Forumas

Alvydas Valenta, [email protected]

„DUOday“, arba diena pasirinktame vaidmenyje

Šitai nutinka vien pasakose, dažniausiai – Tūkstančio ir vienos nakties istorijose: koks nors žmogelis vienai dienai tampa kalifu ar vyriausiuoju viziriu. Tiktai šįsyk poriname ne pasakas, o pačias tikriausias istorijas! 

Paskutinę gegužės savaitę Lietuvoje jau ketvirtą kartą surengta socialinė akcija – „DUOday“ diena. Tiksli jos data – gegužės 25-oji, bet gali vykti ir diena ar pora dienų anksčiau arba vėliau. „DUOday“ metu įmonės, įvairios organizacijos visame pasaulyje kviečia žmones su negalia išbandyti naujas profesijas ir darbo vaidmenis. Šiais metais iniciatyva vyko beveik dvidešimtyje Lietuvos miestų, dalyvavo 147 darbdaviai – nuo prezidentūros iki Palangos gintaro muziejaus. 

„DUOday“ – lietuviškai dar vadinamas šešėliavimu – tai duetas, kurį sudaro žmogus su negalia ir įmonės darbuotojas. Vieną dieną jiedu praleidžia kartu: neįgalusis susipažįsta su įmone iš vidaus, išbando įprastas darbuotojų užduotis, bendrauja su kolegomis. Šią akciją Lietuvoje nuo 2019 metų organizuoja socialinio įdarbinimo agentūra „Sopa“, joje jau yra dalyvavęs ne vienas regėjimo negalią turintis žmogus. Išskirtinis šių metų „DUOday“ bruožas – itin aktyvus pačios LASS, kaip neregius vienijančios organizacijos, vaidmuo. LASS darbuotojai bendravo su darbdaviais, ieškojo „šešėliauti“ norinčių aklųjų ir silpnaregių. „Akcija vyko didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, taip pat Alytuje, Telšiuose, Palangoje, joje dalyvavo 21 pora: įmonės arba įstaigos darbuotojas ir neregys ar silpnaregis. Į kvietimą prisidėti prie akcijos atsiliepė valstybės institucijos, kultūros įstaigos, privatus verslas“, – pasakoja LASS respublikinio centro (LASS RC) projektų koordinatorė Audrė Grybauskaitė. 

Aklieji valstybės įstaigose 

Apie „DUOday“ žurnalo puslapiuose esame rašę, kalbinę šios akcijos iniciatorę VšĮ „Sopa“ direktorę Jurgitą Kuprytę. Vis dėlto, turime prisipažinti, vieną dalyką pražiopsojome: jau pernai, kaip „DUOday“ dalyvė, prezidentūroje vieną dieną praleido kaunietė Laura Stadalninkaitė. Šiemet su šios institucijos darbu susipažino kitas neregys – Ramūnas Mendelis. Tačiau pradėkime nuo Lauros. „Tuo metu dalyvavau VšĮ „Unikalus gyvenimas“ projekte. Jie ir pasiūlė „šešėliauti“ prezidentūroje. Iš pradžių abejojau. Negalėčiau sakyti, kad buvo nedrąsu, bet abejojau. Vieta rimta, reikia, kad mano buvimas joje duotų kokios nors naudos. Ne man pačiai, bet žmonėms, kuriems atstovauju. Pamaniau, kad galėčiau pristatyti VšĮ LASS pietvakarių centro vykdomą pojūčių turizmo projektą, kai gidai neregiai lydi reginčius žmones miesto erdvėmis. Taip ir padariau. Turėjau galimybę susitikti su prezidento patarėjais. Aptarėme švietimo, aplinkos prieinamumo reikalus, pademonstravau, kaip neregiai naudojasi išmaniaisiais telefonais, juose esančiomis įvairiomis programėlėmis. Manau, kad diena buvo įdomi ir naudinga tiek man pačiai, tiek prezidentūros darbuotojams.“ 

