Skaityk lengvai

„DUOday“ KVIEČIA „PASIMATUOTI“ DARBO VIETĄ  

Pastaruoju metu itin dažnai girdime apie neįgaliųjų įdarbinimą.

Vyksta įvairūs renginiai, kurių tikslas įtikinti darbdavius, kad labai svarbu būti įtraukti neįgaliuosius į darbo rinką.

Taigi kodėl nemažai žmonių su regos negalia nedirba?

Daug kas sako, kad jie nenori dirbti.

Sakoma, kad kam neregiui ar silpnaregiui dirbti, jei jis gauna pašalpą.

Bet mylimas darbas ir tobulėjimas yra viena iš visaverčio gyvenimo sąlygų.

Ar gali būti taip, kad neįgaliesiems yra per sunku dirbti, kad regos negalia yra nesuderinama su darbu?

Labai svarbu, ar žmogus drąsus, ar nedrąsus.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) siekia padėti savo bendruomenės žmonėms įsilieti į visuomeninį gyvenimą.

LASS siekia, kad aklieji ir silpnaregiai įsitrauktų į darbo rinką, kad negalia kuo mažiau varžytų asmens laisvę.

Dėl to LASS pirmus metus jungiasi prie iniciatyvos „DUOday“, kuri padrąsina tiek darbdavius, tiek žmones su negalia išsibandyti vienas kitą darbo vietoje.

Taigi, kas yra „DUOday“?

Per „DUOday“ įmonės ir organizacijos visame pasaulyje kviečia žmones su negalia išbandyti naujas profesijas ir darbo vaidmenis.

Šią dieną žmogus su negalia ir įmonės darbuotojas praleidžia kartu laiką, susipažįsta su įmone, išbando darbuotojų užduotis, dalyvauja susitikimuose, bendrauja su kolegomis.

Dažnai žmogui su negalia tokia patirtis padeda žengti pirmą žingsnį jaustis drąsiau įsidarbinant.

Kada vyksta „DUOday“?

Prisiminkite — kasmet, pavasario pabaigoje.

Šiemet „DUOday“ dieną švęsime gegužės 25 d.

Keli aktyvūs LASS bendruomenės nariai išbandė šią iniciatyvą ir dabar jau prisideda prie projekto kaip organizatoriai.

Vienas iš jų, Martynas Vitkus, po „DUOday“ gavo darbo pasiūlymą iš „Swedbank“, kur šiuo metu dirba programinės įrangos testuotoju.

Tikrai verta išbandyti ir pasitikrinti, kaip jaučiasi vienos ar kitos profesijos atstovas, tarkim, pardavėjas, advokatas, verslininkas ar valdininkas.

Daugiau apie „DUOday“ iniciatyvą galite pasiskaityti SOPA puslapyje www.sopa.lt.

Jei norite dar šįmet išbandyti „DUOday“, nedelskite ir registruokitės elektroniniu paštu [email protected].

NAUJIENA ASMENINIAMS ASISTENTAMS  

Dalijamės aktualia žinia.

Žmones su negalia lydintys asmeniniai asistentai nuo šių metų pradžios renginiuose gali lankytis nemokamai.

Pakeistame įstatyme nustatyta, kad asmeninis asistentas, lydintis neįgalųjį į kultūros įstaigas (muziejus, galerijas ir kt.), lankytinas vietas, kultūros, pramogų ar sporto renginius, turi teisę įsigyti bilietą su 100 procentų nuolaida.

100 procentų nuolaida reiškia, kad bilietas yra nemokamas.

Įstatymas įsigaliojo 2023 metų sausio 1 dieną.

Iki tol žmonėms su negalia tekdavo pirkti bilietą į renginius ne tik sau, bet ir asmeniniam asistentui arba asmeninis asistentas turėdavo įsigyti bilietą savo lėšomis.

NISTAGMAS — NUOLAT „ŠOKANČIOS“ AKYS  

Galbūt yra tekę matyti žmonių, kurių akys greitai nuolat juda.

Kartais šie akių judesiai tokie maži, kad net nesimato.

