Skaitmeninis asistentas

Andžėjus Ravanas, [email protected]

„Google“ kalbos variklis prakalbo lietuviškai

Šių metų pavasarį visai netikėtai „Google“ kalbos variklyje atsirado lietuvių kalba ir tai tapo dar vienu gan dideliu žingsniu prieinamumo srityje. Atrodytų, koks skirtumas, ar telefonas kalba integruotu „Google“ balsu, ar jau visiems įprastu ir pažįstamu „Liepos“ sintezatoriaus balsu? Į šį klausimą ir noriu atsakyti straipsnyje. Bet pradžiai išsiaiškinkime, kas apskritai yra tas kalbos variklis ir kuo jis skiriasi nuo ekrano skaitymo programos. 

Ekrano skaitymo programa – tai programinė įranga, kuri mums, kaip vartotojams, atlieka praktiškai nematomą, bet esminį darbą: ji surenka informaciją telefone, apdoroja tą informaciją ir paverčia žmogui suprantamu garsiniu tekstu. Tam, kad tekstas būtų perduotas žmogui, reikalingas kalbos variklis arba kalbos sintezatorius. Jeigu paprastai – tai balsas, kurį mes girdime savo telefone. Skirtingi kalbos varikliai turi skirtingą kiekį balsų, pavyzdžiui, „Liepos“ kalbos variklis turi 4 lietuviškus balsus, tačiau nepalaiko jokios kitos kalbos. O „Google“ kalbos variklis palaiko labai daug skirtingų kalbų, dabar – įskaitant ir lietuvių. 

Galime sakyti, kad ekrano skaitymo programos vienintelė paskirtis – tvarkyti ir tinkamai perduoti įrenginio, kuriame ji integruota, informaciją. O kalbos variklis be ekrano skaitymo programos gali būti naudojamas ir kitose srityse: jis integruojamas į vertėjų ir balso asistentų veiklą, naudojamas svetainių straipsniams garsinti ar įgarsina ėjimo arba važiavimo nurodymus žemėlapiuose. Tad čia priartėjame prie atsakymo, kuo lietuviškas „Google“ variklio balsas pranašesnis už „Liepos“ sintezatorių. Viena akivaizdu, kad šiuo metu „Liepos“ kalbos taisyklingumas stipriai lenkia naująjį „Google“ sintezatorių. Pastarasis turi nemažai kirčiavimo ir tarties spragų, tam tikrose vietose netaisyklingai taria skaičius ir panašiai. Tačiau reikia turėti omenyje, kad tai tik pirmoji „Google“ lietuviško balso versija, jeigu ji atsirado, tai garantuotai bus tobulinama. Kitas svarbus dalykas, kad „Google“ kalbos sintezatorių žymiai paprasčiau integruoti tiek į įvairias neregiams gaminamas programėles, tiek į paties „Google“ kuriamus produktus. Pernelyg nesigilinant į šios kalbos programos veikimo principus ir terminologiją, lietuviško balso atsiradimas teikia vilties ne tokioje tolimoje ateityje išgirsti ir lietuvių kalba bendraujantį „Google“ asistentą, turėti galimybę įsigarsinti „Google“ vertėjo išverstą tekstą ir panašius dalykus. Tačiau tai kol kas tik mano paties prielaidos ir spėjimai, bet jie turi realų pagrindą. Kiek plačiai paplis lietuviško balso integracija, priklauso tiek nuo Lietuvos institucijų darbo, tiek nuo pačių vartotojų pastangų. 

Grįžkime iš ateities perspektyvų ir apžvelkime, ką gi naujo lietuviško balso atsiradimas suteikė eiliniam vartotojui jau šiandien: 

• Dabar net ir ne itin stipriai technologijose pažengęs vartotojas gali savarankiškai „susitvarkyti“ telefoną. Viskas, ko reikia, tai įjungti naują įrenginį ir mokėti ekrano skaitymo programos „Talkback“ paleidimo gestą – palaikyti kelias sekundes prispaudus du pirštus vertikaliai ekrano tokiu atstumu, kad tarp tų dviejų pirštų būtų maždaug vieno piršto tarpas. Telefonas pradės kalbėti, tuomet beliks susirasti kalbų sąraše lietuvių kalbą ir viskas – išgirsite lietuvišką balso sintezatorių, kuriam padedant galima puikiai prisijungti prie visų paskyrų. Vėliau, jeigu senasis balsas patinka labiau, gebėsite ir „Liepą“ susiinstaliuoti. Bet nenuginčijamas faktas, kad prakalbinti telefoną lietuviškai pasidarė žymiai paprasčiau. 

• Telefono greitaveika. Kadangi „Google“ kalbos variklis yra standartinis „Talkback“ kalbos sintezatorius, su juo telefonas veikia gerokai sparčiau nei su „Liepos“ varikliu. Išbandykite ir įsitikinkite patys. 

• Daugiakalbiškumas. Vienas didžiausių „Android“ ekrano skaitymo programos trūkumų, kuris erzino vartotojus, – nebuvo galimybės greitai perjungti lietuviško balso į anglišką, vokišką ar kokį nors kitos kalbos. Tiksliau pasakius, galimybė buvo, bet ji neveikė su lietuvių kalba, nes, kaip ir minėjau, „Liepos“ balso sintezatorius palaiko tik vieną kalbą, o ekrano skaitymo programa suteikia galimybę persijunginėti greituoju gestu tik tarp to paties kalbos variklio kalbų. Taigi, greitai persijungti iš „Liepos“ į „Google“ sintezatorių galimybės nebuvo. Dabar nusistačius „Google“ kalbos variklį tereikia greituoju gestu, greitai braukiant vienu pirštu žemyn, o paskui staigiai aukštyn vertikaliai ekrano arba vertikaliai braukiant trimis pirštais iš ekrano centro į viršų susirasti komandą „Kalba, kuria kalbama“ ir braukiant vienu pirštu vertikaliai ekrano į viršų išsirinkti mums reikalingą kalbą. 

Apibendrinant, labai džiugi žinia, kad „Google“ į savo kalbos variklį pagaliau integravo lietuvišką balsą. Balsą, kuris turi gan didelį potencialą persikelti į paties „Google“ bei kitų gamintojų produktus, taip gerinant prieinamumą gimtąja kalba. Kalbant apie balso kokybę ir kirčiavimo, tarimo klaidas, prisiminkite, koks buvo pirmasis „Liepos“ sintezatorius „Windows“ operacinei sistemai, ir turėkite truputėlį kantrybės. O jeigu turite laiko ir noro, pranešinėkite „Google“ apie šio balso trūkumus. Kuo daugiau mes kreipsimės, tikėtina, tuo greičiau trūkumai bus pašalinti.