R. Mendelis gyvena Šiauliuose, o pavasarį, kai „šešėliavo“, buvo Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos trečiakursis. Domisi įtraukiuoju ugdymu, dalyvauja įvairiuose neįgaliųjų forumuose, šiai temai skirtose diskusijose. Apie „DUOday“ sužinojo iš filialo pirmininkės Odetos Jurevičienės, atvyko į Vilnių. Kaip ir Laura, susipažino su prezidento įstaigos darbu, bendravo su jo patarėjais. „Visą dieną praleidome su prezidento darbuotojų komanda, – pasakoja Ramūnas. – Ji supažindino su prezidento darbotvarke, teko prisiliesti prie svarstomų klausimų. Kaip būsimas įtraukiojo ugdymo specialistas, visada ir visur stengiuosi kalbėti apie kokybišką neįgaliųjų ugdymą. Turiu galvoje ne tik vidurinį, bet ir aukštąjį mokslą, kad neįgalieji, įgiję specialybę, reikalingą kvalifikaciją, patys galėtų dirbti mokytojais, dėstytojais. Galimybių daugėja, tačiau įvairiuose dokumentuose, taip pat ir reglamentuojančiuose įtraukųjį ugdymą, dažnai viskas būna gražiau nei tikrovėje. Šitą pastebėjimą išsakiau ir prezidento komandos žmonėms.“ 

Tiek Laurai pernai, tiek Ramūnui šiemet, prezidentūros darbuotojai surengė ekskursiją po pačią įstaigą, jos kiemelį, papasakojo net apie jame apsigyvenusias bites.... 

Šių metų „DUOday“ ilgam įsimins vilnietei A. Grybauskaitei. Ne tik todėl, kad ji buvo viena iš šios akcijos koordinatorių: bendravo tiek su būsimais darbdaviais, tiek su panorusiais dalyvauti neregiais ir silpnaregiais. Audrė pati buvo „DUOday“ dalyvė – darbo patirties sėmėsi Neįgaliųjų reikalų departamente! Vienai dienai buvo tapusi šio departamento direktorės Eglės Čaplikienės dešiniąja ranka. Ne prezidentūra, bet vis tiek įdomu ir atsakinga. Juolab kad, būkime atviri, dėl visokių nesėkmių, painių biurokratinių sprendimų dažnai didesnius ar mažesnius akmenis mėtome būtent į šios įstaigos daržą... A. Grybauskaitė: „Pirmiausia maloniai nuteikė pati departamento darbo atmosfera. Dažnai įsivaizduojame ten dirbančius žmones kaip kažkokius šaltus biurokratus. Visiškai ne taip: pradedant departamento skyriais, baigiant jo vadovais, daug tariamasi, diskutuojama, bendraujama. Galėjau pasidžiaugti, kad LASS veikla departamente yra matoma ir girdima. Nesijaučiau kaip iškritusi iš medžio. Visą dieną praleidau šalia direktorės, dalyvavau susitikimuose, kuriuose dalyvavo ir ji.“ 

Dar du vilniečiai – Grigas Sakalis ir Ričardas Nika – savąją „DUOday“ praleido Užimtumo tarnyboje (UT), su kuria ne vienas turime arba esame turėję reikalų. „Svarbiausia turbūt yra tai, kad UT darbuotojai, su kuriais buvo derinama tos dienos programa, mus priėmė labai pozityviai ir geranoriškai, – pasakoja R. Nika. – Susipažinome su tarnybos struktūra, jos veikla. Informacijos buvo tikrai daug. Viską iškart net sunku prisiminti. Svarstėme galimybę žmonėms, turintiems negalią, įsidarbinti pačioje UT – žiūri labai pozityviai.“ 

Ateinančiais metais Ričardas baigia studijas Vilniaus kolegijoje. Svarstymai apie galimybę dirbti jam nėra vien abstrakčios kalbos. „Didžioji UT darbo dalis – su žmonėmis, – svarsto R. Nika, – ne visi klientai ateina tikrai ieškodami darbo. Nuolat atsiranda norinčių „prasisukti“, pagudrauti... Su tokiais žmonėmis bendraujant svarbu ne tik žodinė komunikacija, bet ir pašnekovo kūno kalba. Be to, tenka pildyti daug įvairių dokumentų. Neregiui, galvojančiam apie darbą UT, tai nėra palanku, tačiau galbūt čia jis galėtų dirbti su kitais negalią turinčiais žmonėmis? Jo pavyzdys ieškančius darbo kitus neįgaliuosius gal net labiau motyvuotų. Biurokratinę darbo dalį, ilgiau pasitreniravus, irgi būtų galima perprasti.“ 

