Pro plyšinę lempą

Autoriaus nuotraukaAistė Varoniukaitė, [email protected], LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė

Sausosios AGDD gydymo naujienos


 

Parašas po straipsniuDažniausiai lėtinėmis ligomis sergantys pacientai savo ligų pavadinimus žino. Juk su liga gyvena, naudoja vaistus, seka jos eigą. Tinklainės ligų kabinete pas akių gydytoją apsilankę pacientai neretai pamini, kad turi „geltoną dėmę“. Tokiems pacientams įprastai atsakau – „Aš irgi turiu geltoną dėmę“. Iš tikrųjų geltonoji dėmė (arba makula) – tokia anatominė vieta, kurią turime visi. Ji yra akies dugne, centre ir yra atsakinga už centrinį, ryškų, spalvinį matymą. Be geltonosios dėmės neturėtume centrinės regos. Centrinis matymas sudaro nedidelę dalį regėjimo lauko, tik 3 procentus, tačiau be jo nematytume priešais esančio vaizdo, būtų sunku orientuotis aplinkoje, aiškiai nematytume objektų ir detalių. Geltonoji dėmė gali turėti skirtingų ligų, viena dažnesnių – amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). 

 

Ar AGDD dažna liga? 

 

AGDD būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, ir nors seniau buvo manoma, kad liga prasideda tik po 60 metų, tačiau dabar vadovėliuose aprašoma, kad gali prasidėti ir anksčiau – po 50 metų. Liga nėra reta, kadangi visuomenė sensta ir vidutinis amžius ilgėja. Skaičiuojama, kad ligos paplitimas populiacijoje – 8,7 procentai ir šis skaičius ateityje didės. Manoma, kad 2040-aisiais liga paveiks 288 milijonus žmonių. 

 

Kaip pasireiškia AGDD? 

 

AGDD simptomai pasireiškia įvairiai, tačiau beveik visada yra pažeidžiamas centrinis matymas. Ligos pradžioje simptomų ar matymo pablogėjimo nebūna. Vėliau būdingas linijų kreivinimas, kontūrų iškreipimas, spalvų juslės suprastėjimas, juoda dėmė regėjimo lauke, kuri nedingsta judinant akį į šonus. Periferinis (šoninis) matymas išlieka, todėl norint pamatyti centre esantį vaizdą reikia galvą pasukioti į šonus. Beveik visada liga pasireiškia abiejose akyse, tačiau matymo sutrikimas gali būti skirtingas. Jeigu viena akis pažeidžiama labiau, žmogus gali matymo pablogėjimo ir nepastebėti, kadangi geroji akis kompensuoja centrinį regėjimą. Todėl labai svarbu vis pasitikrinti akis pakaitomis, na, o akių gydytojo kabinete akys visada tikrinamos ir atskirai. 

 

Kodėl atsiranda AGDD? 

 

Vienos priežasties, kodėl atsiranda AGDD, deja, nėra. Ligos atsiradimui svarbi genetinių, aplinkos ir gyvensenos rizikos veiksnių visuma. Šiuo metu nustatyti net 52 nepriklausomi genų variantai, turintys įtakos ligos atsiradimui, tačiau kol kas gydymo, kaip tuos genus pakeisti, nėra: kokius genus atsinešame į pasaulį, su tokiais turime ir gyventi. Amžiaus taip pat pakeisti negalima, o amžius yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių AGDD atsirasti. Yra keli aplinkos ir gyvensenos veiksniai, kuriuos koreguoti galime. Įrodyta, kad rūkymas didina AGDD atsiradimo riziką net nuo 2 iki 4 kartų. Riziką gali didinti nutukimas ir kitos širdies ir kraujagyslių ligos. Tyrimų duomenimis, AGDD riziką mažina ir progresavimą lėtina Viduržemio jūros dieta, kurioje svarbūs vaisiai, daržovės, ankštiniai produktai, grūdai, riešutai, alyvuogių aliejus, žuvis, mažiau raudonos mėsos. Neretai pacientai klausia dėl vitaminų akims naudojimo. Įrodyta, kad papildų su 10 mg liuteino, 2 mg zeaksantino, 2 mg vario, 80 mg cinko, 500 mg vitamino C ir 400 TV vitamino E (AREDS 2 formulė) naudojimas gali sulėtinti pradinės sausosios AGDD progresavimo riziką ateityje. Vitaminai ir antioksidantai svarbūs mažinant ląstelėms tenkantį oksidacinį stresą. Būtent geltonosios dėmės ląstelės itin jautrios oksidaciniam stresui ir pažeidžiamos greičiau. 

