Laiko juosta

Ryga–Vilnius–Ryga

Gyvenimas pilnas keisčiausių paradoksų. Vienas jų – apie kaimynus paprastai žinome mažiausiai, nes jie pernelyg arti, pernelyg panašūs į mus pačius, negali išmokyti nieko naujo, ko nežinotume ar nemokėtume.... Kažkada taip ir buvo, dabar – ne visai taip. Baigiantis vasarai į Lietuvą porai dienų atvyko Latvijos aklųjų organizacijos pirmininkas Kasparas Biezajas (Kaspars Biezais) ir jo pavaduotoja Dacė Dobraja. Svečius ypač domino Lietuvos neįgaliųjų užimtumo politika, tačiau aptarti ir kiti reikalai: kultūrinis bendradarbiavimas, narystės Europos aklųjų sąjungoje (EAS) privalumai ir perspektyvos. Latvijos aklųjų organizacija nėra EAS narė. Savo ruožtu buvo įdomu pasidomėti, o kaip tie patys kultūros, užimtumo, reabilitacijos klausimai sprendžiami Latvijoje? 

Svečiai neilgą savo viešnagę pradėjo nuo vizito į Lietuvos audiosensorinę biblioteką. Po susitikimo su bibliotekos vadovais ir darbuotojais, trumpo pasivaikščiojimo po renovuotas patalpas, Latvijos kolegos neslėpė nustebimo: „Nelygintini dalykai...“ Latvijos aklųjų biblioteka, kaip ir mūsiškė, priklauso šalies Kultūros ministerijai. Prieš porą metų dėl mažėjančio skaitytojų (dabar sakytume – vartotojų) skaičiaus ministerija nusprendė, kad tokia, kokia yra biblioteka, per didelė ir nuostolinga. Prieš porą metų pasiūlyti keli reorganizacijos scenarijai: pagal nepalankiausią akliesiems, bibliotekos turėjo nelikti, ji būtų tapusi Latvijos nacionalinės bibliotekos dalimi. Pasirinktas palankesnis variantas – aklųjų biblioteka lieka, bet jos padaliniai regionuose perduodami savivaldybių bibliotekoms. Reorganizacija turėtų įvykti iki 2025 m. 

Antrą viešnagės dieną svečiai keliavo į UAB „Liregus“. Jos direktorius Leonas Kirkilovskis papasakojo apie įmonės veiklą, gaminamą produkciją, pakvietė apžiūrėti cechus, išvežti paruoštos produkcijos sandėlį – visur švaru, patogu, maloniai vėsu, nors už lango spiginte spigino saulė. „Ne metų ir ne kelerių įdirbis“, – sako L. Kirkilovskis. Latvijoje tokių įmonių, kaip mūsų „Liregus“ ar „Regseda“, seniai nelikę. Egzistuoja socialinės įmonės, jose dirbantys neįgalieji iš šalies Užimtumo tarnybos gauna atitinkamas subsidijas, tačiau jas gali gauti tik minėtų įmonių darbuotojai. Taigi, jeigu žmogus dirba atviroje darbo rinkoje, subsidija jam nemokama. Kiek pavyko išsiaiškinti, neįgaliųjų darbas Latvijoje subsidijuojamas visu 100 proc., bet tik dvejus metus. Mūsų Užimtumo įstatymą ir sistemą, kai subsidija keliauja paskui neįgalų žmogų, svečiai įvertino kaip labai pažangų, suteikiantį neįgaliesiems platesnes galimybes. 

Su LASS prezidentu Pauliumi Kalveliu ir viceprezidentu Vilmantu Balčikoniu svečiai aptarė kitus abiejų šalių aklųjų organizacijų veiklos ypatumus. Latvijos aklųjų sąjunga vienija apie 3000 narių, turi keliolika regioninių padalinių. Mūsų šalies neregiams geriau pažįstama Liepoja, neįgaliesiems pritaikyta jos infrastruktūra ir jos neregių organizacija. Ši organizacija yra savarankiškas juridinis asmuo ir kaip juridinis asmuo priklauso Latvijos aklųjų sąjungai. Šalyje plačiai išvystyta aklųjų reabilitacijos sistema – reabilitacijos paslaugas iš Aklųjų sąjungos perka valstybė. Rygoje ir Liepojoje veikia reabilitacijos centrai, į kuriuos žmonės atvyksta iš visos šalies, šios rūšies paslaugos teikiamos ir regionuose: neregių gyvenamojoje vietoje arba netoli jos. Čia paprastai dirba vienas reabilitacijos specialistas. Tiktai nė vienas žmogus nėra universalus, anot K. Biezajo, sunkumų kyla dažniausiai tada, kai pats reabilitologas negali neregio išmokyti to, ko jam reikia, pavyzdžiui, naudotis išmaniuoju telefonu ar dirbti kompiuteriu. Tokiais atvejais tenka atvykti į vieną iš minėtųjų centrų. Daugiausia dėmesio reabilitacijos kursuose paprastai skiriama mobilumui, buities įgūdžiams. Yra programa norintiems išmokti dirbti su informacinėmis technologijomis. Iš viso reabilitacijos paslaugas akliesiems šalyje teikia apie 50 žmonių. Priešingai nei Lietuvoje (galvoje turime reabilitacijos kursus, kasmet vykstančius Kaune), Latvijoje reabilitacijos centrai veikia kiaurus metus. Šitokio aklųjų reabilitacijos supratimo LASS vadovai siekia ir mūsų šalyje. 

