Skaityk lengvai

PAKEISTAS LIETUVOS AKLŲJŲ BIBLIOTEKOS PAVADINIMAS  

Nuo 2023 metų sausio 1 dienos Lietuvos aklųjų biblioteka pervadinta į Lietuvos audiosensorinę biblioteką (ir toliau trumpinama LAB).

Ši biblioteka ir toliau išsaugo Valstybinės reikšmės bibliotekos statusą.

Bibliotekų įstatyme nurodoma, kad biblioteka yra biudžetinė įstaiga.

Bibliotekos savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija.

Įstatyme vardijama, kuo biblioteka užsiima, už ką yra atsakinga.

LAB aptarnauja asmenis, negalinčius skaityti įprasto spausdinto teksto.

LAB kaupia ir saugo skaitmeninių dokumentų ir dokumentų prieinamais formatais fondą.

LAB leidžia leidinius prieinamais formatais, pritaiko bei adaptuoja išleistus ar viešai paskelbtus leidinius.

LAB vykdo tarptautinį keitimąsi kūrinių ar kitų objektų prieinamos formos kopijomis.

LAB kuria ir diegia Elektroninių leidinių valdymo informacinę sistemą (ELVIS).

LAB stebi ir kontroliuoja aklųjų (brailio) rašto naudojimą leidyboje.

LAB vykdo skaitmeninio ir medijų raštingumo ugdymo, kultūrinės edukacijos ir kitas neformalaus švietimo veiklas.

LAB atlieka asmenų, negalinčių skaityti įprasto spausdinto teksto, aptarnavimo metodinio centro funkcijas.

Įstatyme taip pat nurodoma, kad LAB yra saugomi dokumentai aklųjų (brailio) raštu, specialiai silpnaregiams išspausdinti didesniu šriftu ir garsiniai dokumentai.

Išskiriami 3 LAB tikslai:

• Užtikrinti asmenims, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, lygiateisišką ir visapusišką prieigą prie žinių ir informacijos.

• Stiprinti asmenų, negalinčių skaityti įprasto spausdinto teksto, kūrybingumą, socialinį ir ekonominį veiklumą ir motyvaciją dalyvauti mokymosi visą gyvenimą procese.

• Didinti visuomenės, įstaigų ir organizacijų informuotumą apie asmenų, negalinčių skaityti įprasto spausdinto teksto, aptarnavimo kokybės ypatumus.

Pagal LAB nuostatus LAB vadovauja direktorius, kurį konkurso būdu priima į pareigas 5 metų kadencijai ir atleidžia iš jų kultūros ministras.

Direktorius yra kultūros ministrui tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas.

Bibliotekos veikla organizuojama vadovaujantis kultūros ministro tvirtinamu Bibliotekos metiniu veiklos planu.

Bibliotekoje sudaroma bibliotekos taryba, kuri teikia siūlymus svarbiausiais klausimais.

Bibliotekos tarybos narių skaičių, sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina bibliotekos direktorius.

Į Bibliotekos tarybos sudėtį įeina Kultūros ministerijos atstovas.

ŠIMTAS JUDESIO ENTUZIASTŲ!  

2021 metų lapkričio mėnesį prasidėjęs sporto klubo „Sveikata“ projektas „Ir aš sportuoju“, 2022 metų gruodžio mėnesį sėkmingai baigėsi.

Neregiams ir silpnaregiams fizinio aktyvumo visada trūksta, žmonės mažai juda.

Judėjimas būtinas gerai savijautai, tiek fizinei, tiek emocinei ir psichologinei.

Šio projekto tikslas buvo suteikti Kauno miesto neregių bendruomenei galimybę lankyti prieinamas reguliarias nemokamas treniruotes.

Kaunas siūlo įvairias nemokamas fizinio aktyvumo veiklas, tačiau jos nėra pritaikytos neregiams.

Buvo sukurtos tinkamos sąlygos net sunkiausią negalią turintiems žmonėms įsitraukti į treniruotes ir gyventi judresnį gyvenimą.

Pasiūlyti šoudauno, plaukimo, sveikatingumo, intelektualių žaidimų užsiėmimai.

Juose galėjo dalyvauti visi norintys Kauno miesto aklieji ir silpnaregiai bei jų šeimų nariai, artimieji.

Su sportuojančiais žmonėmis užsiėmė treneriai, lydintieji, kurie padėjo sunkiausią negalią turintiems asmenims ne tik atvykti į užsiėmimus, bet ir jų metu.