Gali kilti klausimų: kas tai yra?

Kodėl tos akys juda?

Ar žmogus gali gerai matyti akims nuolat lakstant į šonus?

Apibūdinimas

Nuolat judančių akių požymis turi pavadinimą — nistagmas.

Tai nėra labai reta būklė, nes būdinga maždaug 1 žmogui iš 1000 žmonių.

Nistagmas — būklė, kai akys nevalingai ritmiškai pasikartojančiai juda, sakoma — „šoka“.

Ši būklė gali būti ir įgimta, ir įgyta gyvenimo eigoje.

Kodėl atsiranda nistagmas?

Įprastai mums sukant galvą į šoną akys prisitaiko judėdamos į priešingą pusę.

Tačiau esant nistagmui, signalai į smegenis siunčiami net ir nejudinant galvos.

Todėl akį judinantys raumenys nuolat stimuliuojami ir akys nevalingai juda.

Nistagmas gali būti tiek įgimtas, kuris gali prasidėti kūdikiams nuo 6 savaičių amžiaus, tiek įgytas, galintis atsirasti bet kuriame amžiuje.

Nistagmas gali būti ir sukeltas įgimtos ligos.

Kaip akys juda nistagmo metu?

Akys nevalingai gali judėti keliomis kryptimis: horizontaliai — į dešinę ir kairę, vertikaliai — aukštyn ir žemyn.

Akys gali judėti tarsi pjūklas, gali būti sukamieji judesiai ratu.

Akys gali judėti greitai arba lėtai, gali atsirasti tik akis pasukus į šoną, arba atsirasti nepriklausomai nuo žvilgsnio padėties.

Kartu su nistagmu kyla ir kitų simptomų, tokių kaip padidėjęs jautrumas šviesai, naktinio matymo ir pusiausvyros problemos, neryškus vaizdas, galvos sukimasis.

Patys žmonės įprastai nejaučia akių judesių ir jie netrukdo gyventi, nesukelia papildomos akių įtampos ar nuovargio.

Kaip gydomas nistagmas?

Vieno konkretaus gydymo specialiai nistagmui gydyti nėra.

Ir nors įprastai būklė laikoma kaip nepagydoma, ypač įgimto nistagmo atveju, tačiau yra galimų gydymo metodus tam tikriems pacientams.

Akiniai ar kontaktiniai lęšiai nistagmo nepašalins, tačiau gali pagerinti regos aštrumą.

Chirurginis įgimto nistagmo gydymas — akies raumenų padėtį keičianti operacija, kuri nepašalina nistagmo, tačiau pagerina galvos padėtį ir paryškina matomą vaizdą.

Tačiau dažniausiai būklė yra nepagydoma — akys toliau savo šokį šoka visą likusį gyvenimą.

MOTERYS, VYRAI, AKLA MEILĖ  

Vienas jautriausių, maloniausių, bet neretai ir daugiausiai skausmo, vidinių kančių sukeliančių jausmų yra meilė.

Mes mylime save, motiną, tėvą, seseris, brolius, vaikus, anūkus, senelius, Dievą, Tėvynę, draugus, gamtą, gyvūnus, darbą.

Daugiausia kalbama ir rašoma apie meilę jai ar jam — išsirinktiems, vieninteliams.

Pranas klausia, kas tai yra meilė?

Pranas mėgsta pajuokauti apie įsimylėjusius žmones ir jų nesutarimus.

Sakoma, kad santykių problemos kyla dėl to, kad vyrai yra iš Marso planetos, o moterys iš Veneros planetos.

Kaip sekasi vieni kitus mylėti?

Sakoma, kad moteris turi mylėti vyrą ir bandyti jį suprasti, o vyras privalo mylėti moterį ir net nebandyti jos suprasti.

Vyrai kartais pajuokauja apie moteris.

Dažniausiai jų kalbos nėra rimtos.

Pranas straipsnyje pateikia kelis juokelius apie tai, kas yra moterys.

Moteris — tai tokia keista būtybė, kuri turi gimimo dieną, bet neturi gimimo metų, tai paslaptis, dengiama kosmetikos.

