Socialinis pulsas

Nerija Kaulakienė, Alvydas Valenta

Rinkimai: kuo pasikliauti – brailiu ar patikimu padėjėju?

Prieš įstatymą visi esame lygūs. Bet kasdieniame gyvenime visada atsiranda situacijų, kai vieni yra mažiau lygūs nei kiti. Taip pat ir su teise dalyvauti rinkimuose. Labai ilgai aklieji ir silpnaregiai išreikšti savo pilietinę valią galėjo tik pasitelkę artimą žmogų, ir nors galimybė balsuoti savarankiškai jau yra, dalis bendruomenės narių pripažįsta, kad reikia įprasti, išmokti tai daryti. 

Vilniuje gyvenantis Justas Pažarauskas kovo mėnesį vykusiuose savivaldybių tarybų ir mero rinkimuose balsavo savarankiškai, su balsavimo įmaute, skirta neregiams. Todėl aplinkinių pagalbos jam neprireikė. „Kai balsavau pirmąkart, gal patiems rinkimų komisijos nariams ne viskas buvo aišku, bet dabar jokių nesklandumų. Brailio raštas ant įmautės aiškus, apskritimas įmautėje pakankamo dydžio, kad galėtum pažymėti norimą kandidatą. Iš tikrųjų labai patogu ir jautiesi savarankiškas“, – pasakoja regos negalią turintis vyras. 

O štai kitas vilnietis Grigas Sakalis pripažįsta, kad balsuoti visiškai savarankiškai jis dar nedrįsta, todėl balsuoti į apylinkę eina su lydinčiu žmogumi, kuris už vaikiną pažymi norimą kandidatą ar sąrašo numerį: „Per šiuos rinkimus dariau taip pat, bet iš rinkimų apylinkės pasiėmiau brailio įmautę, kad pasitreniruočiau, kaip teisingai balsuoti per kitus rinkimus.“ 

Kaip atsirado balsavimo priemonės regos negalią turintiems asmenims 

Pirmą kartą Lietuvos aklieji ir silpnaregiai specialias balsavimo įmautes galėjo pačiupinėti ir išbandyti ne taip seniai, 2019 m. gegužę, rinkdami Prezidentą ir narius į Europos Parlamentą. Iki tol balsuoti savarankiškai galimybių neturėjo ir kitų negalių atstovai, tad po 2016 m. Seimo rinkimų šis klausimas imtas kelti itin aštriai. Dviejų judėjimo negalią turinčių žmonių ieškinys, palaikomas Lietuvos negalios organizacijų forumo, dėl tinkamų sąlygų balsuoti nesudarymo 2018 m. pasiekė teismą ir buvo patenkintas. Tuomet politikams ir rinkimų organizatoriams teko pripažinti, kad problema iš tikrųjų egzistuoja ir kad ją reikia spręsti iš esmės. 

LASS informacinės aplinkos prieinamumo specialistas Vytautas Gendvilas prisimena, kad pirmieji keliai į Vyriausiąją rinkimų komisiją buvo praminti šio amžiaus pradžioje, kai 2004 m. Seimo rinkimams pirmą kartą buvo parengtas informacinis leidinys brailio raštu. Leidinyje aprašyta rinkimų tvarka, balsavimo būdai, datos, taisyklės. Čia pateiktos ir trumpos kandidatuojančių partijų programos, partijų narių sąrašai. Šis informacinis leidinys platintas visiems „Mūsų žodžio“ prenumeratoriams, skaitantiems brailiu, taip pat jį gavo visi 49 LASS filialai. Tokie informaciniai leidiniai išleidžiami prieš kiekvienus rinkimus. Pastaraisiais metais prieš rinkimus išleidžiamas ir garsinis informacinio leidinio variantas, jį galima rasti VRK interneto svetainėje. „Esminis šuolis dėl balsavimo prieinamumo įvyko VRK pirmininke tapus Laurai Matjošaitytei, – prisimena V. Gendvilas. – Tada atsirado noras rinkimus pritaikyti dar labiau: atsirado įmautės ir jų priedai brailio raštu. Brailis reikalauja daugiau vietos nei reginčiųjų raštas. Teko sugalvoti, kaip pateikti visą reikalingą informaciją nematantiems rinkėjams. Todėl ir atsirado ne tik įmautė, bet ir informacinis lapas prie jos.“ 

Kaip sekėsi balsuoti šiemet? 

