Šventojo Valentino gyvenimo ir stebuklų istorija apipinta daugybe pasakojimų apie slapta sujungtas mylinčias širdis ar išgydytus ligonius. Viena istorijų byloja, kad kartą į dvasininką Valentiną pagalbos kreipėsi kalėjimo sargas. Nelaimingasis prašė išgydyti jo dukrą Juliją nuo aklumo. Dvasininkas paskyrė merginai tepalo akims ir liepė ateiti vėliau. Tačiau tuo metu Romos imperatoriaus Klaudijaus ausis pasiekė gandai apie dar vienas įvykusias slaptas tuoktuves. Jaunuolius sutuokęs dvasininkas buvo suimtas ir įkalintas. Žinodamas, kad greitai bus nužudytas, jis parašė aklai merginai priešmirtinį laiškelį su meilės prisipažinimu ir perdavė jį per tėvą. Tą pačią dieną, vasario 14-ąją, mirties bausmė buvo įvykdyta. Kai mergina atplėšė voką, jame užčiuopė gėlę kroką ir popieriaus skiautę. Joje buvo užrašas „Tavo Valentinas“. Mergina paėmė gėlę ir stebuklingai praregėjo... 

Apie tikras, neišgalvotas istorijas, apie šventojo Valentino prisilietimą, siųstus išbandymus, stulbinančius netikėtumus ir meną išklausyti bei atvirai bendrauti vienas su kitu kalbinu Jaroslavo ir Vaidos Sankovskių šeimą – vieną iš nedaugelio neregių šeimų, kurias sujungė ne tik šventasis Valentinas, bet ir kovidas. 

V. Butautaitė-Sankovskaja neregių bendruomenėje yra gerai žinoma. Ji nevengia išsakyti savo nuomonę, aktyviai dalyvauja socialiniuose tinkluose. Neregė didžiuojasi dviejų universitetų baigimo diplomais. Lietuvos edukologijos universitete baigė muzikos pedagogikos specialybės studijas, Klaipėdos universitete – dvasinio konsultavimo ir asistavimo magistrantūrą. Gyvenime vadovaujasi principu: su kitais elkis taip, kaip norėtum, kad kiti su tavimi elgtųsi. Mėgsta skaityti knygas, dainuoti, keliauti. Neseniai atrado aistrą „dainuojantiems“ dubenėliams. Dabar Vaida dirba Lietuvos specialiosios kūrybos draugijoje „Guboja“. Organizuoja žmonių su negalia užimtumą ir vykdo įvairius projektus. 

J. Sankovskis baigė masažo, o vėliau – socialinio darbuotojo mokslus. Neregys laisvu nuo darbo metu domisi muzika, mėgina ją kurti. Radijo stotims kuria ir montuoja audioreklamas. Taip pat yra neabejingas naujų technologijų pritaikymui neregiams. 

Prieš kelerius metus Vaida ir Jaroslavas atrado vienas kitą ir sumainė aukso žiedus. 

Šventasis Valentinas, įsimylėjėlių globėjas, kada ir kaip pasibeldė į jūsų širdis? 

J. S. Šventasis Valentinas į mūsų širdis pasibeldė prieš trejus metus, tuo neramiu COVID-19 siautėjimo metu. Veiksmo pradžia – žiema. Vaida dalyvavo viename filmavime, kur mudu netikėtai susitikome. Žinojau iš draugų, kad ji nori su manimi susipažinti. Nors gyvenome viename mieste, pažintį Vaida vis atidėdavo. Ji nedrįsdavo prieiti ir užkalbinti. Su šia mergina nepuoselėjau didesnių vilčių. Ką čia beslėpsi – nenorėjau artimiau susipažinti. Pirmą kartą pamatęs Vaidą, švelniai tariant, nelikau sužavėtas. Gal netgi atvirkščiai – pasibodėjau. Vienos šokių repeticijos metu išvydau arogantišką, pasipūtusią ir labai plepią žvaigždę. Sau pasižadėjau, kad gyvenime su tokia „persona“ niekada nesusidėsiu. Gyvenime nutinka atvirkščiai, ko nenori – tą ir gausi. Nuomonę apie šokiuose sutiktą merginą pakeičiau po filmavimosi Vilniuje. Tuo metu jau gyvenau sostinėje. Čia nusipirkau butą. Tikrasis bendravimas prasidėjo Vaidai pabuvus pas mane svečiuose. Tada daug kalbėjome ir atradau tai, ko negalėjau įžvelgti paviršiuje. 

