Forumas

Alvydas Valenta, [email protected]

Pritaikytas būstas: ką turėtų žinoti neregiai ir silpnaregiai?

Galimybė neįgaliam žmogui pritaikyti būstą pagal jo poreikius egzistuoja jau daug metų. Gal penkiolika, gal dvidešimt – tikslus skaičius šiuo atveju nėra svarbus. Visą tą laiką savo galvose būsto pritaikymą dažniausiai siejome su žmonėmis, turinčiais judėjimo negalią – įvažiavimai ir nuvažiavimai vežimėliui, specialūs keltuvai, praplatintos kambarių, vonios ar tualeto durys ir panašiai. Neoficialioje aplinkoje net sklandė mintis, kad egzistuoja lyg ir džentelmeniškas susitarimas: aklieji nepretenduoja į Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) vykdomą būsto pritaikymo programą, o judėjimo negalią turintys žmonės nelenda į neregių daržą. Buvo kada nors suderėtas toks susitarimas ar ne, tačiau aklieji ir silpnaregiai su retomis išimtimis į minėtą programą tikrai nepretendavo. Kaip yra iš tikrųjų ir kaip galėtų būti? 

Būsto pritaikymas neįgaliesiems deleguotas prie savivaldybių administracijų veikiančioms būsto pritaikymo komisijoms. Jos geriausiai gali pasakyti, kokias negalias turintys žmonės kreipiasi dėl būsto pritaikymo. Anot Vilniaus miesto savivaldybės būsto pritaikymo komisijos atstovo Martyno Žebuolio (su juo dar susitiksime), per pastaruosius ketverius ar penkerius metus keletas neregių kreipėsi, bet vyrauja judėjimo negalią turintys žmonės. Atitinkamos komisijos atstovė Kauno rajone neprisimena, kad kas nors iš neregių ar silpnaregių būtų kreipęsis. Panaši situacija ir Klaipėdoje. Tiesa, šiais metais jau yra vienas žmogus, įtrauktas į laukiančiųjų eilę. Šiaulių savivaldybės atstovo Viliaus Ražinsko teigimu, neseniai kreipėsi vienas neregys dėl nuosavo namo aplinkos pritaikymo, darbai buvo atlikti. „Nutiesėme taktilinį taką nuo namo durų iki kiemo vartų ir nuo vartų iki gatvės. Borteliais atskyrėme žaliąją veją, aplink visą namo perimetrą sutvarkėme automatinį apšvietimą.“ 

LASS šiaurės rytų centro direktorius Aloyzas Vilimas, paklaustas apie galimybę regos negalią turintiems žmonėms pritaikyti būstą, nenustebo: „Mums tai žinoma. Buvo keletas atvejų tiek Panevėžyje, tiek kituose rajonuose. Patys kreipėmės į atitinkamas savivaldybes dėl pritaikymo. Visi žmonės, mano žiniomis, be regėjimo, turėjo papildomų negalių, sunkiai judėjo. Dažniausiai prašė įrengti papildomus turėklus, laikiklius, už kurių laikydamiesi galėtų lengviau įlipti į vonią. Kad dėl būsto pritaikymo kreiptųsi žmonės, turintys tik regėjimo negalią, tokių atvejų nežinau.“ 

NRD Programų stebėsenos ir kontrolės skyriaus vyresnioji patarėja Rasa Grigaliūnienė tikslina: ne visi regėjimo negalią turintys žmonės gali pasinaudoti būsto pritaikymo programa. Svarbiausi kriterijai yra du: 1) žmogui turi būti nustatytas specialusis slaugos poreikis; 2) žmogus turi naudotis techninės pagalbos priemonėmis. Taigi pagal pirmąjį kriterijų net ne visi neregiai galėtų pasinaudoti programos teikiamomis galimybėmis, nes ne visiems toks poreikis nustatytas, nemažai daliai pakanka nuolatinės pagalbos (priežiūros) poreikio. Tačiau antrasis kriterijus mums palankus: retas neregys nesinaudoja lazdele, o silpnaregis – didinamuoju stiklu ar kita technine priemone. Apskritai, kaip netrukus pamatysime, įstatymai, kiti teisės aktai nuolat keičiami, pildomi, todėl nekeliame sau tikslo griežtai apibrėžti, kas ką gali ir ko negali. Tik kalbame apie tokią galimybę. Juo labiau kad ir R. Grigaliūnienė pastebi, jog tiek paskiri žmonės, tiek neįgaliųjų organizacijos departamentui gali teikti siūlymus, kaip būsto pritaikymą neįgaliesiems būtų galima gerinti, kokius punktus ar darbus dar įtraukti. 