Diena oro uoste 

„Kaune „šešėliauti“ apsisprendė septyni LASS organizacijos nariai. Jie galėjo išbandyti dešimt įvairių darbo rolių, kurias siūlė AB „Swedbank“, Užimtumo tarnyba, AB „Telia“, Kauno oro uostas. Sukurti darbo duetus LASS organizacijos narius taip pat pakvietė knygynas „Kolibris“, Kauno nacionalinis dramos teatras, turistinių prekių parduotuvė „Husky“, – pasakoja VšĮ LASS pietvakarių centro darbuotoja L. Stadalninkaitė. 

Organizatoriai prieš akciją įmonių darbuotojams, kuriose lankysis aklieji ir silpnaregiai, surengė nuotolinį susitikimą: dalijosi savo turimomis žiniomis, patirtimi apie negalią, atsakinėjo į klausimus. Anot L. Stadalninkaitės, galima daug kalbėti apie lygias galimybes, įtraukią visuomenę, tačiau žmonėms, niekada anksčiau nebendravusiems su neįgaliaisiais, užmegzti su jais santykį nėra lengva. „Patinka mums tai ar ne, bet taip yra. Daugiau pabendravus išankstinės nuostatos, įvairūs stereotipai griūva, bet pirmasis susitikimas ar pirmoji diena gali būti nelengva“, – svarstė pašnekovė. 

Kaunietis Simonas Kriaučiūnas išbandė net tris darbo vaidmenis: Kauno oro uoste, pašte ir turizmo reikmenų parduotuvėje „Husky“. „Susipažinau su uosto darbu, – pasakoja Simonas. – Lankėmės skrydžių valdymo centre, perėjau keleivių patikrą. Darbuotojai supažindino su uosto priešgaisrine sistema, mašinomis, žiemą valančiomis sniegą, kita technika. Darbas oro uoste atsakingas, reikalaujantis specialaus pasiruošimo, ilgų studijų, todėl vargu ar neregys arba silpnaregis čia galėtų lengvai rasti darbą. Savanorių jiems turbūt irgi nereikia – ne ta vieta, kur galima savanoriauti. Tačiau neregių lankymasis šioje vietoje nėra tik smalsumo patenkinimas. Uosto darbuotojų dėmesį atkreipiau į aplinkos prieinamumą. Tobulėti yra kur, pavyzdžiui, visiškai nepažymėtas kelias nuo viešojo transporto stotelės iki oro uosto. Žadėjo pataisyti.“ 

Pašte Simonas skenavo ir į elektroninę sistemą suvedinėjo brūkšninius kodus. Jo teigimu, darbas nėra sunkus, bet reikia didelio atidumo, kruopštumo į sistemą suvedinėjant skaičius. Dirbant ilgesnį laiką, silpnaregio regėjimas „nusėstų“ labai greitai, tačiau patirtis įdomi, naudinga. 

„Husky“ parduotuvė: kuprinės, palapinės, kiti turizmo reikmenys. „Buvau konsultanto vaidmenyje, bet kartu turėjau atlikti ir kitus darbus: priimti atvežamas prekes, pildyti važtaraščius, Nuskenuoti prekių pavadinimus ir kodus, visa tai įrašyti į e. sistemą.“ 

Su Simonu svarstome, ar galėtų regėjimo negalią turintis žmogus tokioje parduotuvėje kaip „Husky“ dirbti prekių konsultantu? „Ko gera, galėtų, – sako Simonas, – tik kad dabar konsultantas dažnai atlieka kelių žmonių darbą, o tai, turint regėjimo negalią, gali būti rimtas iššūkis. Jeigu reikėtų tik bendrauti su klientais – kodėl ne?“ 

L. Stadalninkaitė svarsto plačiau: „Jeigu žmogus ateityje pasirinktoje įmonėje ar įstaigoje net ir nedirbs arba įmonė neturės jam ką pasiūlyti, joje praleista diena nenueis veltui. Galbūt vien tik apsilankymas ten, kur žmogui tikrai įdomu, bendravimas su savo srities profesionalais, padės augti jo savivertei, paskatins daugiau pasidomėti viena ar kita veiklos sritimi.“ 

