Socialinis pulsas

Pranas Pliuška, [email protected]

Ne tik šventė – LASS sąskrydis

Vaiskų birželio 24 dienos rytą į „Zelvos“ poilsiavietę iš įvairiausių šalies kampelių rinkosi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) nariai. Pirmąkart LASS istorijoje buvo organizuojamas bendruomenės sąskrydis, kuriame dalyvauti buvo kviečiamas kiekvienas norintis. Ko gera, daug kam malonus siurprizas buvo tai, kad atvykusiuosius prie poilsiavietės vartų pirmas pasitiko ir pasveikino pats sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis. 

Dangus parūpino tokį orą, kad apie geresnį net nesvajok. Organizatorių paruoštas veiklų „meniu“ išties platus ir įvairiapusis. Labai populiari buvo netgi paprasčiausia foto sienelė su LASS logotipu. Netrūko norinčių prie jos įamžinti ne tik savo veidukus su plačiomis šypsenomis, bet ir kūnus per visą ūgį po vieną, poromis ar grupėmis. Kompaktiškai, patogios atrasti, netoli viena nuo kitos iš abiejų pagrindinio tako pusių buvo įsikūrusios „Mūsų žodžio“, „Biomedikos centro“, sąskrydžio dalyvių rankdarbių palapinės, ELVIS autobusiukas, diskusijų apie išmaniąsias technologijas studija, protmūšis, sportinės veiklos. 

Būtų sudėtinga viską aprėpti. Gal svarbiausia, kad žmonės galėjo laisvai rinktis, ką nori veikti, su kuo bendrauti, kur dalyvauti, todėl gyvo šurmulio, juoko, dainos ir muzikos garsų netrūko visą dieną. O ką veikti tikrai buvo pagal norus. Pavyzdžiui, protmūšyje iš viso dalyvavo 11 rajonų komandos. Jį laimėjo ukmergiškiai. Nesudėtingomis, bet atraktyviomis individualiomis jėgos trikovės bei komandinėmis virvės traukimo ir daugiausia emocijų sukėlusiomis „šimtakojo“ rungtimis dalyvius viliojo Lietuvos aklųjų sporto federacija. Stipriausiais jėgos trikovės rungtyje buvo Petras Jakubauskas ir Danguolė Butkuvienė. Keturvietes slides trasoje su kitais komandos draugais išbandžiau pats – super, visų spalvų ir garsų emocijų paletė! Eilutė žmonių, norinčių ant demonstracinių muliažų prisiminti ar pirmąkart sužinoti, kaip gaivinti žmogų, nusidriekė prie budinčių paramedikų-maltiečių greitosios pagalbos automobilio. Savo kuriamą ir tobulinamą kryžiažodžių principu žaidžiamą neregiams ir silpnaregiams pritaikytą stalo žaidimą pristatė, išbandyti, testuoti ragino ir pastabų bei racionalių pasiūlymų laukė moksleiviai iš Mažeikių – Damiras Samarinas ir Eligijus Girdenis. Kas norėtų detaliau sužinoti apie šį žaidimą, o gal ir užbaigtą jį įsigyti, gali kreiptis į kūrėjus elektroniniu laišku adresu [email protected]. Scenoje meno mėgėjų kolektyvai ir pavieniai atlikėjai, keisdami vieni kitus kūrė smagią, pakilią, šventišką atmosferą. Ne vieną suviliojo šiltas ežero vanduo, o kai kurie išsimaudė net po kelis kartus. Vakare ežero pakrantėje įžiebtas laužas, vyko dūzgės, diskoteka. 

Man asmeniškai šis renginys buvo vienas tų retų atvejų, kai tuo pačiu metu norėjosi būti net keliose vietose. Apklausęs ne vieną dešimtį dalyvių supratau, kad ne aš vienas gavau žymiai daugiau, nei tikėjausi perskaitęs preliminarią sąskrydžio programą. Kur tik apsilankiau, ten vyko ne tik dalykiniai, informatyvūs, naudingi, bet ir neformalūs, įdomūs, smagūs pokalbiai, senų bičiulių apsikabinimai, naujos pažintys, pasikeitimai kontaktais tolesniam bendravimui. 

