Pro plyšinę lempą

Aistė Varoniukaitė, [email protected], LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė

Neišnešiotų naujagimių retinopatija – viso gyvenimo liga

Galbūt liga sudėtingu pavadinimu – neišnešiotų naujagimių retinopatija – ir ne visiems girdėta, tačiau daugelis žino Styvą Vonderį (Stevie Wonder) – 25 „Grammy“ apdovanojimus pelniusį vieną geriausių XX amžiaus vokalistų, dainų autorių ir muzikos prodiuserių. Daug kas žino, kad muzikantas yra aklas, tačiau tikrai ne visi – apie tikrąją jo aklumo priežastį. S. Vonderis gimė 1950-aisiais, neišnešiotas, 6 savaitėmis per anksti, todėl buvo prižiūrimas ligoninės inkubatoriuje, kuris buvo prisotintas deguonimi. Deguonies prisotinta aplinka paskatino neišnešiotų naujagimių retinopatijos išsivystymą ir progresavimą. Tais laikais gydymo nebuvo, liga buvo pažengusi ir nulėmė abiejų akių tinklainės atšokimus. Todėl nuo pat vaikystės muzikantas buvo aklas. 

Pati liga – neišnešiotų naujagimių retinopatija – pirmą kartą paminėta tik 1942 metais, nors tuomet dar nebuvo žinoma, kad liga pasireiškia tik anksčiau laiko gimusiems kūdikiams. 

Kas yra neišnešiotų naujagimių retinopatija? 

Remiantis šiuo metu Lietuvoje galiojančiomis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) metodikomis, neišnešiotas naujagimis – toks naujagimis, kuris gimsta 28–36 (+6 dienos) nėštumo savaitę. Žinoma, tokie ankstukai gali turėti ir daugiau sveikatos problemų, ne tik akių, bet ir įvairių širdies, plaučių ar smegenų. 

Pagal oficialų apibrėžimą, neišnešiotų naujagimių retinopatija (NNR) – proliferacinis tinklainės kraujagyslių vystymosi sutrikimas, atsirandantis neišnešioto naujagimio dar nevisiškai išsivysčiusioje tinklainėje, galintis sukelti regėjimo sutrikimus ar aklumą. 

Paprastais žodžiais tariant, NNR – kai normaliai nesusiformuoja regėjimui būtinos tinklainės kraujagyslės. Tinklainė sudaryta iš fotoreceptorių, kurie priima šviesos signalus, juos paverčia elektros impulsais, kurie keliauja toliau į smegenis ir suvokiame matomą vaizdą. NNR būdinga tik neišnešiotiems naujagimiams, kadangi visiškai išnešiotų kūdikių tinklainės kraujotaka įprastai susiformuoja kelios savaitės iki gimimo. NNR būdinga, kad dalyje tinklainės tiesiog trūksta kraujotakos, dėl to vystosi kitos komplikacijos. Viena pagrindinių NNR priežasčių – normalios tinklainės kraujotakos ir deguonies poreikio besivystančioje tinklainėje neatitikimas. 

Priklausomai nuo to, kokia yra išsivysčiusios ir neišsivysčiusios tinklainės dalis, nustatomas ligos sunkumas, kurį akių gydytojai skirsto į 5 stadijas. Pirma ir antra stadija įprastai nesukelia rimtesnių regėjimo sutrikimų, tačiau penkta stadija sukelia silpnaregystę ir aklumą. 

Ar dažnai nustatoma? 

Nors liga nėra dažna, pasireiškia 15–20 procentų neišnešiotų naujagimių, o išsivysčiusiose šalyse šie procentai dar mažesni (apie 5–8 procentai neišnešiotų naujagimių), vis tik NNR yra viena svarbesnių vaikų regėjimo sutrikimo ir aklumo priežasčių. 

