiu, glaukoma, ragenos endotelio pažeidimu.

 

Keratopigmentacija

 

Keratopigmentacija dar vadinama ragenos tatuiruote.

Tai nepatvirtinta kosmetiniais tikslais procedūra, kurios metu specialus spalvotas pigmentas įvedamas į rageną.

Procedūros metu naudojami lazeriniai metodai.

Kosmetiniais tikslais dažniausiai siekiama akių spalvą pašviesinti, tačiau neretai gaunamas dirbtinės roboto akių išvaizdos rezultatas.

Po keratopigmentacijos ateityje gali kilti problemų, susijusių su kitomis akių ligomis.

 

Lazerinė depigmentacija

 

Lazerinė depigmentacija tai kai lazerio energija skaidomas rainelėje esantis už spalvą atsakingas pigmentas melaninas.

Nėra jokių rekomendacijų, kaip tokią procedūrą atlikti, todėl tai nesaugu.

Rainelės spalvos pasikeitimas gali būti neprognozuojamas.

Gali pablogėti matymas, atsirasti ragenos pažeidimai, padidėjęs jautrumas šviesai, infekcija ir kitos komplikacijos.

 

Reklamos auka

 

Reklamuojama ir siūloma pakeisti akių spalvą ir vietoj rudų džiaugtis skaisčiai mėlynomis akimis.

Vienas iš tokių atvejų — modelio Nadinos Brunos pavyzdys.

Modelio siekis turėti mėlynas akis ir pasiryžimas rainelės implanto operacijai baigėsi matymo pablogėjimu dėl įvykusių komplikacijų.

 

Akies obuolio tatuiruotė

 

Akies obuolio tatuiruotės — sąlyginai naujesnis būdas, skirtas kosmetiniam akies spalvos pakeitimui.

Skirtingai nei prieš tai aprašyti metodai, šią procedūrą atlieka ne akių gydytojai, o tatuiruočių meistrai.

Dažoma ne rainelė ar ragena, o pats akies obuolys.

Tie patys dažai, kurie skirti odos tatuiruotėms atlikti, adata įvedami po jungine, todėl nusidažo visas akies baltymas.

Kadangi pokytis gana ryškus ir išskirtinis, akys tampa juodos, tai nėra dažna procedūra.

Po tokios operacijos galimas akies skausmas, pablogėjęs matymas, infekcijos, šviesos baimė, svetimkūnio jausmas ir ryškus matymo pablogėjimas.

 

Akių lašai rainelės spalvai keisti

 

Paskutiniu metu reklamuojami neva stebuklingi lašiukai, kurie keičia akių spalvą.

Šie lašai nėra patvirtinti Amerikos vaistų ir maisto asociacijos, todėl ar tikrai veikia, įrodymų nėra.

 

Saugesni metodai akių spalvai pakeisti

 

Tam, kad pakeistume akių spalvą, nebūtina ryžtis rimtai ir rizikingai operacijai.

Laikinai akių spalvą galima pakeisti spalvotais kontaktiniais lęšiais.

Žinoma, spalva pasikeičia tik laikinai, tačiau patvirtinti spalvoti lęšiai yra žymiai mažiau rizikinga priemonė.

Šiais laikais spalvų pasirikinimai tikrai platūs ir akių spalvą galima keisti kad ir kasdien.

Tinkamas makiažas ar apranga taip pat gali paryškinti ar sukurti kitokios akių spalvos iliuziją, o rizikos netekti matymo nėra jokios.

 


 

KNYGŲ MUGĖJE — APIE GALIMYBES SKAITYTI SAVAIP  Trys lapeliai (trečias kalbos sudėtingumo lygis)

Šiemet Vilniaus knygų mugė vyksta vasario 22-25 dienomis.

Lankytojus mugė pasitiks šūkiu: „Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu“.

Tai eilutė iš Henriko Radausko eilėraščio, kuri, mugės organizatorių teigimu, drąsina tikėti, kad įmanoma svajoti ir kurti svajones.

Viena didžiausių Lietuvos audiosensorinės bibliotekos svajonių — kad skaityti galėtų visi.

Todėl šiemet biblioteka kvies atkreipti dėmesį į prieinamos literatūros poreikį ir kitokius skaitymo būdus.

 

Dėmesys kitokioms skaitymo formoms

 

Aušrinė Žilinskienė, literatūros prieinamumo temų Knygų mugėje koordinatorė pasakoja:

Kreipėmės į mugės organizatorius, siūlydami atsigręžti į skaitytojus, kurie negali skaityti įprasto spausdinto teksto.

Ar jau viską padarėme, kad skaityti galėtų visi?

Organizacinis komitetas pakvietė mus plačiau papasakoti, kokias veiklas ir renginius siūlome.

Paruošėme programą.

Stengėmės pristatyti literatūros prieinamumą nuo skaitymų, kuriems nereikia šviesos, iki spektaklio apie disleksiją.

Disleksija tai dalinis sugebėjimo skaityti sutrikimas, kuriam būdingos nuolat pasikartojančios tos pačios klaidos.

