Laiko juosta

Pratybos, evakuacija, neįgalieji

Rugsėjo 21 diena, rytas. Vilniaus rajonas, Valčiūnai. Vienoje vietoje beveik visų Lietuvos valstybės ministerijų, Lietuvos kariuomenės, gaisrininkų, pasieniečių, šaulių, kitų institucijų ir žinybų atstovai. Vyksta pratybos, imituojama Astravo atominės elektrinės avarija. Skelbiama gyventojų evakuacija! 

Tarp daugiau nei 200 statistų (evakuojamų Lietuvos gyventojų) ir žmonės, turintys negalią – aklieji, kurtieji, judantys neįgaliojo vežimėliais. Visi jie turi atvykti į gyventojų surinkimo punktus, čia susodinami į autobusus ir vežami į radiacijos nepaveiktą vietą. Visų evakuojamųjų laukia švarinimo vandeniu procedūra. Ji reikalinga tam, kad nuo kūno būtų nuplautos radioaktyviosios dalelės. „Vanduo įstengia pašalinti ne visas daleles, bet stambiausias daleles nuplauna“, – pasakoja procedūrą atliekantys pareigūnai. Žmonės turi nusirengti visus drabužius, sumesti į tam skirtus plastmasinius kubilus, tada nuogi lipti į guminį baseiną, o švarinimą atliekantys darbuotojai juos apiplauti. Tuomet aprengiami specialiais vienkartiniais kostiumais. Iškart pasakysime, kad nusirengti ir palikti drabužių nereikėjo, tikrų vandens procedūrų irgi niekas neatliko, bet žmonės su jomis buvo supažindinti: lipo į baseiną, pareigūnai demonstravo purkštukus, švarinimo sistemą. Aklieji viską galėjo liesti. Pratybų dalyviai iš tikrųjų buvo aprengti vienkartiniais kostiumais ir keliavo į vietą, kur galėjo pailsėti, išgerti švaraus vandens, puodelį arbatos ar kavos. Evakuojamiesiems duodami pietūs, jie vėl sodinami į autobusą ir šįkart jau neakivaizdiniu būdu keliauja į vieną iš toliau nuo nelaimės vietos esančių savivaldybių. 

„Tai buvo unikalios pratybos visomis prasmėmis, – sako Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) komunikacijos projektų vadovė Ramunė Šliuožaitė. – Patirtis neįkainojama tiek patiems neįgaliesiems, tiek įvairių tarnybų darbuotojams. Dar daugiau: pratybas stebėję Europos neįgaliųjų forumo, Jungtinių Tautų atstovai vienu balsu teigė, kad panašaus pobūdžio pratybose, kur būtų pasitelkti įvairias negalias turintys žmonės, jiems neteko dalyvauti.“ 

„Iškart buvo galima suprasti, kad viskas buvo sustyguota, suderinta, – pasakoja LASS atstovas Andžėjus Ravanas. – Kai kada, mano supratimu, neregiai sulaukdavo net perteklinio dėmesio, vienam neregiui stengiasi padėti keli savanoriai. Ne visi pratybų dalyviai žinojo, kaip neregį reikia vesti: kai kada jį vesdavo priekyje savęs, tačiau bendras įspūdis geras. Žmogus su baltąja lazdele visada sulaukdavo pagalbos.“ 

R. Šliuožaitės teigimu, nerimo, abejonių buvo tiek iš neįgaliųjų, tiek iš atitinkamų valstybės tarnybų pusės, tačiau ugniagesių, kitų tarnybų darbuotojų garbei reikia pasakyti, kad LNF iniciatyvą į pratybų scenarijus įtraukti ir negalią turinčius žmones jie priėmė labai geranoriškai. Mintis pirmą kartą buvo iškelta šių metų balandžio mėnesį, o gegužės pabaigoje jau imta rimtai ruoštis būsimoms pratyboms. Po pratybų evakuaciją vykdžiusiems pareigūnams kilo pačių įvairiausių klausimų – ką daryti su radiacijos paveiktais neįgaliųjų vežimėliais, baltosiomis lazdelėmis ar kurčiųjų naudojamais kohleariniais implantais, kurių negalima plauti vandeniu? Kaip bendrauti su kurčiaisiais nemokant gestų kalbos arba tada, kai švarinimo procedūros metu uždengiamos akys ir jie negali skaityti iš lūpų. Gerai, kad šie ir panašūs klausimai kyla dabar, o ne atsitikus tikrai nelaimei. 

Tuo pat metu dar vienos pratybos vyko Anykščių rajone. Čia buvo tikrinama, kaip žmones, tarp jų ir turinčius negalią, pasirengę priimti kolektyvinės apsaugos statiniai (KAS). „Daugelis pareigūnų sakė tiesiai šviesiai: jūs mums atvėrėte akis, – pasakoja R. Šliuožaitė. – Supratome, kad turime pasirūpinti baltosiomis lazdelėmis, neįgaliųjų vežimėliais, patalpų pritaikymu silpnaregiams.“ 

Alvydas Valenta