Statistikos duomenimis, 2010 metais pasaulyje buvo užregistruota 32 300 NNR sukeltos silpnaregystės ir aklumo atvejų. Įdomu tai, kad mažiausiai atvejų užregistruojama neišsivysčiusiose Afrikos šalyse ir ne todėl, kad tokių atvejų nėra, tačiau dėl prastos neišnešiotų naujagimių priežiūros, neišvystyto neonatologijos intensyvios terapijos organizavimo ir didelio neišnešiotų naujagimių mirtingumo. 

NNR „epidemijos“ 

Iki šiol aprašytos 3 NNR sukelto aklumo „epidemijos“. Pirmoji „epidemija“ kilo 1940–1950 metais pažengusios pramonės šalyse dėl perteklinio papildomo deguonies skyrimo inkubatoriuose neišnešiotiems naujagimiams po gimimo, mat tuo metu nebuvo užtikrintas reguliavimas ir nebuvo pagrįstų medicininių rekomendacijų. Straipsnio pradžioje minėto S. Vonderio atvejis – būtent toks. Antroji „epidemija“ kilo 1970-aisiais, kai stebėta neonatologijos mokslo pažanga ir prieš laiką gimę mažo svorio naujagimiai specialistų dėka sėkmingai išgyvendavo. Trečioji banga kilo 1990-ųjų viduryje vidutinių ir žemų pajamų šalyse, pradžioje Rytų Europoje, Pietų Amerikoje, Rytų ir Pietų Azijoje, o dabar prasidėjusi ir Afrikoje, nes padidėjo per anksti gyvų gimusių naujagimių skaičius, pradėjo gerėti medicinos prieinamumas, neonatologijos pasiekiamumas. 

Ar galima išvengti NNR? 

Šiuo metu specialių prevencijos priemonių nėra, tačiau NNR išsivystymui rizikos turi kūdikio svoris, temperatūros svyravimai, nėštumo metu naudoti vaistai, aukšta deguonies koncentracija arteriniame kraujyje gimimo metu, anemija, vitamino E trūkumas, kvėpavimo sutrikimai ir kita. 

Kaip nustatoma NNR? 

Kadangi tik gimęs naujagimis pasakyti apie regėjimo problemas negali, todėl labai svarbi akių dugno patikra ir kuo ankstesnis NNR diagnozės nustatymas. 

Remiantis SAM metodikomis, akių dugno patikra dėl NNR atliekama visiems neišnešiotiems 33 savaičių ir mažesnio nėštumo arba mažiau nei 2000 g gimusiems naujagimiams arba ir daugiau kaip 33 savaičių, ir daugiau kaip 2000 g naujagimiams, jeigu klinikinė eiga leidžia įtarti, kad yra didelė NNR atsiradimo rizika. 

Iš karto po gimimo gali nebūti NNR požymių, todėl patikra atliekama praėjus bent kelioms savaitėms po gimimo. 

Nėra daug akių ligų gydytojų, kurie dirba su neišnešiotais kūdikiais, nes labai svarbi darbo su naujagimiais patirtis: kadangi vaikai yra mažo svorio, akytės mažos, apžiūra nėra tokia paprasta kaip su didesniais vaikais, todėl reikalingi specialūs įgūdžiai atlikti akių dugno apžiūrą. 

Ar NNR išgydoma? 

Pirmos ar antros stadijos NNR įprastai nereikalauja jokio specialaus gydymo ir gali praeiti be jokios įtakos regėjimui ateityje, tačiau būtina reguliariai stebėti tinklainės pokyčius. Įprastai gydoma priklausomai nuo ligos stadijos ir tinklainės būklės kiekvienu individualiu atveju. 

Gydymo principas – suardyti ir prideginti tas tinklainės zonas, kuriose nėra kraujotakos. Gydymas atliekamas naudojant lazerį (lazerinė fotokoaguliacija) arba suardant be kraujotakos esančias zonas šalčiu (krioterapija). Kitas gydymo metodas – į akies vidų suleisti specialaus vaisto injekciją, kuris slopina naujų blogų kraujagyslių augimą neišsivysčiusioje tinklainės dalyje. Sunkesniais atvejais, esant tinklainės atšokimui, prireikia operacijos norint išvengti aklumo ir išgelbėti regėjimo likutį. 