Latviai turi Kino įstatymą, kuriame reglamentuota, kad šalyje kuriami filmai negali būti išleisti be garsinio aprašo. Taip pat turi nuo 2021 m. valstybės apmokamą šunų vedlių paslaugą. Tik apie šios rūšies keturkojus jau rašėme ir, galimas dalykas, dar rašysime. Spalio mėnesį Latvijos aklieji su savo pagalbininkais turėtų lankytis Lietuvoje. Norintiems daugiau pasidomėti kaimynų aklųjų organizacija ir jos veikla, reikėtų apsilankyti jos interneto svetainėje ar feisbuko paskyroje. Nesigąsdinkite, suprasti įmanoma net skaitant anglišku „Jaws“ programos balsu. Ne tik galima, bet ir įdomu! O mūsų „Regina“ latvių kalbai tinka tik iš dalies – kai kuriuos balsius užsispyrusi skaito kaip raidę „s“. 

Latvijos aklųjų sąjungos tinklalapis: https://lnbiedriba.lv. Feisbuko paskyra: https://www.facebook.com/LatvijasNeredzigobiedriba. 

Alvydas Valenta 

Nuotrauka. Kolegos iš Latvijos domėjosi įvairiomis Lietuvos neregių ir silpnaregių socialinio gyvenimo sritimis. Susitikime įmonėje „Liregus“ aplink stalą sėdi (iš kairės) L. Kirkilovskis, K. Biezajas, P. Kalvelis, A. Valenta ir D. Dobraja / LASS archyvo nuotr. 

Patalpoje aplink prie lango esantį konferencinį stalą sėdi ir diskutuoja L. Kirkilovskis, K. Biezajas, P. Kalvelis, A. Valenta ir D. Dobraja. Konferencinis stalas galu priglaustas prie arčiau esančio darbastalio šono. Vyrai dėvi marškinius trumpomis rankovėmis, o D. Dobraja – ilgomis. Kairėje nuotraukos pusėje arčiausiai sėdintis Leonas yra pasisukęs profiliu ir kažką rimtai pasakoja ar aiškina. Jis yra vyresnio amžiaus, pliku viršugalviu, su retais žilais plaukais aplink smilkinius. Jo kairėje sėdintis Kasparas yra vidutinio amžiaus, pliku viršugalviu. Jis kiek pasisukęs į Leoną supratingai, gal kiek paniręs į savo mintis, šypsosi. Šalia jo sėdi Paulius tamsiais, trumpais, į kairę galvos pusę sušukuotais plaukais ir trumpa barzdele. Vyras atrodo susikaupęs ar susimąstęs. Prie užapvalinto stalo galo sėdi vyresnio amžiaus Alvydas. Jo antakiai pakelti, veide susimetusios raukšlės, suteikiančios susirūpinusią išraišką. Dešinėje nuotraukos pusėje prie lango sėdi Docė tamsiais, pusilgiais plaukais, kurie priekyje sušukuoti atgal ant viršugalvio. Jos dėmesys sutelktas į Leoną, galva palinkusi šiek tiek į dešinę, tarsi ji įdėmiai klausytųsi. Ant darbastalio tvarkingai išrikiuoti stovi įvairūs reikmenys: dokumentas, pieštukinė su rašikliais, dėžutė su lapeliais užrašams, kelios knygelės, brailio užrašinė ir trys diktofonai. Ant tolimesniojo stalo, prie kurio sėdi diskusijos dalyviai, stovi kavos puodeliai su lėkštutėmis, šaukšteliais ir saldainių popierėliais, smulkus krištolinis dubuo su vaišėmis, stiklinė cukrinė su dozatoriumi ir mobilusis telefonas. Alvydui už nugaros išrikiuotos kėdės, ant kurių sudėtos kuprinės, ant sienos kabo trys grafikos paveikslai, vaizduojantys Aušros Vartus, Vilniaus katedrą ir varpinės bokštą bei Šventos Onos ir Bernardinų bažnyčias.