V. S. Aš irgi nebuvau sužavėta. Šokių repeticijos metu stebėjau jį. Sau pasižadėjau, kad su šituo „tundra“ nenoriu nieko bendro turėti. Jis gi visiškas „medis“. Susitikus ką su juo veikti? Vis dėlto man buvo įdomu sužinoti, kas per persona yra Jaroslavas. Smalsumą žadindavo draugai, kurie nuolat sakydavo: „varome“ pas Jareką. Taigi mergaitiškas smalsumas nugalėjo. Pasirodo, kartais apie žmogų pakeisti nuomonę yra visiškai smagu. Ypač, kai atrandi tai, ko tikrai nesitikėjai ir lieki maloniai nustebintas. 

Ar patys švenčiate įsimylėjėlių dieną ir kaip? 

J. S. Valentino dieną tikrai švenčiame. Viskas prasidėjo Klaipėdoje. Papasakosiu dvi istorijas. Pirmoji – romantiška. Šventėme tik dviese, be draugų. Patys pasidengėme stalą ir vakarą skyrėme tik vienas kitam. Antroji – priešinga. Tą dieną irgi ruošėmės švęsti romantiškai, namuose. Žinoma, gausus stalas. Prieš tai sugalvojome „žiūrėti“ filmą. Vaida besiklausydama filmo ėmė ir užsnūdo. Ji taip saldžiai miegojo, kad aš neišdrįsau jos žadinti. Visą vakarą sėdėjau vienas. Tiksliau ne vienas, o šalia kažkur kambaryje pleveno šventasis Valentinas. 

V. S. Aš dar šiek tiek papildysiu Jareką. Visada sakau: reikia mylėti kiekvieną dieną, o ne tik per šventą Valentiną. Mano svajonė – per įsimylėjėlių dieną gauti daug ir visokiausių širdelių bei didelių širdžių. Svajonė išsipildė. Gavau didžiausią ir saldžiausią šokoladinę širdį. 

Kaip žinia, matančiųjų pažintis užsimezga nuo betarpiško akių kontakto ir partnerio apžiūrėjimo, o nematant – nuo ko prasideda pažintis ir kas svarbu tampa tik vėliau? 

V. S. Man nuo pat pradžių yra svarbus žmogaus kvapas. Jeigu Jarekas būtų dvokęs, aš į jį būčiau gyvenime net nežiūrėjusi. Jam didžiausias pliusas – į pirmą susitikimą su manimi atėjo pasikvėpinęs vienais iš geriausių „Versace“ sukurtų kvepalų. Tai Jarekui skirtas pirmasis mano bonusas. Antrasis – balsas. Neslėpsiu, kaip ir kiekvienai merginai, man rūpėjo vaikino išvaizda. Aš turiu madą susitikus žmogų jį apkabinti. Tai man tikrai nebuvo sunku išsiaiškinti, kaip atrodo vaikinas. Taip pat klausinėjau draugių, ar Jarekas yra gražus, vertas dėmesio? Gavusi teigiamą atsakymą nusiraminau. Visa tai išsiaiškinusi supratau, kad užkibau. 

J. S. Kvapas skamba nelabai gerai. Įdomu tai, kad mane erzino nuolatinis Vaidos plepėjimas. Kai pradėjome vaikščioti į pasimatymus, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Susižavėjau merginos balsu, nepaliaujamu čiauškėjimu ir minties nuoseklumu. Patiko mokėjimas bendrauti ir savo tvirtos nuomonės turėjimas. Man patinka pedantiški žmonės. Kiekvienas turi save prižiūrėti ir rūpintis savo išvaizda. 