Kaip gyvenama su NNR diagnoze? 

Kūdikiai, kuriems nustatyta NNR, nepriklausomai nuo to, ar yra gydyti, ar ne, augdami turi būti reguliariai stebimi akių gydytojo dėl įvairių regėjimo problemų, kaip trumparegystė, ambliopija (tinginė akis), žvairumas, tinklainės atšokimas, kitos tinklainės ligos. NNR taip pat siejama su didesne glaukomos rizika. 

2023 m. publikuotoje Švedijos registro studijoje rinkti duomenys apie 232 vaikus, gimusius 2007–2014 metais ir gydytus dėl NNR. Šiems vaikams sulaukus 6,5 metų, reikšmingos regėjimo problemos nustatytos 65 proc., silpnaregystė – 14 proc., refrakcijos ydos – 52 proc., žvairumas – 38 proc. vaikų. 

Kadangi NNR buvo nežinoma liga iki 1940-ųjų, dėl tuomečio didelio neišnešiotų naujagimių mirtingumo nėra daug iki dabar gyvenančių žmonių su NNR diagnoze. Gerėjanti neišnešiotų naujagimių priežiūra, išgyvenamumas ir gydymo galimybių atsiradimas lėmė, kad nuo 1940-ųjų iki 1980-ųjų atsirado pirmoji NNR karta, kuri bendrai vadinama kūdikių bumo karta (angl. „Baby Boom Generation“), arba šiuo atveju NNR kūdikių bumo karta. Dabar šiems „kūdikiams“ jau nuo 40 iki 80 metų, o kadangi tuo metu specialaus NNR gydymo nebuvo, ketvirtos ar penktos stadijos NNR ir yra šių žmonių aklumo priežastis. Pirmos ar antros stadijos NNR neturėjo sukelti daug aklumo atvejų, kadangi ligos aktyvumas su laiku mažėja, NNR gali regresuoti ir ateityje sąlygoti tiesiog daugiau gretutinių tinklainės ligų. 

Vienos senesnės už minėtą studijos duomenimis, NNR kūdikių bumo kartos pacientams dažniau pasireiškė įvairios tinklainės ligos: 8–10 proc. tinklainės plyšiai, 9–11 proc. grotelinė degeneracija, 7–8 proc. tinklainės raukšlės, 34 proc. – tinklinės ektopija. 

Ateinančios NNR kartos jau turėjo gydymo galimybes, prasidėjo klinikinių tyrimų, naujų gydymo būdų paieška ir taikymas, todėl koks dabartinis NNR kūdikių regėjimas, labai svyruoja priklausomai nuo to, koks buvo gimimo svoris, kokia NNR stadija, ar sėkmingas buvo gydymas ir dar nuo daugybės veiksnių. 

Nepaisant NNR diagnozės ir to, kad ši liga – visam gyvenimui, jau minėto S. Vonderio pavyzdys rodo, kad aklumas tikrai ne nuosprendis. 

Nuotrauka: Gerėjanti neišnešiotų naujagimių priežiūra, naujų gydymo būdų paieška yra svarbus veiksnys siekiant išsaugoti NNR sergančių kūdikių regėjimą / www.pexels.com nuotr. 

Nuotrauka, kurioje vaizduojama dešinė naujagimio ranka. Naujagimis savo mažais pirštais švelniai apkabinęs suaugusio žmogaus dešinės rankos rodomąjį pirštą. Panašu, kad naujagimis aprengtas šviesiais šiltais drabužiais, dengiančiais jo rankas iki pat plaštakos. Nuotrauka jautri, vaizduoja, kokia trapi yra nauja gyvybė.