Vyrai stebisi, kad moterys dažosi plaukus, ilgina, priaugina nagus, blakstienas, bet skundžiasi, kad sunku surasti tikrą vyrą.

Aptarinėdami moters amžių vyrai priėjo prie išvados, kad pavojingiausios moterys virš 30 metų, nes vis dar jauna, graži, bet jau nebe naivi.

Sakoma, kad moterys myli ausimis, o vyrai akimis.

O kuo tokiu atveju myli akli vyrai?

Neregiai aplinką pažįsta liesdami, todėl kyla klausimas, ar meilę iš pirmo žvilgsnio atitinka meilė iš pirmo prisilietimo?

Aklieji juokauja, kad moterų trūkumų nemato, o privalumus apčiuopia.

Kai kas juokauja, kad ideali šeima, kai moteris akla, o vyras kurčias.

Tada moteris nemato, ką išdarinėja vyras, o vyras negirdi, ką jam aiškina supykusi ar šiaip mėgstanti paburbėti moteris.

Pranas pasakoja daugiau juokelių:

Moterų „susiruošiu po penkių minučių“ ir vyrų „grįšiu po penkių minučių“ yra tos pačios kelios valandos.

Autobusuose ir troleibusuose vyrai dažniausiai sėdi užsimerkę, nes jiems labai skaudu žiūrėti, kaip moterys, ir dar su pirkiniais rankose, stovi.

Moteris, paskambinusi savo vyrui ir paklaususi, ar jis ją myli, išgirsta atsakymą — pirk.

Ar meilė tik jaunų reikalas?

Žmonės nustoja mylėti ne todėl, kad sensta, o sensta todėl, kad nustoja mylėti.

Pranas sako, kad jam būtų įdomu persirengti moterimi ir pasiklausyti, kaip jos aptarinėja vyrus.

PRIE RADIJO MIKROFONO  

Dėmesio, kalba vietinis radijas!

1959 metų rugsėjo 16 dieną į klausytojus taip kreipėsi Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) Kauno įmonėje veikusi vietinė radijo stotis.

Prie mikrofono tuo metu sėdėjo Mykolas Poznanskas.

Panašios vietinės radijo stotys po pusės metų buvo įkurtos LAD Vilniaus įmonėje, dar vėliau — Šaulių, Panevėžio ir Klaipėdos įmonėse.

Transliacijų klausydavosi įmonės darbuotojai ir aplinkinių namų gyventojai.

Tai buvo vietinis radijas, skirtas neregiams ir silpnaregiams.

Visoje šalyje tuo metu veikę LAD gamybinio mokymo kombinatai prisijungdavo ir leisdavo savo laidas.

Radijo laidose buvo aptariama neregiams ir silpnaregiams svarbi informacija apie darbą, LAD veiklą, sveikatą, sportą, kultūrą.

Pradžioje laidos buvo transliuojamos tiesiogiai, nes nebuvo kitokių galimybių.

Nuo 1975 metų, patobulėjus technikai, laidos pradėtos įrašinėti į specialias juostas.

Atsirado geresnė laidų kokybė, mažiau suklydimų.

Nors aparatūra ir tobulėjo, tačiau visiškai išvengti nesklandumų nepavyko.

Laidų vedėjams teko dirbti su juostiniais įrašais, juostos trūkinėdavo, persisukdavo.

Kad nebūtų didelių nesusipratimų transliacijų metu, buvo pasirūpinta antru juostiniu magnetofonu.

Magnetofonas tai garso įrašymo ir atkūrimo prietaisas.

Įvykus nesklandumams su viena juosta, greitai buvo perjungiamas antras magnetofonas.

LAD vietinis radijas turėjo studijas visuose didžiuosiuose miestuose.

Tačiau buvo laikotarpis, kai Vilniuje veikė net trys radijo taškai.

Vienas buvo LAD įmonės, antras, nors ir su pertraukomis, veikė dabartiniame LASUC.

Trečią savo iniciatyva įkūrė tuomečiuose LAD garso įrašų namuose (dabar Naugarduko g. 91) Vytautas Gendvilas.