Šiais laikais nėra sudėtinga bendrauti nuotoliu: telefonai, kompiuteriai. Neregiams gyvai susitikti turbūt nebuvo lengva, nes norint tai padaryti reikia pasirinkti abiem gerai žinomą vietą. Kaip judu planavote pasimatymus? 

J. S. Mes nestandartinė pora. Taip jau nutiko, kad peršokome pasimatymų, gėlių, saldainių, dovanėlių laikotarpį. Vaida gyveno Klaipėdoje, o aš Vilniuje. Tik mudviem pradėjus rimčiau bendrauti nutiko nenumatytas dalykas. Vaida atvažiavo pas mane į svečius. Tada jau baisusis COVID-19 virusas siaute siautėjo. Vaidai besisvečiuojant, tuometis Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis paskelbė karantiną. Taip mergina keliems mėnesiams buvo priversta apsigyventi mano bute. Uždaryti buvome beveik tris mėnesius. Pirmos „bendro“ gyvenimo savaitės buvo puikios. Vėliau viskas pradėjo nervinti. Santykiai pamažu įgavo įtampos. Kiekviena smulkmena erzino. Tai daiktai padėti ne vietoje, žodis nuskambėjo ne toks. Prasidėjo trintis. Atrodo, susitaikom, nes suvokiam, kad kitaip nebus. Praeina kelios dienos ir vėl: trukt už vadžių vėl iš pradžių. Persirgus COVID-19 virusu prasidėjo kitos nelaimės: tai susuktos nugaros, ausų uždegimai. Į pagalbą nieko negali prisišaukti. Teko pačiam eiti į vaistinę. Žiema, sniegas nevalytas, buvo „tikras smagumėlis“. Mes su Vaida per tris mėnesius išgyvenome ir patyrėme tiek, kad normaliai gyvenant prireiktų penkerių metų. 

V. S. Aš kaip tas Diuma romano „Geležinė kaukė“ veikėjas buvau įkalinta per prievartą. Į svečius atvažiavau kelioms dienoms, o pasilikau... Iš pradžių abudu susirgome „koronos“ virusu. Mudu neturėjome galimybės vaikščioti į pasimatymus. Mes tapome lyg kažkokio realybės šou dalyviai. Tik skirtumas tas – šou dalyvių veiksmus koordinavo režisieriai, o mūsų – šventasis Valentinas. Įstrigau tai įstrigau. Jarekas laikėsi požiūrio, jeigu mergina apsigyvena bute, tai ji savaime tampa šeimininke ir atlieka visus kasdienius darbus. O man tai svetimi namai. Negalėjau pasiryžti šeimininkauti. Taip nutiko, kad gyvenau princesės teisėmis. Mane tai erzino, norėjau tvarkytis, bet supratau, juk tai svetimi namai ir daiktai. Išgyvenau vidinį košmarą. Kas antrą dieną kroviausi lagaminą važiuoti namo. Tekdavo susitaikyti su mintimi, kad čia dar teks gyventi vieną savaitėlę. Tada tikrai sugrįšiu į Klaipėdą. 

Po kiek laiko atėjo supratimas, kad vienas be kito negalite gyventi ir kas kam pasipiršo? 

J. S. Pasibaigus karantinui iškilo loginis klausimas – o kas toliau? Mudu ilgai kalbėjomės ir diskutavome. Supratome, kad vienas pas kitą neprilakstysime. Vaida niekaip negalėjo pakeisti darbo, todėl mudu išvažiavome gyventi į Klaipėdą. Tik įžengus į Vaidos butą, mūsų laukė nemaloni staigmena – potvynis. Teko skubiai šalinti potvynio pasekmes, laukė neišvengiamas remontas. Vėl – jokios romantikos. Taip kartu pradėjome rūpintis bendra buitimi. Klaipėdoje gyvenome gerą pusmetį. Kalbant apie piršlybas, tai buvau priremtas prie sienos ir teko pasipiršti. Vaidos pradėjo netenkinti sugyventinių duotybė. Ji panoro atsakomybės ir apibrėžtų santykių. Pagalvojau, kad trauktis kelio nėra. Po darbo nuvažiavau, nupirkau sužieduotuvių žiedus ir vakarieniaujant pasipiršau. 