Šių metų savivaldybių tarybų rinkimuose į priedus prie biuletenių įmaučių buvo surašytos partijos ir komitetai, jų numeriai, visi pavadinimai ir į rinkimus politinę jėgą vedę lyderiai. Ant įmaučių brailiu tilpo tik partijų numeriai: „5 sąrašas“, „7 sąrašas“ ir taip toliau. Daugiau informacijos pateikti tiesiog nebuvo vietos, nes įmautės dydį riboja balsavimo biuletenio matmenys. V. Gendvilas pripažįsta: „Rinkimų komisijos narys regos negalią turinčiam rinkėjui turi ne tik įdėti biuletenį į įmautę, bet ir paduoti lapą su brailio tekstu, bet visi mes žmonės, žiūrėk, kažkas ir užmiršo tą lapą paduoti.“ 

Panašiai atsitiko Mindaugui Dvylaičiui iš Kauno. „Įmautės su brailiu per rinkimus buvo, bet nebuvo brailio raštu atspausdintų partijų sąrašų reitingavimui. Nesiruošiau reitinguoti, todėl numojau ranka, trauk juos devynios“, – prasitarė vyras. 

Deja, Mindaugo iškelta problema, kad norėdamas reitinguoti partijos narius, turi prieš tai pasidomėti, kokia tvarka jie eina sąrašuose, išlieka. Tokių partijų narių sąrašų brailio raštu nebuvo, nes kandidatų į tarybas per visą šalį buvo per 18 000. 

Nuolat rinkimuose balsuojantis Mindaugas sako, kad į balsavimą žiūri labai rimtai. „Rinkimai – bene svarbiausia kiekvieno iš mūsų pilietinė pareiga. Šiais metais tiek man, tiek daugeliui mano pažįstamų žmonių didesnių sunkumų balsuojant neiškilo. Galėjome balsuoti savarankiškai, oriai. Žinau, kad apylinkių rinkimų komisijų nariai buvo mokomi, kaip padėti balsuoti žmonėms su negalia.“ 

LASS darbuotojas V. Gendvilas pats dalyvavo komisijos narių mokymuose, kurie vyko prieš pat pirmąjį rinkimų turą. Mokymuose dalyvavo įvairių negalių bendruomenių atstovai. Jie komisijų nariams aiškino, ko tikisi žmonės su negalia atvykę balsuoti. Iš mūsų bendruomenės pusės labai svarbu komisijos nariams išaiškinti, kad asmuo su regos negalia turi pasirinkimą: ar naudotis įmaute brailio raštu, ar balsuoti pasitelkus patikimą asmenį. 

V. Gendvilas nuolat bendradarbiauja su VRK prieš kiekvienus rinkimus. Jis džiaugiasi, kad į pastabas įsiklausoma. „Dirbome su dizainere, maketavusia biuletenius, įmautes ir informacinius priedus. Rezultatas, rodos, gavosi geras. Labai svarbu buvo, kad tiek biuletenyje, tiek ir ant įmautės reginčiųjų rašto raidės būtų ryškios, kuo didesniu šriftu, nes taip lengviau balsuoti dar matantiems rinkėjams. Į visas pastabas buvo įsiklausyta, – prisimena Vytautas. – Labai svarbu, kad dirbame su žmonėmis, kurie tai daro ne vienus metus. Kai yra patirtis, mažėja klaidų galimybė.“ V. Gendvilo manymu, tai, kas yra sukurta, buvo pasiekta ne iš karto, visko reikėjo išmokti, išbandyti ir pasimokyti iš klaidų. 

Balsuoti vis paprasčiau ir drąsiau 

Pats Vytautas džiaugiasi, kad su kiekvienais rinkimais balsavimo sąlygos regos negalią turintiems piliečiams gerėja. „Pamenu, kai įmautes tik pagaminome 2019 m., vyko Prezidento rinkimai, – pasakoja Vytautas. – Atėjau balsuoti į savo apylinkę ir paprašiau įmautės, nes blogai matau. O komisijos narys sako – mūsų pirmininkas sakė, kad pas mus apylinkėje blogai matančių nėra ir mums nereikia jokių įmaučių. O šiemet atėjau balsuoti, mano apylinkės komisijos narys nubėgo į gretimą apylinkę ir įmautę atnešė.“ 