Būsto pritaikymo galimybę regėjimo negalią turintiems žmonėms numato naujasis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (plačiau žr. G. Stoškaus straipsnius „Mūsų žodis“ 2023, Nr. 3 ir Nr. 5). Įstatyme skaitome: „Nuo 2024-01-01 į būsto pritaikymą galės pretenduoti ne tik žmonės su judėjimo arba psichikos ar elgesio sutrikimais, kaip yra dabar, bet ir asmenys su regos negalia, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis dėl regos sutrikimų. Būsto pritaikymo poreikį nustatys mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo sudaryta Būsto pritaikymo komisija socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“ 

Nuo šių metų balandžio 1 d. galiojantį ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintą būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašą galima rasti NRD tinklalapyje www.ndt.lt, skiltyje „Būsto pritaikymas“. 

Asmeninė patirtis 

Jau minėjome, kad regėjimo negalią turinčių žmonių, panorusių prisitaikyti sau būstą, tenka ieškoti vos ne su žiburiu. Audrė Grybauskaitė – viena iš jų, pati pasisiūliusi pasidalyti turima patirtimi ir pakviesti drąsiau naudotis šia galimybe. „Prieš kelerius metus dėl asmeninių priežasčių iš Vilniaus išsikrausčiau gyventi į nedidelį Dzūkijos miestelį – Veisiejus. Butą iškeičiau į gyvenimą nuosavame name. Buvo daug nepatogumų. Žinojau, kad yra galimybė neįgaliesiems būstą prisitaikyti pagal savo poreikius. Pradėjau domėtis, ieškoti. Niekur neradau, kad ši galimybė būtų tik žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Nusprendžiau, kad galiu pretenduoti ir aš. Kreipiausi į Veisiejų seniūniją, ten padėjo parašyti prašymą Lazdijų rajono savivaldybei. Savivaldybės darbuotojai su manimi greitai susisiekė, sutarėme, kada komisija atvažiuos apžiūrėti būsto ir aptarti mano poreikius. Užbėgdama į priekį turiu pasakyti, kad seniūnijos ir savivaldybės darbuotojai, būsto pritaikymo komisijos nariai su manimi bendravo labai žmogiškai, įsiklausė į mano poreikius, tarėsi, kaip padaryti geriau. Norėjau daugiau, pavyzdžiui, savo poreikiams prisitaikyti buitinę techniką, tačiau atvykusi komisija pasakė, kad buitinės technikos įsigyti pagal šią programą negalima. Galiu pagal savo poreikius prisitaikyti tik apšvietimą. Nesiginčijau, tegu sutvarko apšvietimą, nes man tai labai svarbu! Tiek, kiek leido biudžetas, savivaldybės specialistai su manimi tarėsi, kartu važiavome į parduotuves, pirkome dienos šviesos lempas. Pagal mano poreikius sutvarkė lauko apšvietimą, sumontavo automatinius šviesos daviklius. Nesu tikra, ar negalėjau norėti daugiau, čia tikriausiai visų mūsų, neregių, bėda – praktikos trūkumas, bet džiaugiuosi ir tuo, ką padarė. Jau vėliau sužinojau, kad žmogus būstą gali prisitaikyti ir pats, o komisijai pateikti prekių įsigijimo, darbų atlikimo sąskaitas. Aišku, prieš tai reikia suderinti su komisija, įtilpti į skirtą biudžetą, bet tokia galimybė yra. Iš kitos pusės, skiriamos lėšos nėra didelės, pasisamdyti už jas gerą meistrą ne visada lengva, todėl tvarka, kai darbus organizuoja pati savivaldybė, irgi gali būti išeitis.“ 

Su Audre aptariame, kokio pritaikymo galėtų prašyti neregys, kokio silpnaregis. Kokie pritaikymai reikalingi žmogui, gyvenančiam bute, kokie – nuosavame name? Tiek bute, tiek name gyvenančiam silpnaregiui labai svarbu tinkamas apšvietimas. Neregiui – galbūt mobiliąja programėle valdomi šviesos jungikliai. Atėjo draugų, pamiršo išeidami išjungti šviesą – šviesa dega... Name neregiui ar silpnaregiui galėtų būti nutiestos reljefinės ar kontrastingos vedimo linijos nuo vartelių iki būsto durų, nuo gyvenamojo iki ūkinio pastato ir panašiai. 