Programa taip patiko visiems komiteto nariams, kad gavome vienbalsį pritarimą — darome viską, ką sumanėte!

Labai džiaugiamės, nes pirmąkart Vilniaus knygų mugėje bus taip garsiai kalbama apie skaitančius kitaip.

Vienas svarbiausių bibliotekos tikslų mugėje — parodyti, kad būdų, kaip skaityti, yra ne vienas.

Ta pati knyga gali prabilti skirtingomis formomis — taip, kaip kiekvienam patogiausia.

Todėl visą mugės laiką veiks interaktyvi skaitymo patirčių instaliacija „Knygos prabyla tavaip“.

Mugės lankytojai galės išbandyti 5 skirtingus skaitymo būdus.

Instaliacijos erdvėje bus įrengtos penkios skirtingo aukščio kolonos — kiekviena jų skirta vis kitam skaitymo būdui.

Lankytojai galės išgirsti ir palyginti, kaip ta pati knyga skamba profesionalaus diktoriaus balsu, o kaip — įgarsinta skirtingų balso sintezatorių.

Viena iš kolonų taip pat bus skirta taktilinėms knygoms.

Bus galima susipažinti, kas svarbu, kuriant taktilines iliustracijas, kodėl jose negali būti per daug smulkių detalių.

Apsilankiusieji instaliacijoje susipažins ir su šiuo metu moderniausia skaitmenine tekstine knyga.

Formatas vadinasi EPUB.

Tai formatas transformeris, suteikiantis galimybę kiekvienam pasirinkti patogiausią skaitymo būdą.

Tokią knygą galima skaityti skaitmenine Brailio eilute arba balso sinteze.

Jei knyga įgarsinta, yra balso ir teksto suderinimas.

Pagal poreikį galima pasikeisti teksto šriftą, dydį, kontrastą, lygiavimą.

Viena iš kolonų bus skirta knygai, kuri vadinasi „Mano vardas yra Marytė“.

Tai pirmasis grožinės literatūros kūrinys lengvai suprantama kalba suaugusiesiems.

Lankytojai galės susipažinti su spausdinta knyga ir išgirsti garsinę šios knygos versiją.

Knygą įgarsino pats romano autorius Alvydas Šlepikas.

 

Leidybos ateitis — EPUB?

 

Vyks diskusijos apie dirbtinį intelektą.

Ar naująsias technologijas jau išnaudojame pakankamai?

Kaip jos keičia ne tik leidybą, bet ir vartotojų lūkesčius?

Technologijoms tobulėjant, kuriamos naujos priemonės, kurios padeda didinti skaitmeninės skaitymo medžiagos prieinamumą ir patogumą.

Ši pažanga gali būti naudinga ne tik skaitytojams, bet ir autoriams, leidėjams, turinio kūrėjams.

Galima sukurti patrauklesnę skaitymo patirtį visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų skaitymo gebėjimų ar negalios.

Vis dažniau minimas ir EPUB — kaip formatas, labiausiai atitinkantis prieinamumo reikalavimus.

 

Skaityti kitų balsais

 

Garsinės knygos — pagrindinis prieinamų knygų formatas LAB virtualiojoje bibliotekoje ELVIS.

Pernai ją papildė 462 naujos knygos, o iš viso čia galima pasirinkti iš daugiau nei 9 tūkstančių garsinių leidinių.

Jau ketvirtus metus virtualioji biblioteka įsikurs ir Knygų mugėje.

Prognozės rodo, kad per 30 metų Lietuvos gyventojų virš 65 metų dalis smarkiai padidės.

Kalbant apie literatūros prieinamumą, kas ketvirtas Lietuvos gyventojas virš 65 metų nurodo turintis tam tikrų regos sunkumų.

Neturėdami priėjimo prie garsinių knygų žmonės netenka galimybės dalyvauti bendrame kultūriniame gyvenime.

Informacija apie garsines knygas nepasiekia mažesnių gyvenviečių, todėl vykdomos kelionės su ELVIS autobusiuku po rajonus.

Dažnai žmonėms neaišku, kur kreiptis, kaip gauti prieigą.

Daugeliui atrodo, kad tai per daug sudėtinga.

Atvykdami su ELVIS autobusiuku norime atvežti paslaugas į namus ir pakeisti šias nuostatas.

 

Paskatinti pokalbius apie disleksiją

 

Statistika rodo, kad įprasto spausdinto teksto negali skaityti 10 procentų visuomenės.

Net 7 procentai negali skaityti dėl disleksijos.

Disleksiją turintys vaikai taip pat susiduria su bendraamžių patyčiomis, neigiamu požiūriu klasėje.

Nukenčia išsilavinimas, savivertė, santykiai su aplinkiniais.

Kadangi LAB gali pasiūlyti virtualią biblioteką ELVIS, bendradarbiaujama su organizacijomis ir tarnybomis, kurios nustato disleksijos sutrikimą.

Iš vaikų, turinčių disleksiją, ir jų tėvų girdime, kaip garsinė knyga vaikui grąžino pasitikėjimą savimi.