Pasvalyje gyvenantis Pranas Pliuška šiemet merą ir tarybą rinko balsuodamas su įmaute ir taip balsavo jau ne pirmą kartą. „Atėjęs balsuoti paklausiau, ar galima gauti įmautę. Rinkimų komisijos nariai pakvietė komisijos pirmininkę – „Taip, yra tokia galimybė“, ir davė. Viskas vyko sklandžiai. Tiktai visiško slaptumo problema vis tiek lieka aktuali, nes ant įmautės, prie langelio, kurį pažymi, dažnai pasilieka ženklas. Regintis žmogus jį mato ir gali sužinoti, už ką balsavai. Antrojo merų rinkimų turo metu viskas buvo paprasčiau – dvi pavardės, apskritimai prie pavardžių didesni. Tuomet, kai pavardžių ar partijų lape daug, sučiupinėti tuos apskritimus ir tiksliai pažymėti ne visada būna paprasta. Reikėtų, kad po balsavimo įmautes žmonėms leistų pasiimti. Savąją aš pasiėmiau, bet nežinau ar visose rinkimų apylinkėse buvo tokia galimybė.“ 

Iš tiesų, pasak VRK mokymų ir komunikacijos skyriaus patarėjos, laikinai einančios skyriaus vedėjos pareigas Dianos Daubarės, kiekvienoje apylinkėje turėjo būti bent po 5 įmautes regos negalią turintiems rinkėjams, nes, pagal reikalavimus, panaudotą įmautę asmuo gali pasiimti, kad būtų užtikrintas jo balsavimo slaptumas. „Sąnaudų prasme įmautė – brangus dalykas. Ypač per savivaldos rinkimus, – aiškina D. Daubarė. – Kiekviena savivaldybė turi po du skirtingus savo biuletenius (kandidatų į merus ir partijų, kandidatuojančių į tarybą, sąrašas), susidaro 120 skirtingų biuletenių (šalyje yra 60 savivaldybių). Ir plius dar informaciniai priedai.“ 

Pasak LASS darbuotojo V. Gendvilo, per šių metų rinkimus apie balsavimo galimybes buvo kalbama, bet tai nebuvo pristatoma kaip naujiena, tai lyg tampa normaliu dalyku, rutina. Jam pritaria ir D. Daubarė. Vienintelė pastaba, pasiekusi komisiją dėl regos negalią turinčių asmenų balsavimo, kad šiek tiek per maži langeliai įmautėje, kur buvo galima įrašyti reitinguojamų partijos politikų numerius. Tačiau jų dydį, pasak VRK darbuotojos, ribojo paties biuletenio išmatavimai. 

Kaunietė Asta Lenkšienė moka brailio raštą, bet skaito lėtai. „Įmautės su brailiu užrašytomis pavardėmis ar partijų sąrašais – geriau negu nieko, tačiau sučiupinėti tuos užrašus nėra lengva. Ypač tada, kai lape partijų daug. Turbūt geriausia neregiams išeitis – rinkimai internetu. Elektroniniu būdu rinkome, berods, savo seniūnaitį. Labai patogu!“ 

Žinoma, regos negalią turintiems asmenims priimtiniausias variantas būtų internetinis balsavimas, bet apie tai kalbama seniai, o veiksmų kol kas nesimato. Jei valstybė nuspręstų sudaryti galimybę balsuoti neišėjus iš namų, LASS specialistai turėtų pasirūpinti, kad bendruomenė galėtų tai daryti naudodamasi garso skaitymo programa. 

V. Gendvilas džiaugiasi ir dėkoja aktyviems bendruomenės nariams, kurie atsiradus įmautėms ėjo į rinkimus, balsavo ir pasidalijo savo pastebėjimais, patarė ar pasiskundė, kas buvo ne taip. Tik taip ir galima taisyti klaidas, tobulinti ir daryti rinkimų procesą dar prieinamesnį visiems. 

Autorės nuotrauka. Nerija Kaulakienė. Vidutinio amžiaus moteris matoma nuo pečių iki viršugalvio, žvelgia tiesiai į kamerą, atrodo rimta, susikaupusi. Jos plaukai tamsūs, trumpi, ant kaktos krenta kirpčiukai. Moteris vilki tamsią palaidinę atviru kaklu. 

Nuotrauka. Kiekvienais rinkimais tobulinamos galimybės žmonėms su regos negalia balsuoti savarankiškai / LASS archyvo nuotr. 

Merų rinkimų biuletenio ir Tarybų rinkimų biuletenio priedų nuotrauka. Du popieriniai dokumentai guli ant stalo, sudėti vienas ant kito. Pusė lapo tuščia, o viršutinėje dalyje matomas užrašas „2023 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų ir mero rinkimai, Alytaus miesto savivaldybė Nr. 2“. Geriau įsižiūrėjus, ant tų pačių dokumentų matyti brailio rašto iškilimai.