„DUOday“ Žemaitijoje 

LASS Telšių rajono filialo pirmininkė Dženeta Pocienė gegužės 25-ąją su filialo nariu Vytautu Lučinsku keliavo į Telšiuose veikiančią UAB „2B PACK“. Įmonė pasirinkta neatsitiktinai: jos vadovės Birutės Katkienės teigimu, čia galėtų dirbti žmonės, turintys negalią. Šiuo metu ruošiamasi priimti du tokius darbuotojus. Vienas jų galėtų būti V. Lučinskas. Tuo metu, kai buvo rengiamas šis straipsnis, V. Lučinskas intensyviai bendravo su Užimtumo tarnyba, ši – su įmone. Akivaizdu viena, Telšiuose gegužę prasidėjusi akcija turi tęsinį. 

Palangiškis Artūras Stanevičius „DUOday“ sutiko Palangos gintaro muziejuje. Gerai matydamas Artūras čia lankydavosi dažnai: tvarkė ir pildė kavos aparatą, muziejaus darbuotojus ir lankytojus vaišino skania kava. Tačiau viena yra kavos aparatas, kita – praverti muziejaus duris jau netekus regėjimo. Artūras kartu su gide ir edukatore Giedre Miežietiene vedė ekskursiją, gidės pasakojimą papildydamas savais intarpais. Artūro dalyvavimas įnešė tam tikros intrigos: paskutinėje gintaro ekspozicijos salėje ekskursijos dalyviams reikėjo atsakyti, kas iš tikrųjų yra šis žmogus? Spėliota: gal pradedantis gidas, gal asistentas, gal kriminalistas, mat pasakojo apie Saulės akmens vagystę... Visi gerokai nustebo, kai Artūras iš kuprinės išsitraukė baltąją lazdelę. Grupės dalyviams buvo pasiūlyta užsidėti simuliacinius akinius ir šitaip pabandyti pažinti muziejaus eksponatus. 

Šitaip nuo Vilniaus – prezidentūros, Neįgaliųjų reikalų departamento – „DUOday“ atkeliavo iki Palangos gintaro muziejaus. Apibendrindama akcijos rezultatus LASS RC projektų koordinatorė A. Grybauskaitė pastebi: „Žmonės ne tik turėjo galimybę iš vidaus susipažinti su pasirinktos įmonės veikla, vienai dienai tapti jos darbuotoju – tai viena minėtos akcijos pusė. Antra – akcijos dalyviai, LASS socialiniai darbuotojai geriau susipažino su Užimtumo tarnybos veikla, jos siūlomomis paslaugomis. Nuo seno šią tarnybą tradiciškai siejame tik su darbo vietos steigimo ar darbo užmokesčio subsidija. Tai teisybė, bet per pastaruosius keletą metų atsirado daugiau įvairių galimybių: lydimoji pagalba įsidarbinant, asistento pagalba darbe, neįgaliajam mokama bedarbio pašalpa. Paaiškėjo, kad daug LASS narių šitų dalykų nežino ir pradeda jais giliau domėtis tik dabar, paskatinti akcijos. Anksčiau ar vėliau tai atneš rezultatų.“ 

Nuotrauka. Ramūnas Mendelis socialinės iniciatyvos „DUOday“ metu susipažino su prezidento įstaigos darbu, bendravo su jo patarėjais / SOPA archyvo nuotr. 

R. Mendelis vaikšto po prezidentūrą susikabinęs parankėmis su jauna, už jį kiek aukštesne moterimi ilgais tamsiais plaukais. Ramūnas dėvi tamsintus akinius, tamsų kostiumą ir baltus marškinius bei dešinėje rankoje laiko sulankstytą baltąją lazdelę. Jo palydovė eina Ramūnui iš kairės, ji dėvi akinius plonais rėmeliais, šviesų švarkelį ir tamsias kelnes. Ramūnas šiek tiek šypsosi nuleidęs galvą, o moteris pasisukusi mąsliai žiūri į kažką už kadro. Už jų – balta Juozo Zikaro „Laisvės“ statulos replika, kuriai iš šonų stovi Lietuvos ir prezidento vėliavos. Prezidentūros grindis margina geometriniai raštai.