Šiame projekte suteikta galimybė įsigyti specialius treniruoklius, kuriais buvo galima mokytis važiuoti dviračiu, irkluoti ir netgi čiuožti.

Deja, neįgaliųjų sporto klubas negauna jokių pastovių pajamų.

Tikimės, kad Kauno neregių bendruomenės nariai neliks be judesio.

Galime pasidžiaugti, kad jau pasibaigusio projekto veiklose dalyvavo net 100 mūsų bendruomenės narių!

LIETUVOS AUDIOSENSORINĖ BIBLIOTEKA — NAUJA IR TA PATI  

2020 metais Lietuvos aklųjų bibliotekoje (LAB) prasidėjo pokyčiai.

Per šiuos metus biblioteka modernizavo senąjį pastatą sostinėje.

Impulsas keistis — visoms šalies bibliotekoms

Lietuvos bibliotekos atsiveria vis platesniam lankytojų ratui.

LAB, ilgą laiką aptarnavusi tik regos sutrikimų turinčius žmones, jau kelerius metus aptarnauja visus, dėl negalios ar sutrikimo negalinčius skaityti įprastai.

Visi žmonės, nepaisant jų negalios ar sutrikimo, turi teisę į prieinamą informaciją, ir turi teisę paslaugas gauti kuo arčiau namų.

LAB savo patirtimi dalijasi su kitomis šalies bibliotekomis.

Juk LAB turi tik šešis padalinius, kuriuose aptarnauja skaitytojus.

Nematantys, skaitymo sutrikimų ar fizinę negalią, dėl kurios negali skaityti, turintys žmonės gyvena visur!

Išaugti pavadinimą, arba kai pokyčiai būtini

Nuo 2023 metų Lietuvos aklųjų biblioteka pakeitė pavadinimą ir nuo šiol vadinasi Lietuvos audiosensorinė biblioteka.

Žodis „audiosensorinė“ sujungia dvi pagrindines LAB teikiamas paslaugas — garsinius leidinius (slypinčius po priešdėliu „audio“) ir brailio rašto bei taktilines knygas (besislepiančias po tarptautiniu žodžiu „sensorinis“ — „juntamasis“).

Reikėjo atrasti pavadinimą, kuris neklaidintų naujų vartotojų, bet ir nenutoltų nuo bibliotekos šaknų.

Reikėjo išsaugoti skaitytojams puikiai atpažįstamą santrumpą LAB.

LAB visada turės sąsają su neregių bendruomene — kūrusia, puoselėjusia biblioteką ir iki šiol branginančia savo kūrinį.

LAB dar 2021 metų pavasarį kvietė skirtingų negalių ar ypatumų turinčius skaitytojus bendram pokalbiui.

Kūrybinės dirbtuvės „Kad skaityti galėtų visi. Biblioteka, kuri vienija“ vyko visuose miestuose, kuriuose veikia LAB padaliniai (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Ukmergėje.

Svarbu būti lyderiais tarp bibliotekų, būti lyderiais skaitymo technologijose ir užtikrinti gyvą, artimą bendravimą.

Belgijos ir Vokietijos bibliotekos: „Viskas gerai“

Europos šalių specialiosios bibliotekos jau seniai ėmėsi pokyčių.

Iki 2008 metų Belgijoje veikusios dvi bibliotekos, aptarnavusios regos negalią turinčius vartotojus, nutraukė veiklą ir taip atsirado biblioteka, aptarnaujanti neregius, silpnaregius, disleksiją (skaitymo sutrikimą) turinčiuosius ir kitus, kam sunku skaityti įprastai.

Panašų kelią pasirinko ir Vokietijos specialioji biblioteka, kuri pakeitė pavadinimą.

LAB direktorė Inga Davidonienė sako, kad kuo įvairesnė aptarnaujama auditorija, tuo daugiau vertės gauna kiekvienas skaitytojas.

LAB įsigijo paprastų, mygtukais valdomų grotuvėlių, kuriuos jau spėjo pamėgti garsinių knygų skaitytojai — grotuvėlius skolina, apmoko jais naudotis.

Siekiant paįvairinti lankytojų kultūrinį gyvenimą, didinama organizuojamų renginių įvairovė.

Pernai LAB išleido 447 garsines knygas, 30 knygų brailio raštu, 9 knygas DAISY formatu, įsigijo skaitmeninių knygų su licencinėmis sutartimis ir paskelbėme jas virtualioje bibliotekoje ELVIS.

Gegužę LAB pristatys ELVIS mobiliąsias programėles.