„Labai individualu, – svarsto Audrė. – Viskas, ko žmogui reikia savarankiškai gyventi savo būste. Visi esame skirtingi, skirtingai priimame mus supančią aplinką. Yra žmonių, kurie labai sunkiai orientuojasi net savo namuose. Toks žmogus, eidamas į tualetą ar vonią, nuolat čiupinėja ir išpurvina baltas sienas – galbūt ant jų reikalingame aukštyje galėtų būti tam tikros signalinės juostos? Neregys tuomet liestų ne sieną, o signalinę juostą. Kitam priešingai, toks „pritaikymas“ būtų perteklinis ir tik gadintų bendrą būsto vaizdą. Visi mes savo būste norime jaustis saugūs: galėtų būti išmanusis skambutis prie lauko durų, įvairūs – dūmų, dujų nuotėkio – detektoriai, jeigu reikia, paaukštinti balkonų, terasų atitvarai. Pritaikymas turėtų būti derinamas su būsto dizainu. Patiko Lazdijų savivaldybės požiūris, kad neįgaliesiems negalima daryti bet kaip.“ 

Atskiras klausimas – buitinė technika: viryklės, skalbyklės, mikrobangų krosnelės ir kita. Tiek Audrei, tiek šių eilučių autoriui kalbinti būsto pritaikymo komisijų nariai vienu balsu teigė, kad pagal būsto pritaikymo programą šių įrenginių įsigyti negalima. Turimus prietaisus, taip pat baldus galima tik prijungti, sujungti, sumontuoti, pakabinti! Audrė nesutinka su tokiu požiūriu: „Mano pačios bute buvo kaitlentė su liečiamaisiais mygtukais. Pati viena savarankiškai ja naudotis negalėjau. Prašydavau dukros. Galbūt žmogui užtektų tik pakeisti viryklę ar skalbyklę ir jis jau būtų savarankiškas. Neregiai kažkaip sukasi iš situacijos: ant skalbyklių, mikrobangų krosnelių prisiklijuoja lipdukus, pasižymi reikalingas padalas, bet jeigu kalbame apie visavertį aplinkos pritaikymą, norime maksimaliai naudotis turimo prietaiso ar įrenginio funkcijomis, lipdukai, visokie pačių susigalvoti pasižymėjimai nėra išeitis. Žmogus, žinodamas jam skirtą biudžetą, galėtų pats nuspręsti, įsigyti tinkamą viryklę ar atlikti keletą smulkesnių pritaikymo darbų.“ 

Būsto pritaikymas Vilniuje 

Į keletą redakcijos klausimų apie būsto pritaikymą sutiko atsakyti Vilniaus būsto pritaikymo komisijos narys Martynas Žebuolis. 

– Pradėkime nuo tvarkos ir procedūrų. Ką turi daryti žmogus, norintis prisitaikyti būstą? 

– Kalbėsiu tik apie Vilniaus miestą. Žmogus gali atvykti į miesto savivaldybę ir pateikti prašymą dėl būsto pritaikymo. Prašymą galima pateikti ir internetu savivaldybės tinklalapyje www.vilnius.lt. Jeigu prašymą teikia būsto savininkas, turi turėti asmens dokumentą, visa kita, kas susiję su žmogaus neįgalumu, gautomis techninės pagalbos priemonėmis, susirenkame patys. Jeigu asmuo nėra būsto savininkas, tuomet turi turėti savininko sutikimą, leidžiantį būstą pritaikyti neįgaliojo poreikiams. Pateikus prašymą asmuo įrašomas į laukiančiųjų būsto pritaikymo eilę. 

– Kokia yra laukiančiųjų eilė, kokios pritaikymo apimtys per metus? 

– Esame didžiausias Lietuvos miestas, todėl turime ir didžiausią eilę. Šiais metais Vilniaus mieste numatyta pritaikyti 100 būstų. Eilėje laukia dar 157 prašymai. Padavus prašymą šių metų viduryje, vidutiniškai tektų laukti apie porą metų. Todėl yra galimybė būsto pritaikymo darbus organizuoti savarankiškai, tačiau žmonės neturėtų užsiiminėti visiška saviveikla. Jei žmogus ar jo atstovas nurodo, kad būsto pritaikymo darbus organizuos savarankiškai, neatėjus eilei, tuomet komisijai įvertinus darbų pobūdį ir priėmus sprendimą tenkinti būsto pritaikymo poreikį, savivaldybės administracija su juo ar jo atstovu pasirašo sutartį. 

– Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos apraše kalbama apie tam tikrus prioritetus prieš bendrąją eilę, kokie jie? 

– Taip, numatyti penki prioritetai, kai būstas pritaikomas pirmumo eile. Asmenims iki 18 metų, asmenims, kuriems nustatyta slauga ir paskirtos dializės procedūros, asmenims, kurie mokosi, kurie dirba. Nuo šių metų atsirado naujas prioritetas – asmenims, besinaudojantiems aktyvaus tipo vežimėliais, vežimėliais, skirtais tetraplegikams ar elektriniais vežimėliais. Tokių asmenų prašymai turi pirmenybę prieš bendrąją eilę. Taigi, jeigu, pvz., mokotės ar dirbate, jūsų būstas gali būti pritaikytas greičiau nei per dvejus metus. Kai ateina eilė, būsto pritaikymo komisijos nariai susisiekia su asmeniu ir atvyksta įvertinti darbų pobūdį. Vertiname, kaip žmogus patenka į būstą ir kaip apsitarnauja būsto viduje. Įvertinus neįgaliojo poreikius, rengiama darbų sąmata. Savivaldybė organizuoja viešuosius pirkimus rangovui išrinkti. 

