Viršelio istorija

Apie kasdienį dėkingumą

Kas domisi įvairiomis dvasinio augimo praktikomis, pritars, kad kasdienis dėkingumas sau ir kitiems yra vienas svarbesnių būdų savo gyvenimą padaryti iš esmės prasmingesnį, laimingesnį. Būti dėkingam už patį gyvenimą, už tai, kad kvėpuoji, jauti, už tai, ką turi išties vertingo – šeimą, draugus, aplinkinius, taiką, laisvę. Tai puikiai žinojo mūsų senoliai, kasdien padėkodami malda, pastebėdami kitą, pagalbos reikalingą žmogų. Su dėkingumu patiriame pilnatvę su savimi ir aplinkiniu pasauliu, nes vertiname mažus kasdienius dalykus. 

Iš tokių kasdienių dalykų išaugo LASS bendradarbiavimas su telekomunikacijų bendrove „Telia“. Buvome giliai ir iš tikrųjų pamatyti, išgirsti mūsų poreikiai. Ir jei plačiojoje visuomenėje visuomet atsiras žmonių, skeptiškiau žiūrinčių į reklamas, nesudvejokime. Tai ne tik reklama. Plati socialinė „Telios“ akcija mums primena – visi maži ir dideli žingsniai keičia pasaulį. Esame dėkingi už tai. 

Viršelyje – Algirdas Bernatavičius „Telia“ reklamoje / „Telia“ / Audriaus Dzimavičiaus nuotr. 

Apvali gruodžio mėnesio žurnalo „Mūsų žodis“ viršelio nuotrauka, kurioje tamsiuoju paros metu mieste nuo juosmens iki viršugalvio užfiksuotas krentančiu sniegu besidžiaugiantis Algirdas Bernatavičius. Jis stovi kiek pasisukęs kairiuoju profiliu ir prieš save maždaug pečių lygyje iškėlęs kairę ranką delnu į viršų. Vyras dėvi juodą prasegtą paltą ir yra laisvai užsirišęs rusvą šaliką, kuris krenta dviem kilpomis po kaklu ir ant krūtinės. Algirdo veidas stambokas, stačiakampio formos, galvą dengia trumpi rudi plaukai. Jo akys užmerktos, tačiau dešinioji šiek tiek praverta ir nukreipta į veido dešinę. Akių išoriniuose kampučiuose susimetusios smulkios horizontalios juoko raukšlelės. Vyras plačiai šypsosi pravertomis lūpomis, pro kurias matyti viršutiniai dantys su tarpeliu tarp priekinių kandžių. Fone užfiksuotas susiliejęs keliaaukštis pastatas, papuoštas geltonai šviečiančiomis girliandomis. Aplink iš dangaus krenta sniegas, kurį linksmai ir svajingai nusiteikęs Algirdas tarsi bando pajusti delnu. Nuotrauka spinduliuoja šviesa, džiaugsmu ir kalėdine nuotaika. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnė nuotrauka apima daugiau fone esančio pastato, jos kairėje pusėje taip pat užfiksuoti du miesto alėja einantys žmonės. 

PROTANOPIJA. Tas pats vaizdas pateiktas ne toks spalvotas kaip realus. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Nuotraukos centras vis dar ryškus, spalvos nepakitusios, tačiau nuo centro į šonus vaizdas po truputį blanksta, kol galiausiai kampuose visai užtemsta. Šiek tiek nublanksta vyro viršugalvis, taip pat visiškai nebematoma alėja ir vienas iš praeivių. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato dalies Algirdo juosmens, apatinės praeivių kūno dalies ir kelio, o likusioje nuotraukoje vaizdą taip pat protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Šiuo atveju visas vaizdas toks pat kaip realus, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Šiame pavyzdyje apatinėje nuotraukos dalyje visiškai nematyti Algirdo kūno dalies nuo krūtinės į apačią, dalies kelio ir praeivių kojų. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Regėjimo plotis ir spalvos nepakitę, tačiau pats vaizdinio centras – nematomas. Šiuo atveju nematyti Algirdo smakro, krūtinės ir dešiniojo peties bei dalies pastato. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje įžiūrimas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – galima įžvelgti tik vyro kaklą, krūtinę ir labai nedidelę dalį vyro dešinėje esančio pastato.