Dabartinės vestuvės tikrai skiriasi nuo tradicinių. Jos švenčiamos labai įvairiomis formomis. Kaip jūs ruošėtės vestuvėms ir kokios jos buvo? 

V. S. Tuokėmės prieš dvejus metus, žiemą, vasario mėnesį Vilniuje. Pirmoji mano tuoktuvių sąlyga – ceremonija bažnyčioje. Būsimasis sutuoktinis neprieštaravo. Kita sąlyga – vestuves organizuoju aš. Organizuoti mėgstu. Šventės scenarijų sugalvojau ir parašiau pati. Jarekui liko tik pritarti. Sugalvojau bažnyčioje ceremonijos metu giedoti psalmę. Visi mane atkalbinėjo. Pamanė, kad su proteliu ne kas. Užsispyriau, kodėl savo laimingiausią ir gražiausią dieną negaliu pasidžiaugti ir pasidalyti su Viešpačiu savo laime? Kaip tariau, taip ir padariau. Tuokėmės Šv. Kazimiero bažnyčioje. Prieš santuokos ceremoniją susitikome su kunigu ir aptarėme jos eigą. Išmėginome žiedų sumainymo ritualą. Vestuvėse skambėjo smuikas pritariamas saksofono. Tai buvo šiltas, jaukus vakaras. 

J. S. Nesiginčysiu, pačios vestuvės tikrai geros. Sutuoktinė jas nupiešė romantiškomis spalvomis. Iš tikrųjų pasiruošimas buvo itin komplikuotas. Netgi svarstėme jų atsisakyti, galvojome, kad pats Viešpats jų nenori. Mes buvome priversti pakeisti muzikantą, nes jis likus kelioms savaitėms iki vestuvių užšventė ir atsisakė groti. Negana to, kviestiniai liudininkai taip pat „supasavo“. Kunigas nenorėjo mūsų sutuokti. Jis pažadėjo suruošti visus būtinus dokumentus. Likus vienai dienai iki vestuvių ceremonijos bažnyčia pareikalavo krikšto liudijimų. Teko skubiai skambinti ir ieškoti trūkstamų dokumentų. 

Po vestuvių prasidėjo kasdienis gyvenimas. Abu nematote, kaip susidėliojote kasdienius, rutininius darbus ir kaip sekasi dorotis su iškylančiomis problemomis? 

J. S. Laiko suderinti buitį turėjome sočiai. Iš pradžių gyvendami Vilniuje, vėliau Klaipėdoje. Griežto darbų pasiskirstymo neturime. Stengiamės vienas kitam padėti. Štai, jeigu aš darau valgyti, tai žmona plauna indus. Jeigu plaunu grindis, tai ji valo dulkes ir t. t. Vaida turi asmeninę asistentę. Nematant šeimoje būtinos sveikos akys. Asistentė padeda ten, kur mes esame bejėgiai: peržiūri rūbus, atiderina jų spalvas. Padeda apsipirkti. 

Šeimoje nutinka visko, kartais ir aštriais žodeliais pasikeičiama. Kaip išsprendžiate konfliktines situacijas? 

J. S. Universalių bendravimo receptų nėra. Kiekvienoje šeimoje – vis kita patirtis. Mūsų šeimoje nebūna nekalbadienių. Susipykę netylime savaitėmis. Gyvename dviejų kambarių bute, todėl, kilus įtampai, vienas viename, o kitas – kitame kambaryje „pasislepiame“. Atvėstame, pagalvojame ir einame taikytis. Ilgiausiai ištylime valandą. Stengiamės arba aš, arba žmona sušvelninti įtampą ir kuo greičiau susitaikyti. 