Kiekvienas atvykęs LASS narys registruodamasis gavo po gertuvę su LASS logotipu. Įvykdę tam tikras užduotis ar aktyviausi žmonės įvairiose veiklų vietose gavo žetonų, kuriuos galiausiai galėjo iškeisti į LASS atributika papuoštus tušinukus, kepuraites ar marškinėlius. LASS pietvakarių centras parūpino savo kuruojamiems filialams kepuraites su atitinkamo rajono pavadinimu. Be to, kiekvieno rajono kepuraitės skyrėsi spalva, tad silpnaregiams ir neregių palydovams buvo lengviau atrasti jų pažįstamus ar norimus sutikti žmones. Šiauliečiai iš kitų išsiskyrė savo geltonomis kaklaskarėmis. 

Detaliau apie kai kurias konkrečias visai aklųjų ir silpnaregių bendruomenei aktualias temas, svarstytas sąskrydyje, papasakosime kitame žurnalo numeryje, o šį kartą plačiau apsistosime ties diskusija apie LASS, kuri, tiesą sakant, peraugo į problemų vardijimą žvelgiant iš įvairių asmeninių patirčių. Ko gero, ateityje reikėtų atskirti tuos du aspektus ir numatyti vieną diskusijų laiką vizijoms, prognozėms, perspektyvoms, ateities planams, koncepcijoms, strategijoms, o kitą laiką skirti kasdienių rūpesčių, problemų bei iššūkių narpliojimui ir sprendimų būdų paieškoms. Geras ženklas, kad niekieno neraginami numatytas patalpas užpildė neabejingi organizacijos veiklai neregiai bei silpnaregiai, kurie nutarė dalyvauti forume „Diskusija su bendruomene apie LASS ateitį“. Pradėdamas ją LASS prezidentas P. Kalvelis informavo, kad šis susitikimas LASS bendruomenei yra naujas „Zelvos“ poilsiavietės rekordas, nes užsiregistravo beveik 550 atvykusiųjų. LASS vadovas išreiškė viltį, kad tokie susitikimai taps kasmete tradicija bei paprašė, jog šis forumas būtų neoficiali, atvira diskusija. P. Kalvelis pasidžiaugė atliktais darbais, jau konkrečių rezultatų atnešusiomis veiklomis, išvardijo, ties kokiomis problemomis sutelktos dabartinės LASS respublikinio centro pajėgos bei pastangos. 