Šį radijo tašką girdėjo tik tame name dirbantys žmonės, bet toks tikslas ir buvo, nes norėta supažindinti darbuotojus su direktoriaus įsakymais, naujienomis.

Būdavo ir gimtadieniniai sveikinimai, įdomybės, muzika.

Vytautas pasakojo, kad tai buvo labiau malonumas nei darbas.

Visą informaciją Vytautas rinkdavosi pats, leisdavo muziką, pasakodavo juokingus nutikimus.

O štai Panevėžyje radijo laidų vedėju dirbo Arvydas Markevičius.

Jis puikiai prisimena ir pačią pirmą savo transliaciją 1996 metais, kai prie mikrofono sėdo be jokių išankstinių apmokymų.

Arvydas pasakojo, kad jam pasiūlė eiti dirbti į radiją.

Arvydas nieko nemokėjo, pasistatė mikrofoną ir kalbėjo sau.

Po laidos Arvydas sužinojo, kad įrašai girdėjosi puikiai, o Arvydo balso nesigirdėjo.

Pasirodo, mikrofonas stovėjo per toli, todėl taip ir nutiko.

Rengdamas laidas, Arvydas iš anksto įrašytas laidas stengėsi pakeisti tiesioginiu eteriu, gyvais pokalbiais studijoje.

Taip buvo įdomiau ir klausytojams, ir pašnekovams.

Tačiau iššūkių netrūko, nes ir technika buvo paprasta, galimybės ribotos.

Dar daugiau įvairovės atsirado, kai Arvydas pradėjo dirbti su diktofonu, su juo jau galėdavo įrašyti pokalbius iš bet kur.

Diktofonas tai aparatas kalbai įrašyti ir atkurti.

Arvydas radijo laidas vedė iki 2006 metų.

Tuo metu kituose miestuose vietiniai LASS įmonių radijo taškai jau nebeveikė.

Tačiau Panevėžyje radijo taško gyvavimas nesibaigė, nes prie pulto sėdo kitas laidų vedėjas Vidas Mekionis.

Vidas jau buvo išbandęs ne vieną radijo studiją, vedė savo muzikines laidas didelėje radijo stotyje.

Vido laidos vietiniame radijuje gyvavo tik kelerius metus, nes 2008 metais užsidarė Panevėžio aklųjų ir silpnaregių įmonė „Regovitus“.

Vidui kilo mintis steigti internetinį radiją.

Vidas pasakojo, kad kai nebeliko vietinio radijo, atsirado puiki proga.

Vidas turėjo per mažai žinių dėl stoties steigimo, todėl kreipėsi į Panevėžio radiją „Pulsas“.

Radijo stotyje Vidą pakonsultavo, padėjo viską parengti.

2009 metų vasario 6 dieną įvyko pirmoji Panevėžio aklųjų ir silpnaregių radijo „Regovitus“ transliacija.

Vido rengiamos laidos transliuojamos iki šiol, jų galima klausytis internetu nuo antradienio iki penktadienio nuo 10 iki 15 valandos.

Vidas kol kas yra vienintelis neregys, kuris rengia laidas tiesioginiame eteryje įvairiausiomis temomis.

Vidas daug dėmesio skiria muzikai, studijoje bendrauja su klausytojais, kviečia juos dalyvauti žaidimuose, viktorinose.

„Regovitus“ radijo studijoje yra du kompiuteriai, telefonas, pultas, du mikrofonai, kolonėlės ir keli grotuvai.

Tai viskas, ko reikia laidų vedėjui, tik Vidas dar naudoja ekrano skaitymo programą, kuri padeda ruoštis laidoms renkant informaciją.

„Regovitus“ internetinės transliacijos patogios tuo, kad jų galima klausytis visame pasaulyje.

Šis radijas jau yra įtrauktas ir į programėlę „Internetinis Lietuvos radijas“, kurioje galima rasti daug kitų garsių radijo stočių, tokių kaip Lietuvos radijas.

Vidas džiaugiasi, kad daugėja klausytojų.