Pavasarį LAB organizuoja ir susitikimus su skaitytojais.

Remontas, kuris baigėsi laiku

Po 2 metus trukusių modernizavimo darbų šiandien biblioteka Vilniuje (Skroblų g. 10) vartotojus pasitinka ne tik atsinaujinusi, bet ir dar labiau prieinama!

Išnaudota žalioji erdvė šalia bibliotekos — įrengtas apšvietimas ir suoliukai, kurie leis pasimėgauti grynu oru, gera knyga ar maloniu pokalbiu su bendraminčiais.

Jauniesiems skaitytojams šalia bibliotekos įrengta vaikų žaidimų aikštelė, aplink kurią ant grindinio sutilpo visa brailio rašto abėcėlė.

Vedimo ir įspėjamieji paviršiai integruoti tiek bibliotekos prieigose, tiek jos viduje.

Pokyčius vartotojai pastebės ir įžengę į biblioteką — pakeistas vidaus patalpų išdėstymas.

Įėjus į biblioteką jus pasitiks budintis darbuotojas, kuris suteiks reikiamą informaciją ir, jei norėsite, palydės į norimą vietą.

Judėdami tiesiai, prieisite duris į atvirą vartotojų aptarnavimo erdvę.

Kairėje jūsų laukia garsinių knygų fondas, o dešinėje — tiflotyros ir brailio rašto leidiniai.

Kairėje įsikūrusi vaikų zona su knygelėmis ir žaidimais, įrengti kompiuteriai su integruota ekrano skaitymo įranga.

Paauglius turėtų sudominti virtualios realybės įrenginys.

Dažnai besilankantiems bibliotekos renginiuose svarbu paminėti, kad trečiajame aukšte salės neberasite.

Visos susibūrimams ir renginiams skirtos erdvės persikėlė į antrąjį aukštą.

Trečiame aukšte įsikūrė bibliotekos skyriai ir administracija.

Į reikiamą aukštą, kaip ir anksčiau, pateksite ryškiomis kontrastingomis juostomis pažymėtais laiptais arba pačiame koridoriaus gale esančiu liftu.

Įrengdami biblioteką, dėmesį skyrėme ir judantiems vežimėliais — prie įėjimo įrengta nuožulna, praplatintos visos durys, įrengti žmonėms su negalia pritaikyti tualetai.

Nors biblioteka jau atidaryta, bet visi darbai dar nėra baigti.

Artimiausiu metu atsiras specialus žymėjimas ant vidinių ir išorinių stiklinių durų, liečiami vidaus ir lauko maketai.

Patalpose ir ant laiptų turėklų atsiras informaciniai žymėjimai brailio raštu.

Renginiai jau šurmuliuoja

Atnaujintose erdvėse jau renkasi skaitytojų klubas, vyko garsinės knygos 60-mečio renginys, rašytojo Liongino Ragėno 90-metis.

Kovo pabaigoje vyks LASS organizuojama atranka į Tarptautinį dainų konkursą regėjimo sutrikimų turintiems žmonėms (International Low Vision Song Contest).

Į oficialią bibliotekos atidarymo šventę pakviesime vos tik bus pabaigti vidaus žymėjimo darbai.

LAB siekia tapti prieinamumo pavyzdžiu Lietuvoje ir vadovaujasi taisykle „Nieko apie neįgaliuosius — be neįgaliųjų!“.

Tad praneškite apie pastebėtus LAB veiklos trūkumus, informuokite mus apie savo lūkesčius.

PIRTIES MALONUMAI  

Žiemą visi jaučiame skirtingas temperatūras, kai iš šiltų patalpų išeiname į lauko šaltį.

Yra žmonių, kuriems tai labai patinka, todėl jie renkasi pirtį.

Pirtis yra tam tikras pastatas ar patalpa, kur maudomasi ir vanojamasi.

Pirtis yra ne tik naudinga sveikatai, bet ir malonus laisvalaikis, puikus būdas pasibūti su artimaisiais ir draugais.

Jau senovėje sveikatai buvo naudojami garai, kurie atsiranda užpylus vandenį ant karštų akmenų.

Senovėje pirtelė buvo labiau sveikatinimo, apsišvarinimo vieta, o šiandien ji tapo susitikimų, švenčių erdve.

Pirtimi pasidžiaugti galima ne tik kaimuose, sodybose, bet ir miestuose įsikūrusiuose sveikatingumo centruose, sanatorijose.

Žmonės vis dažniau pirtis statosi ir savo kiemuose.

