Regimi neregiai

Laima Slepkovaitė, muzikologė, radijo laidų vedėja, [email protected]

Gaudelija Diaz Romero – Meksikos krištolas

Krištolinio balso dainininkė, skoningai skambinanti fortepijonu, medalius pelniusi bėgikė, muilo operos ir satyrinės komedijos aktorė bei moteris, pati kurianti savo likimą – tai Crystal slapyvardžiu išgarsėjusi Gaudelija Diaz (Gaudelia Diaz). Dabar ji dėsto muziką gimtojo Akapulko neregiams vaikams, kurie, tikriausiai, iš savo tėvų išgirsta legendas apie jos nepaprastą kelią. 

Ji gimė nepasiturinčioje šeimoje, nematydama nuo gimimo. Augo su broliais, kurie nevengdavo pasityčioti iš jos negalios. Gaudelija mokėsi skambinti pianinu iš klausos, neilgai trukus atsiskleidė gražus, malonaus skambesio, švarutėlis balsas. Septyniolikmetę ją atrado sėkmingas prodiuseris Sergijus Andradė (Sergio Andrade), ir jų bendra daina „Suavemente“ tapo OTI festivalio finalininke. OTI festivalis buvo stambus tarptautinis televizinis konkursas, rengtas Ibero-Amerikos televizijų organizacijos 1972–2000 metais tuo pačiu principu, kaip „Eurovizija“, tiktai ispanakalbėje pasaulio dalyje, kuriame dalyvavo 27 valstybės. Pasirodymas finale suteikė progą pasiekti didžiulę auditoriją. Gaudelija tapo garsenybe, o Andradė – jos vadybininku ir mylimuoju. 

Deja, tai nebuvo lygiavertis bendradarbiavimas. Netrukus atlikėja suprato atsidūrusi destruktyvių santykių spąstuose. Jei ji suklysdavo dainuodama ar skambindama repeticijų metu, jis gniuždydavo ją kandžiomis pastabomis, taikė rafinuotą uždangstytą psichologinį smurtą. Jiems vykstant į Pasaulio populiariosios muzikos festivalį Japonijoje, jis pagrasino sulaužysiąs jai ranką tam, kad ji negalėtų groti fortepijonu scenoje ir neva apsikvailinti. Galiausiai, padrąsinta kolegos, ji paliko Andradę, o šis atsikeršijo, uždraudęs jai dainuoti kitame OTI festivalyje jo sukurtą „Tiempos Mejores“, kurioje kalbama apie neregį žmogų, laukiantį geresnių laikų. Jis atidavė dainą kitai savo proteguotai kylančiai žvaigždei Yuri, kuri galiausiai laimėjo nacionalinę atranką ir tapo trečia tarptautinio konkurso scenoje. Pačios Gaudelijos Diaz muzikinė karjera tuo metu stabtelėjo, bet ji atrado progą susitelkti į kitą nuo vaikystės puoselėtą aistrą – sportą. 

Dar mokykloje ji buvo išbandžiusi čiuožimą, futbolą ir gimnastiką, bet perspektyviausia šaka jai tapo bėgimas. 1991 m. ji laimėjo aukso medalius 400 m, 800 m ir 1500 m nuotolių rungtyse tuo metu dar neoficialiose Amerikos kontinentų paražaidynėse, o 1992 m. vyko į paralimpiadą Barselonoje, iš ten parsivežė bronzą už 1500 m bėgimą, o 400 m ir 800 m distancijas įveikė ketvirta. Šis aukštas pasiekimas liko bemaž nepastebėtas. Nesulaukusi žymesnio palaikymo, Gaudelija nebesiekė aukštų sportinių rezultatų. Vėliau drauge su sutuoktiniu Migeliu (Migueliu) Angelu Huerta ji vadovavo neregių ir silpnaregių sportininkų federacijai, bandydama užtikrinti geresnes galimybes kolegoms. 

1995 m. ji suspindo dar vienoje srityje – nusifilmavo muilo operoje „Lazos de Amor“, vėliau dalyvavo satyros kabarė „Desde Gayola“, o naujajame tūkstantmetyje tvirtai sugrįžo į muzikos pasaulį, per dešimtį metų sukurdama penkis autorinius albumus ir pratęsdama kadaise nutrūkusią savo muzikinio pasakojimo liniją. 

Šiuo metu Gaudelija retai atsiduria po žiniasklaidos didinamuoju stiklu, nors dar neatšventusi 60-ojo gimtadienio kūrėja, tikėtina, dar atvers ištikimiesiems gerbėjams ką nors gražaus ir netikėto. 

Paspaudę nuorodą paklausykite OTI festivalio 1981 m. Crystal dainos finalininkės „Švelniai“ (isp. k. – „Suavemente“), atliekamos 2020 m. gyvai. 

Nuotrauka: Crystal 

Dainininkės Crystal portretas. Jauna liekno sudėjimo moteris matoma nuo liemens iki viršugalvio, kūnu šiek tiek pasisukusi dešiniuoju profiliu. Ji žvelgia tiesiai į kamerą, plačiai šypsosi. Jos plaukai šviesūs, ilgi, ausyse moteris segi ilgus masyvius auskarus. Ji vilki balta suknele trumpomis rankovėmis. Dešine savo ranka moteris liečia savo kairį petį, ant riešo segi apyrankę.