Knygų mugėje organizuojama diskusija „Viena diena mokykloje su disleksija: išlikimo strategijos“.

Savo patirtimis ir atrastais būdais, kaip įveikti skaitymo sunkumus mokykloje ir universitete, pasidalins studentė Gailė ir moksleivė Ula.

Dar vienas disleksijos temai skirtas renginys — tai spektaklis „Pasistengiau“.

Tai bendras LAB ir teatro „No Shoes“ projektas.

 


 

APIE PRIEINAMUMĄ REKLAMOJE — NUO IŠŠŪKIO IKI SIEKIAMYBĖS   Trys lapeliai (trečias kalbos sudėtingumo lygis)

Jau kuris laikas socialinėje erdvėje, televizijoje, radijuje vis daugiau pasirodo reklamų neįgalumo tema.

Čia pasakojamos žmonių su negalia istorijos, daugiau dėmesio skiriama ir pačios reklamos pritaikomumui.

Nors Lietuvoje tai nauja sritis, tačiau ji yra labai aktuali ir reikalinga.

Kone didžiausią patirtį šioje srityje turi kūrybinė agentūra „Autoriai“, kurios vadovė ir įkūrėja yra Giedrė Ona Šileikytė.

Jau 15 metų agentūra kuria reklamas garsiems prekių ženklams, laimi tarptautinius apdovanojimus.

Agentūra jau 3 kartus buvo įvertinta prestižiniais apdovanojimais.

2018 metais ji tapo metų agentūra Lietuvoje už kampaniją „Mirštu, kaip noriu gyventi“, skirtą donorystei skatinti.

2020 metais tapo metų agentūra Baltijos šalyse už šviečiamąją iniciatyvą „Čia tik lėlė“, skirtą skiepų kampanijai.

2022 metais įvertinta kaip geriausia agentūra Baltijos šalyse už COVID-19 kampaniją „Ar pažįsti Joną?“.

G. O. Šileikytės paprašėme pasidalyti apie reklamų neįgalumo tema svarbą ir didžiausius iššūkius.

Giedrė Ona pasakoja, kad prieš 3 metus gavo užsakymą sukurti virtualios bibliotekos ELVIS reklamos kampaniją.

Paaiškėjo, kad jie nežinojo, kaip pasiekti ne tik neregius, silpnaregius, bet ir visus, kurie turi skaitymo sutrikimų.

Netrukus buvo įtraukti žmonės, kuriems ši reklama būtų skirta, jie kalbėjosi, rengė reklamos patirties dirbtuves.

ELVIS reklama yra pirmoji reklama Lietuvoje negalios tema.

Giedrė Ona pasakoja, kad agentūra pradėjo kurti reklamines kampanijas, kurios ne tik įtraukia žmones su negalia kaip herojus.

Giedrė Ona pasakoja, kad labai svarbu reklamos pritaikomumas žmonėms su negalia.

Žmogui pirmiausia reikia perduoti informaciją, suteikti galimybę lengvai perskaityti tekstą.

Svarbu, kad žmogus galėtų įsigyti reikiamos sudėties produktą, teisingai jį suvartotų.

Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ar JAV yra įprastos reklamos neįgalumo tema.

Norint sukurti tokias reklamas reikia įdėti nemažai darbo, bendrauti su neįgaliais žmonėmis, suprasti juos, jų poreikius.

Giedrė Ona pasakoja, kad visos darytos reklamos kampanijos buvo sėkmingos, žmonės labai palankiai reaguoja į negalios temą.

Labai svarbu, kad neįgalūs žmonės nebūtų atskirti, kad prekės ir paslaugos būtų prieinamos visiems.

Tarkim, žmogus gali patekti į patalpą ir pro siauresnes duris.

Bet jei durys praplatintos ir pritaikytos neįgaliųjų vežimėliams, per tokias plačias duris maloniau eiti kiekvienam.

Giedrė Ona pasakoja, kad kai kuria tokias reklamas, juos konsultuoja neįgalieji.

Labai svarbu, kad verslas galvotų, kaip savo prekes ir paslaugas pritaikyti žmonėms su negalia.

Labai svarbu sudaryti galimybes neįgaliesiems, pavyzdžiui, dirbti įmonėje ir kilti karjeros laiptais.

Giedrė Ona pasakoja, kad kai Lietuvą ištiko COVID-19 pandemija ir reikėjo skiepų kampanijos, tai darė jų agentūra.

Kai prasidėjo karas Ukrainoje, agentūra inicijavo kampaniją „Dovanokit — šiemet nieko nedovanosim“.

Jos metu žmones kvietė vietoj dovanos surinkti pinigus ir juos įteikti žmogui, kuris tą sumą paaukotų Ukrainai.

Temos, kurių imasi agentūra, gana sudėtingos, bet labai reikalingos.

Tačiau ne mažiau svarbus tų temų ir reklamos pasakojimų prieinamumas, kad mes visi galėtume būti lygūs.

Tai svarbu kiekvienam iš mūsų, net ir jaunam, sveikam, juk gyvenimas keičiasi ir yra nenuspėjamas.

 

[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]