Po įžanginio žodžio vienas po kito kilo aklieji ir silpnaregiai, filialų pirmininkai ir kalbėjo apie tai, kas „skauda“ jiems ar jų atstovaujamiems žmonėms. Minėti neretai pasitaikantys, neatitinkantys šiuo metu įsigaliojusių teisinių aktų NDNT (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos) sprendimai. Vienišiems asmenims su regėjimo negalia nėra galimybių gauti vienkartines palydėjimo paslaugas vakarais, po darbo valandų, kai norima nueiti į koncertą, teatrą ir panašiai. Buvo pasiūlymas ieškoti savanorių tiek savo bendruomenėje, tiek platesnėje visuomenėje. Šiuo klausimu P. Kalvelis informavo, kad LASS paruošė oficialų raštą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuriame prašoma įtraukti į socialinių paslaugų katalogą vienkartinę palydėjimo paslaugą ir prašymą, kad ši paslauga būtų nemokama. Kelti klausimai dėl šviesoforų garsų įvairovės, viešojo transporto stotelių įgarsinimo sistemos netobulumo. Apsvarstyti variantai neįgaliesiems ir juos lydintiems asmenims gauti nuolaidas ar net galimybes nemokamai patekti į koncertus, teatrus, kitus kultūrinius renginius. Neišvengta LASS nekilnojamojo turto ir jo nuomos temų. Pateikus klausimą dėl rajonų filialų turimų patalpų įvairovės, organizacijos prezidentas atsakė, kad nepaisant skirtingos situacijos su turimomis, gaunamomis nemokamai ar nuomojamomis patalpomis, pagrindinis principas, kad situacija filialuose negali blogėti. Čia įterpsiu ir savo pastebėjimą, kad klausimai apie visų filialų nevienodas sąlygas ne tik dėl patalpų, bet ir dėl finansavimo, darbuotojų, kitais požiūriais, kyla beveik kiekviename suvažiavime ar didesniame LASS bendruomenės sambūryje. Daugiametė mano patirtis rodo, kad bet koks filialų sąlygų suvienodinimas yra utopija, ir galėčiau išvardyti kelis tuzinus priežasčių, kodėl taip yra. Paminėsiu tik kelias pagrindines: savivaldybės požiūris į neįgaliųjų organizacijas, veikiančių neįgaliųjų organizacijų skaičius savivaldybėje, veiklų apimtys ir susiklosčiusios tradicijos filiale, filialų pirmininkų ir turimų darbuotojų profesinė kompetencija, patirtis, atsakomybė ir požiūris į savo atliekamą veiklą kiekvieno asmens su regėjimo negalia ir visos organizacijos labui... P. Kalvelis paprašė, kad apie problemas, kurios gali būti aktualios visai LASS bendruomenei ar nemažai jos daliai, filialų pirmininkai, atsakingi darbuotojai ar tiesiog eiliniai organizacijos nariai informuotų jį asmeniškai. Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad dalis forume keliamų klausimų turi būti sprendžiama pačiuose filialuose, kad tai filialų pirmininkų kompetencija ir atsakomybė. Informuota, kad dėl aplinkos pritaikymo problemų šiuo metu jau galima kreiptis į konsultacijų centrą prie Neįgaliųjų reikalų departamento (elektroninis paštas [email protected]). 

Bendraudamas su sąskrydžio dalyviais, tarp kitų klausimų užduodavau ir tokį: ką darytumėte kitaip, jei jūs organizuotumėte tokį renginį. Tarp atsakymų buvo paminėta, kad galėtų būti ne savaitgaliais, bent jau ne šventiniais, kai sunku rasti transportą (tada negalėtų dalyvauti dirbantys organizacijos nariai – aut. pastaba), kad populiarumo sulaukiančios veiklos galėtų bent jau prasidėti ne tuo pačiu metu arba ilgiau tęstųsi, nes norisi daug kur sudalyvauti, o nepavyko spėti, kad diskoteka geru oru būtų organizuojama lauke, gal net prie laužo. Nors buvo organizuoti nemokami pietūs, vakarienė ir net kavos pertraukėlė, bet keletas žmonių vis tik pasigedo žadėto prekybininkų autobusiuko, kuriame būtų galima dar ko trūkstamo nusipirkti. Prekiauta tik ledais. Visų norus patenkinti, suderinti skirtingus lūkesčius neįmanoma, bet iš esmės LASS sąskrydis labai pavyko! Niekas iš kalbintųjų nepasakė, kad tokių renginių nereikia, ir patvirtino, kad su malonumu dalyvautų ir kitąmet. 

Primindami posakį „Jei norite eiti greitai, eikite po vieną, jei norite nueiti toli, eikite drauge“ kito mėnesio numeryje dar grįšime prie LASS sąskrydžio temų. 

Nuotrauka. Pirmąkart organizuotas bendruomenės sąskrydis sulaukė didelio LASS narių dėmesio / Vytauto Gendvilo nuotr. 

Prie šviesios palapinės, prie kurios atviro krašto stovi išilgai išdėstyti staliukai, šiltuoju metų laiku sustojusi moteris ir tolėliau esantis vyras apžiūrinėja išdėliotus rankdarbius: vilnones šlepetes, šiaudinius pakabukus, dirbtinių gėlių puokštes, žvakes, įrėmintus paveiksliukus ir kita. Palapinėje už staliuko stovi dvi vyresnio amžiaus pardavėjos ir entuziastingai pasakoja apie prekes, o tarp jų esantys du vyrai atrodo pasirengę šiltai priimti artėjančius pirkėjus. Tolėliau taku vaikštinėja įvairūs vasariškai apsirengę žmonės.