Laiko juosta

Alvydas Valenta

Jie bėga, jie bėga...

Buvo metas, kai Lietuvos sporto entuziastus, nubėgusius maratoną, galėjai suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Atėjo laikas, kai suskaičiuoti regėjimo negalią turintiems bėgikams ir jų įveiktiems maratonams jau neužtenka abiejų rankų pirštų. 

Kovo pabaigoje vykęs Paryžiaus maratonas – sėkmingas dar dviem silpnaregiams bėgikams iš Lietuvos! Žygimantui Matusevičiui tai antrasis, Arnoldui Januškevičiui – trečiasis įveiktas maratonas. Tūlas skaitytojas galbūt paklaus, kodėl tik dabar prisimename beveik dviejų mėnesių senumo įvykius? Atsakome: tuomet, kai vyko Paryžiaus maratonas, 4-asis „Mūsų žodžio“ numeris jau keliavo į spaustuvę. Teko laukti 5-ojo, sulaukėme ir džiaugiamės kartu! 

A. Januškevičius: „Nesu profesionalus sportininkas. Reikia derinti darbą, šeimą, sportą, bet rezultatu esu patenkintas. Išsikėliau tikslą nubėgti greičiau nei per tris su puse valandos. Savo tikslą įvykdžiau: 3 val. 27 min. 14 sek. Džiaugiuosi, kad visą nuotolį pavyko bėgti vienodu tempu, vidutiniškai 1 km šiek tiek greičiau nei per 5 minutes. Paryžiaus maratone finišavo apie 50 tūkstančių žmonių, tarp jų daug su įvairiomis negaliomis. Bėgo turintys cerebrinį paralyžių, neregiai. Bėgo su vedliais ir be vedlių. Ne visi profesionalūs sportininkai, ne visi siekė rezultato. Žmonės bėgo savo malonumui. Juokaudamas sakau, kad vos ne kaip mūsų „Zelvos“ krose, tik nuotolis šešis ar net dvylika kartų didesnis.“ 

Ž. Matusevičius: „Iš sporto duonos nevalgau, bet treniruojuosi intensyviai – 5–6 kartus per savaitę. Pasiektu rezultatu esu patenkintas, nors tobulėjimui ribų nėra – 2 val. 44 min. 14 sek.“ Žygimantas prasitaria, apie paralimpines žaidynes anksčiau nesvajojęs, bet dabar jau pagalvojantis. Vasarą padirbėjus, gal ir būtų šansų į jas patekti. Jeigu ne į artimiausias, Paryžiaus, tada į 2028 m. vyksiančias Los Andžele.