 

Kokios yra AGDD formos? 

 

AGDD turi dvi formas: sausąją ir šlapiąją. Sausajai formai būdingos drūzos – baltymo ir lipidų sankaupos po tinklaine. Sausąja forma serga apie 80 procentų visų AGDD pacientų. Liga progresuoja lėtai, tačiau toli pažengusi gali sukelti geografinę atrofiją – visišką fotoreceptorių žūtį ir ištrupėjimą centrinėje dalyje, kas reikšmingai pablogina matymą ir sukelia centrinio regėjimo aklumą. Šlapiajai formai būdinga, kad būtent geltonojoje dėmėje po tinklaine auga specifinė kraujagyslinė membrana (gyslainės neovaskulinė membrana), dėl kurios tiek po tinklaine, tiek tinklainėje gali kauptis skystis (eksudacija), kuris ir blogina centrinį matymą bei sukelia linijų kreivinimą. Šlapioji forma gydoma reguliariai leidžiant vaistų injekcijas į akies vidų (stiklakūnį). Vaistai slopina membranos aktyvumą, mažina skysčio kaupimąsi po tinklaine ir stabdo ligos progresavimą bei matymo blogėjimą. Įprastai AGDD prasideda sausąja forma, kuri progresuoja lėtai, kartais ir ilgus metus, ir tik apie 10–20 procentų atvejų progresuoja į šlapiąją formą, kai matymas pablogėja staigiau ir gali lemti centrinio regėjimo silpnaregystę. Ankstyva ligos diagnozė gali pristabdyti regėjimo blogėjimą, o kai kuriais atvejais regėjimą ir pagerinti. 

 

Ar yra gydymas sausajai AGDD? 

 

Šiuo metu gydymo sausajai formai nėra, tačiau atliekama daugybė tyrimų ir ieškoma gydymo būdų, leisiančių stabdyti ligos progresavimą. Mokslininkų paieškos apima genų, kamieninių ląstelių terapiją, komplemento sistemos inhibitorius, neuroprotekcinius agentus ar kitas su ląstelių apykaita susijusių veiksnių sistemas. 

Kokios sausosios AGDD gydymo perspektyvos ateityje? 

- Neretai pacientai klausia, ar nėra lazerinio gydymo, skirto AGDD. Deja, šiuo metu nėra jokios lazerio technologijos, galinčios pagelbėti sausąja AGDD sergantiems pacientams. Įprastai su tinklainės ligomis dirbančio akių gydytojo praktikoje naudojamo lazerio principas – prišaudyti tinklainę, kai yra tinklainės plyšiai, atšokimai, išsisluoksniavimai, ar deguonies poreikio mažinimas esant su kraujotaka susijusioms ligoms, kaip diabetinė retinopatija. Tačiau geltonoji dėmė – pati centrinė tinklainės dalis ir svarbi centriniam matymui, todėl bet koks lazerio prisilietimas gali nulemti rando susiformavimą, juodos dėmės atsiradimą ir situaciją dar labiau pabloginti. Keliose studijose buvo tiriami mažesnės energijos lazerio spinduliai, tačiau tyrėjams nepavyko pademonstruoti ilgalaikio gero poveikio ir drūzų sumažėjimo. Todėl lazerinis gydymas nėra sprendimas AGDD. 