Esate šeima, gal per tuos dvejus bendro gyvenimo metus atsirado bendri pomėgiai? 

V. S. Pirmiausia mus vienija aistra muzikai. Jarekas net mėgina ją kurti. Prireikus muzikaliai apipavidalinti kokį renginį, vyras ištiesia pagalbos ranką. Taip pat mudu drauge klausomės muzikinių įrašų. Kartu lankome koncertus. Aš Jareką užkrėčiau skambančių puodų – varinių dubenėlių, mušamų specialiomis lazdelėmis – melodijomis. Ypač mums patinka dalyvauti vasaros stovykloje „Debesų pieva“. 

Gal turite patarimą ieškantiems antros pusės: kaip ją surasti, atpažinti, o vėliau – išsaugoti? 

J. S. Man svarbesnis klausimas, ne kaip susirasti, o kaip puoselėti ir išlaikyti šiltus santykius su antrąja puse. Kasdienybėje galima viską labai lengvai sugriauti ir sudraskyti kaip tą kortų namelį. Mano atrastas receptas itin paprastas. Žmoną reikia pažinti. Norint tai padaryti būtina daug kalbėtis. Svarbu – atviras pokalbis. Nereikia slėpti savo nepasitenkinimo, būtina paaiškinti, kas netinka. Taip pat dera klausytis ne tik savo monologo. Sėkmės raktas – kito išklausymas. Dar vienas pastebėjimas: būtina laisvė. Vienas nuo kito reikia pailsėti. Negalima partnerio ar partnerės riboti laisvės ir vieno / vienos niekur neišleisti. Man laisvė – tai pasitikėjimas vienas kitu. 

V. S. Kaip atrasti antrą pusę? Tokio universalaus recepto nėra. Gali užsiregistruoti į visus įmanomus tinklalapius, rašyti begales skelbimų, eiti į šokius, pasimatymus, bet jeigu nelemta ir šventasis Valentinas nuo tavęs nusisukęs, nieko gero nelauk. 

Nuotrauka: Vienas Vaidos ir Jaroslavo šeimos gerų santykių receptų – atviras pokalbis, išklausymas, pasitikėjimas vienas kitu / asmeninio archyvo nuotr. 

Nuotraukoje pasvirusiu kampu iš apačios užfiksuoti paplūdimyje ant medinių laiptų prie medinių turėklių sėdintys J. Sankovskis ir V. Sankovskaja. Jaroslavas sėdi ant antro laiptelio nuo viršaus, o Vaida – priešais jį keliais laipteliais žemiau. Ji užfiksuota nuo krūtinės iki viršugalvio, atsisukusi į fotografą ir dešinę sulenktą ranką tamsiai lakuotais nagais padavusi Jaroslavui. Moteris dėvi palaidinę su smulkiais ir didesniais geometriniais raštais ir tamsią prasegtą striukę, ant jos kairiojo peties kabo tamsi odinė petneša. Vaidos apskritas veidas plačiai šypsosi, galbūt net juokiasi pravertomis lūpomis ir užmerktomis akimis. Jos šviesius trumpus plaukus kedena pajūrio vėjas. Aukščiau esantis Jaroslavas užfiksuotas nuo blauzdų iki viršugalvio. Jis sėdi plačiai išskėstomis kojomis, ant kelių pasidėjęs rankas ir dešiniąją su žiedu ant bevardžio piršto padavęs Vaidai. Jaroslavas dėvi tamsią striukę ir džinsus bei yra per kairįjį petį užsimetęs nedidelę tamsią rankinę. Jo veidas apvalus, o plaukai labai trumpi, kiek praretėję viršugalvyje. Vyras šiltai, gal kiek santūriau šypsosi pravertomis lūpomis ir užmerktomis akimis. Už poros driekiasi augalais apaugusios kopos ir dangumi slenka lengvi šviesūs debesys. Nors galima nuspėti, kad oras vėsokas, Vaida ir Jaroslavas spinduliuoja džiaugsmu ir atrodo, kad mėgaujasi vienas kito kompanija.