Laiko juosta

Penki dešimtmečiai su aklaisiais

Kelioms akimirkoms dar kartą sugrįžkime į LASS XXXV suvažiavimą. Jo pradžioje LASS šiaurės rytų centro direktorius Aloyzas Vilimas į tribūną kviečia dvi LASS filialų pirmininkes: Ignalinos rajono – Stasę Kulvietienę ir Švenčionių rajono – Stasę Mažuolienę. Dvi Stasės, abiejų draugystė su aklaisiais tęsiasi jau pusė šimtmečio. Abi į tuometę Lietuvos aklųjų draugiją (LAD) atėjo visai jaunos, būdamos dvidešimties, ir joje pasiliko. 

„LAD pradėjau dirbti 1973 metų rugpjūčio 1 dieną, – prisimena S. Mažuolienė. – Iki tol nebuvau mačiusi neregio, juo labiau su juo bendravusi. Neperdėdama galiu sakyti, kad pirmomis dienomis, pradėjusi artimiau bendrauti su neregiais, tikrai patyriau šoką. Stebino viskas: kaip jie orientuojasi, kaip atpažįsta žmones.“ 

S. Mažuolienės šokas tęsėsi neilgai arba buvo toks stiprus, kad trunka iki šiol... LASS Švenčionių filialas nuolat juda kruta, filialo pirmininkė savo nariams prigalvoja naujos veiklos, naujų patirčių. Štai ir šiemet liepos pabaigoje švenčioniškiai – daugiau nei 50 žmonių – keliaus 8 dienoms į Šventąją. Rugsėjį 20 žmonių 5 dienoms vyks į sanatoriją Druskininkuose. Švenčioniškiai garsėja savo šimtamečiais. Pirmininkė pasakoja, kad ir šiais metais viena filialo narė minės šimtmečio jubiliejų. Tokių žmonių filiale – jau keturi! 

S. Kulvietienė tuometėje LAD pradėjo dirbti 1971 m. sausio mėn. Būdama filialo pirmininke, 17 metų dirbo ir Ignalinos rajono savivaldybėje. „Nors savivaldybėje nedirbu jau daugiau nei dešimt metų, ryšiai su jos darbuotojais, seniūnais išlikę iki šiol, – neslepia pašnekovė. – Ar reikia žmogui malkų, ar kitokios pagalbos, viską galima sutvarkyti greičiau ir paprasčiau.“ 

S. Kulvietienė prisimena: filiale kažkada buvo apie 120 narių, dabar likę apie 60. Daugelis – pensinio amžiaus, turi sveikatos problemų. Apie kokią nors aktyvesnę veiklą kalbėti būtų sunku, žmonėms labiau reikia dėmesio, bendravimo, pagalbos bendraujant su valstybinėmis įstaigomis. 

Alvydas Valenta 

Nuotrauka. S. Mažuolienei (iš kairės) ir S. Kulvietienei LASS šiaurės rytų centro direktorius A. Vilimas įteikė padėką už ilgametį darbą bendruomenės labui / G. Čingaitės-Kiznienės nuotr. 

Patalpoje priešais ant sienos kabančius paveikslus pozuoja S. Mažuolienė, A. Vilimas ir S. Kulvietienė. Maloniai besišypsantis Aloyzas dėvi languotus marškinius ir tamsius džinsus, jo trumpi plaukai kiek praretėję. Jo dešinėje – šiek tiek į jį pasisukusi, pravertomis lūpomis smagiai besišypsanti S. Mažuolienė trumpais, kiek banguotais plaukais. Ji dėvi tamsią gėlėtą palaidinę trumpomis rankovėmis ir ilgą tamsų raštuotą sijoną. Aloyzas kaire ranka per pečius apglėbęs S. Kulvietienę, dėvinčią tamsintus akinius, tamsią raštuotą palaidinę rankovėmis iki alkūnių ir ilgą tamsų sijoną. Jos plaukai tamsūs, pusilgiai ir garbanoti, žvilgsnis nukreiptas į kažką už kadro, lūpos nedrąsiai šypsosi. Už linksmai nusiteikusios trijulės kabo trys paveikslai, kuriuose žaidžia ir liejasi spalvos, sudarydamos netaisyklingus kvadratus ir stačiakampius.