- Toli pažengusi AGDD – geografinė atrofija, kai yra fotoreceptorių trūkumas. Ir nors liga vystosi ilgus metus, tačiau ląstelių praradimas sukelia reikšmingą centrinės regos pablogėjimą, kuris progresuoja. Iki šiol jokio gydymo šiai pažengusiai formai nebuvo, tačiau šių metų vasarį JAV maisto ir vaistų administracija (angl. k. trumpinys FDA) patvirtino pirmąjį vaistą „Syfovre“ (pegcetacoplanas) geografinei atrofijai gydyti. Kol kas Europoje vaistas dar laukia patvirtinimo, tačiau tai jau žingsnis į priekį. Reikia suprasti, kad gydymas neatkuria jau žuvusių ląstelių, tačiau slopina ligos progresavimą, kad ląstelių ištrupėjimas nedidėtų ir juoda dėmė regėjimo centre nesiplėstų. Gydymas yra ilgalaikėmis vaisto injekcijomis į akies vidų (stiklakūnį). Manoma, kad gydymas labiausiai būtų tikslingas pacientams, kurių vienoje akyje geografinė atrofija jau pažengusi ir regėjimo aštrumas prastas, tačiau kitoje akyje procesas dar taip toli nepažengęs. Tokio gydymo tikslas būtų – užkirsti kelią abiejų akių silpnaregystei. Žinoma, šiuo metu tiriami dar keli panašaus mechanizmo vaistai, kurie dar nepatvirtinti, ir nors tikėtina, kad į Lietuvą toks gydymas ateis dar negreitai, tačiau galima pasidžiaugti medicinos progresu ir tikėtis gydymo ateityje. 

- Vyksta net keli klinikiniai tyrimai, kurių metu tiriami tinklainės implantai esant geografinei atrofijai. Kaip jau minėta, atkurti žuvusių fotoreceptorių esant geografinei atrofijai galimybės nėra, tačiau ieškoma, kaip kitaip centrinėje tinklainės dalyje užtikrinti ar pakeisti šviesos impulsus signalais, perduodamais į smegenis. Dirbtinis protezas sudėtingos operacijos metu implantuojamas geltonosios dėmės srityje ir pagerina šviesos stimuliavimą. Tiesa, šiuo metu toks gydymas nėra lengvai pasiekiamas, operacija yra sudėtinga ir su komplikacijomis, tačiau tobulėjant technologijoms tikimasi ateityje pagelbėti dėl geografinės atrofijos apakusiems žmonėms. 

- Kadangi AGDD metu pažeidžiama tik centrinė tinklainė, kitas gydymo tikslas – panaudoti dar sveiką likusią periferinę tinklainę ir sveikus fotoreceptorius. Tyrimais išbandytas ir jau kurį laiką JAV maisto ir vaistų administracijos patvirtintas implantuojamas miniatiūrinis teleskopas (angl. k. „implantable miniature telescope“, IMT). Prietaisas 2,2–2,7 karto padidina centriniame regėjimo lauke esančius objektus tam, kad juos būtų galima pamatyti periferine tinklainės dalimi, iš dalies vaizdai yra simuliuojami ir projektuojami į sveikos tinklainės dalį. Operacija yra sudėtinga, nes miniatiūrinis teleskopas implantuojamas į akies vidų vietoje natūralaus lęšiuko. Žinoma, po operacijos būdingas gylio ir erdvinio vaizdo suvokimo sutrikimas, tačiau su laiku pacientai prisitaiko ir išmoksta su tuo gyventi. 

 

Nuotrauka. Geltonosios dėmės tyrimas atliekamas naudojant Amslerio tinklelį. Abi akys tiriamos atskirai, žiūrint iš 40 cm atstumo į tinklelio viduryje esantį tašką, pacientas turi pasakyti, ar tinklelyje nėra vietų, kurios iškraipytos ar nematomos, ar langeliai vienodo dydžio / www.bemedapp.com paveikslėlis 

Amslerio tinklelis. Tai didelis kvadratas, padalytas į mažus kvadratėlius lygiomis dalimis, taip kvadratą subraižant į daugybę vienodo ilgio susikertančių linijų. Pačiame kvadrato centre – nedidelis juodas taškas, žymintis figūros vidurį. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]