Viršelio istorija

Apie atsivežtą nuotaiką

Dažnas lietuvis mėgsta bendrauti, palaikyti ryšius su artimaisiais, draugais, bendraminčiais, o taip pat – patys sugeba gražiai priimti svečius. Gal to bendro laiko kartais pritrūksta, bet tie, kurie moka džiaugtis gyvenimu, į savo dienotvarkę neabejotinai įtraukia gerą dozę nuoširdžių susitikimų. Kitaip nepavadinsi didelio mūsų bendruomenės susibūrimo „Zelvoje“ Joninių savaitgalį. Virš 500 Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos narių iš tolimiausių Lietuvos kampelių susirinko pabūti kartu. Vienas po kito prie poilsiavietės stojo pilni autobusai, ir nepakartojamo grožio Zelvos ežero pakrantė visai dienai prisipildė klegesio, dainos žodžių, nuoširdžių apsikabinimų ir seniai sutiktų bičiulių pokalbių. 

Jei kam nors ko pritrūko, visuomet yra proga drauge patobulėti. Turbūt gražiausia tokio, tikėkimės, tradicija tapsiančio sąskrydžio idėja yra ta, kad jame visi esame ir dalyviai, ir šeimininkai. Kad nuo mūsų pačių priklauso jo sėkmė ir nuotaika. Dėkojame už tą, kurią atsivežėte šiemet! 

Viršelyje – vakaro akimirka iš LASS sąskrydžio „Zelvoje“ / Vytauto Gendvilo nuotr. 

Apvali liepos mėnesio žurnalo „Mūsų žodis“ viršelio nuotrauka, kurioje užfiksuotas žmonių sambūris prie vandens telkinio. Priekiniame plane vasariškai apsirengę žmonės stovi nusisukę nuo fotografo ir ilsisi atsisėdę ant žemos akmeninės sienelės, prieš kurią auga žema žolė ir prikritę kankorėžių. Žmonės atsigręžę į vandens telkinį, kurio pakrantėje dega didelis, maždaug dviejų metrų aukščio, laužas. Jo ryški liepsna kyla dar aukščiau nuo vertikaliai sukrautų ir smailėmis suremtų pagalių, į viršų sklinda dūmai. Pakrantėje, visai šalia vandens, dvi skrybėlėtos moterys bendrauja su šlapia, maudymosi kostiumėlį dėvinčia drauge. Netoli jų iš vandens styro iškištos besimaudančio žmogaus kojos, nuo kurių raibuliuoja vandens ratilai, netoliese vaikštinėja dar trys poilsiautojai. Kairėje pakrantės pusėje auga aukšti meldai, dešinėje – žemesnės žolės, o tarp jų yra patogus priėjimas prie vandens. Kitame krante auga meldai ir žaliuoja jaunos pušelės, už kurių tęsiasi aukštų medžių miškas. Nuotrauka dvelkia vasara ir atostogų nuotaika. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnė nuotrauka apima dalį tiltelio prie vandens telkinio, daugiau akmeninės tvorelės ir prie jos esančių žmonių. 

PROTANOPIJA. Tas pats vaizdas pateiktas ne toks spalvotas kaip realus. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Nuotraukos centras vis dar ryškus, spalvos nepakitusios, tačiau nuo centro į šonus vaizdas po truputį blanksta, kol galiausiai kampuose vaizdas visai užtemsta. Nuotraukoje nesimato dalies sienelės ir žmonių bei kitame krante esančių aukštų medžių. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato dalies sienelės ir žolės už jos, o likusioje nuotraukoje vaizdą taip pat protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Šiuo atveju visas vaizdas toks pat kaip realus, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Šiame pavyzdyje apatinėje nuotraukos dalyje visiškai nesimato už sienelės esančios žolės ir už jos stovinčių žmonių pėdų. Likusioji nuotraukos dalis ryški. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Regėjimo plotis ir spalvos nepakitę, tačiau pats vaizdinio centras – nematomas. Šiuo atveju, nesimato kai kurių ant sienelės sėdinčių žmonių, laužo ir plaukiko. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje matomas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – jame galima įžiūrėti tik kelis ant sienelės sėdinčius žmones nuo liemens, laužą ir plaukiką.