Pirtis mėgsta ir aklieji bei silpnaregiai.

Apie pirtį pasakoja neregys Viktoras Deinarovičius:

Gimiau ir augau kaime, kur namuose turėjome pirtį.

Tačiau pradžioje pirtinimasis manęs nelabai domino, nes mums, vaikams, labiau rūpėjo ją pakūrenti, atnešti ir įmesti malkų, stebėti ugnį.

Iš to laiko ir įsiminė garinė pirtis su krūva galvos dydžio akmenų.

Ant akmenų suaugusieji pildavo vandenį, o jis šnypšdavo pasišokinėdamas.

Šiandien Viktoras yra ne tik patyręs pirties entuziastas, bet ir statosi jau antrą pirtį.

Pirmoji pirtis įrengta kaime esančioje tėvų sodyboje, o dabar dar vieną turės ir prie savo namų.

Viktoras sako, kad prieš statant pirtį reikia gerai apgalvoti, kokio dydžio bus pastatas, kaip reikės pirtį paruošti.

Nors yra daug įvairių pirčių, tačiau Viktoras pasirinko tradicinę lietuvišką pirtį, prie kurios yra pripratęs nuo vaikystės.

Viktoras su šeima yra išbandęs įvairiausių pirčių.

Viktoras pasakoja, kad vieni žmonės pirtyje nori tik sušilti, kiti trokšta spirginančio karščio, dar kiti — tiršto garo ir švelnios šilumos.

Bet kad ir kokia pirtis bebūtų, ji neturi kaitinti nepakeliamu karščiu.

Seniau buvo galvojama, kad kuo aukštesnė temperatūra, tuo geriau.

Taip nėra, visiškai užtenka 60 laipsnių, nes kai oda ir plaukai pradeda svilti, organizmas patiria didelį, žalingą stresą.

Viktoras pasakoja, kad pirmiausia reikia gerai paruošti pirtį, iškūrenti, teisingai suderinti karščio ir drėgmės santykį.

Paruošti pirtį užtrunka apie pusę dienos.

Visuomet prieš pirtį reikia pasirūpinti ir žolelėmis — pelyno, gailio, mėtų ar kitokių, kurių šluotelės pakabinamos pirtyje, kad skleistų kvapą.

Iš žolelių taip pat gaminama ir arbata, kuri gurkšnojama per pertraukas išėjus iš pirties.

O pats pirtinimasis trunka taip pat nemažai, nes visus ritualus reikia atlikti neskubant.

Viktoras sako, kad jei pirtelėje praleisi tik valandą, poveikio nepajusi.

Visas procesas vyksta apie 4-5 valandas su pailsėjimais, išėjimais į lauką, atsigėrimais arbatos, šilto vandens ar su įšokimais į tvenkinį.

Dažniausiai į savo pirtį Viktoras eina su nedidele artimųjų kompanija, nes kai mažiau šurmulio, lengviau atsipalaiduoti, daugiau laiko skiriama sveikatai.

Dažniausiai pirtis prasideda nuo ramaus pagulėjimo, kūno įkaitimo, o po to jau daromas odos šveitimas su druska, soda ar kava, ir tik po to seka vanojimasis vantomis.

Vanta yra iš lapų padaryta šluotelė, skirta vanotis pirtyje.

Vantas Viktoras kartais perka turguje, kartais pasirūpina artimieji.

Vantos pasirinkimas labai svarbus, nes jos padeda spręsti kai kurias sveikatos problemas.

Pirtyje pasitelkiama ir kvapų terapija — eteriniai aliejai.

Kad šių procedūrų poveikis kūnui būtų dar didesnis, Viktoras pabrėžia, jog į pirtį reikia eiti be jokių rūbų.

Svarbu pirtyje apdengti galvą kepuraitėmis, o esant didesnei kompanijai, naudoti specialius pirties sijonus.

Viktorui pirtis suteikia minčių lengvumo, skaidrumo.

Apie pirtį pasakoja ir silpnaregė Jūratė Vizbaraitė, kuri prieš kelerius metus kartu su vyru pasistatė savo pirtį.

Visa pirtis yra rąstinė, su paliktais natūraliais medžio nelygumais, lygios tik grindys.

Pačioje pirtyje stovi krosnis, kurios kaminas apdėtas specialiais pirtiniais akmenimis.

Jūratei labai svarbu, kad pirtis būtų kaip senovėje.

Į pirties statybas įdėtas darbas šiandien atsiperka su kaupu.