– Ar kreipiasi į komisiją regėjimo negalią turintys žmonės? 

– Mano praktikoje daug atvejų nebuvo. Maždaug prieš porą metų kreipėsi keli asmenys – neregiai, sunkiai besiorientuojantys bute. Prašė įrengti vedimo liniją ir turėklus, kad rytą atsikėlę galėtų lengviau rasti vonią. Taip pat prašė ranktūrio prie dušo. Viską sutvarkėme pagal žmonių pageidavimus. 

– Būsto pritaikymas – labai individualus dalykas, nelygu neregys ar silpnaregis gyvena bute ar nuosavame name. Neregiams, pavyzdžiui, svarbu žinoti, ar bute nepalikta įjungta šviesa. Ar gali toks žmogus tikėtis, tarkime, telefonu valdomų elektros jungiklių įrengimo? 

– Pagal būsto pritaikymo programą atliekami statybos, rekonstrukcijos darbai. Telefonu valdomų jungiklių darbų įrengimo pobūdį būtų galima derinti su NRD: Tvarkos apraše numatoma, kad galimas automatinio (įsijungiančio nuo judesio arba įjungiamo nuotolinio valdymo prietaisais) apšvietimo įrengimas. Jeigu darbų ar įrangos pobūdis nėra numatytas, tuomet, komisijos sprendimu, atsižvelgus į individualius asmens poreikius, nustatytus įvertinus jo fizines galimybes, gali būti papildomai perkama kita įranga ir (ar) atliekami kiti būsto ir jo aplinkos pritaikymo darbai, būtini asmeniui gyventi savarankiškai. Papildomai perkamos įrangos ir (ar) atliekamų kitų būsto ir jo aplinkos pritaikymo darbų sąrašas turi būti raštu suderintas su NRD. Taigi, jei departamento sprendimas būna teigiamas, tuomet tie suderinti darbai gali būti atliekami, perkama įranga 

– Pritaikyti baldai – ką apie tai reikėtų žinoti? 

– Žmogus baldus įsigyja pats, galima iš programos lėšų juos sumontuoti, pakabinti reikiamame aukštyje. Tik visada reikia turėti galvoje, kad savivaldybė visiems, net ir smulkiems, darbams rengia viešuosius pirkimus. Kažin ar atsiras rangovas atlikti tokiems darbams, kaip reikiamame aukštyje pakabinti virtuvėje spinteles, arba jo teks ilgai laukti. Tokiais atvejais rekomenduojame žmogui savarankiškai organizuoti darbus pasirašant su savivaldybe sutartį. Atėjus eilei už atliktus darbus ir įrangą pagal ją būtų apmokėta. 

– Grįžkime prie elektros įrenginių. Silpnaregiams labai svarbu tinkamas apšvietimas. Ko žmonės galėtų tikėtis čia? 

– Automatinis apšvietimas lauke – neabejotinai galimas. Dėl apšvietimo būsto viduje nesu tikras. Niekada nebuvome susidūrę, reikėtų spręsti konkrečiai, kontrastas, atitinkamas ryškumas turi būti. Visa kita jau reikia žiūrėti vietoje, pavyzdžiui, kaip minėjau, automatinio apšvietimo įrengimas. 

– Balkonai, terasos, papildoma apsauga? 

– Taip, galima padaryti aukštesnį rėmą. Seniau statytuose daugiabučiuose balkonų atitvarai tikrai būna pernelyg žemi. Taip pat įvairūs taktiliniai žymėjimai ar linijos, visa tai įmanoma ir daugiabučiame name. Tokiais atvejais, jeigu yra reikalingas leidimas ar sutikimas būsto pritaikymo darbams, būna rengiamas projektas. Besikreipiančiajam atskirai tuo rūpintis nereikia. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas numato, kad tam tikrus pritaikymo darbus bendro naudojimo erdvėse galima atlikti net ir negavus bendraturčių sutikimo. 

– Kokia suma paprastai skiriama vieno būsto pritaikymui? 

– Žmonių poreikiai skirtingi, todėl darbų sąmatos irgi gali skirtis dešimtimis kartų: nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Jeigu būste reikalingi tik turėklai ar reljefinės linijos, aišku, kad tūkstančių toks pritaikymas nekainuos. Šiuo metu maksimali suma vienam būstui yra beveik 14 tūkst. eurų. Dažniausiai šios sumos pakanka. Keltuvų, perkėlimo įrangos, lauko nuovažų įrengimo darbai turi atskirą sąmatą.