Pačias pirties procedūras Jūratė renkasi tradicines, jas paįvairina medaus kaukėmis, naudoja įvairias vantas, kurias pasidaro patys.

Ąžuolinės vantos valo, drėkina ir maitina odą, ramina, gerina nuotaiką ir miegą. Liepų vantos, kurios naudojamos net su žiedais, stiprina imunitetą, valo kūną, gydo žaizdas.

O vienos iš mėgstamiausių yra beržinės vantos, kurios malšina sąnarių, raumenų skausmus, padeda užgydyti žaizdas.

Kadagių vantos apsaugo nuo viršutinių kvėpavimo takų ligų.

O jei norima itin išskirtinio, kvapnaus aromato, gana populiari yra laukinių vyšnių vanta.

Nors Jūratės ir jos šeimos pirtelė yra nedidukė, į ją atvyksta giminaičiai, bičiuliai net iš užsienio, užsuka ir kaimynai.

Visų itin mėgstama yra ir pirtelės terasa, iš kurios atsiveria gėlynai, nuostabus vaizdas nuo kalno, gamta, horizontas.

Į terasą einama atsivėsinti po pirties, atsigerti arbatos ar šiaip jaukiai pasibūti vasaros vakarais.

Jūratei pirtis niekada nenusibosta.

Jūratė sako, kad pirtyje ir bendravimas kitoks, atviras.

Pirtis — tai šiltas mažas pasaulis, įtraukiantis į nuostabių pojūčių ratą, iš kurio grįžti lengvas ir tyras.

POKYČIAI ĮSIGYJANT TECHNINĖS PAGALBOS PRIEMONES  

Niekas neabejoja, kad techninės pagalbos priemonės yra labai svarbios žmonių su regos negalia (ir ne tik) kasdienybėje.

Visai prieš Kalėdas socialinės apsaugos ir darbo ministrė įsakymu Nr. A1-876 pakeitė Asmenų aprūpinimo regos techninės pagalbos priemonėmis tvarkos aprašą. Pakeitimai įsigaliojo 2023 metų sausio 1 dieną.

Padidinta kompensacija už įsigytą žiūroną ar teleskopą

Seniau ši kompensacija buvo iki 70 eurų, bet ne daugiau nei įsigijimo išlaidos.

Pakeitimai kompensavimo sumą padidino iki 140 eurų.

Ši kompensacija ir toliau bus skiriama ne dažniau kaip kartą per 3 metus asmenims, kuriems diagnozuotas abiejų akių regėjimo funkcijų susilpnėjimas.

Pasikeitė kompiuterio įsigijimo išlaidos

Seniau buvo galimybė kompensuoti tik nešiojamojo kompiuterio įsigijimo išlaidas.

Dabar bus kompensuojamos ir stalinio kompiuterio įsigijimo išlaidos.

Nurodoma, kad gali būti kompensuojamos ir planšetinio ar delninio kompiuterio įsigijimo išlaidos.

Kitos jų kompensavimo sąlygos nekito.

Ir toliau bus kompensuojama ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus iki 500 eurų, bet ne daugiau nei įsigijimo išlaidos.

Šias kompensacijas gali gauti asmenys, kuriems diagnozuotas abiejų akių aklumas, ir kurie nėra gavę kompensacijos už nešiojamąjį elektroninį užrašymo įtaisą brailio rašto naudotojams.

Išmaniojo laikrodžio įsigijimas

Seniau išmaniojo laikrodžio įsigijimas buvo kompensuojamas tik silpnaregiams, o dabar kompensaciją galės gauti ir aklieji.

Kompensuojama ir toliau bus ne dažniau kaip kartą per 3 metus iki 49 eurų, bet ne daugiau nei jo įsigijimo išlaidos.

Gali tekti ilgiau laukti sprendimo skirti kompensaciją

Seniau Techninės pagalbos neįgaliesiems centro (TPNC) direktoriaus sudaryta komisija dėl kompensacijos skyrimo sprendimą skirti kompensaciją arba jos neskirti turėdavo priimti per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo.

Dabar šis terminas pailgintas iki 15 darbo dienų.

Per šį terminą komisija prieš priimdama sprendimą patikrina asmens su negalia ar jo atstovo pateiktus ir paties TPNC surinktus dokumentus bei duomenis.

Taip pat komisija įvertina, ar neįgalus asmuo atitinka nurodytus regos techninės pagalbos priemonių skyrimo kriterijus.

Komisija patikrina, ar pasibaigė anksčiau gautos naujos regos techninės pagalbos priemonės naudojimo laikas.