Socialinis pulsas

Milda Lipavičiūtė, vyr. informacijos specialistė, [email protected]

Lietuvos audiosensorinė biblioteka – nauja ir ta pati

Dar 2020 m. Lietuvos aklųjų bibliotekoje (LAB) prasidėjęs pokyčių maratonas palaipsniui baigėsi. Per šiuos metus biblioteka ne tik modernizavo senąjį pastatą sostinėje, bet ir iš esmės pakeitė savo identitetą. 

Impulsas keistis – visoms šalies bibliotekoms 

Pastaraisiais metais Lietuvos bibliotekų lauke vyksta tikrasis proveržis – bibliotekos atsiveria vis platesniam lankytojų ratui. Šį pokytį, kurį inicijavo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, perėmė ir išplėtojo LAB, veikdama kartu su partneriais – Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija ir Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija. LAB, ilgą laiką aptarnavusi tik regos sutrikimų turinčius žmones, seka stipriausių Europos šalių specialiųjų bibliotekų pramintu taku ir jau kelerius metus siekia užtikrinti informacijos prieinamumą visiems, dėl negalios ar sutrikimo negalintiems skaityti įprastai. 

Visi žmonės, nepaisant jų negalios ar sutrikimo, turi teisę į prieinamą informaciją, ir turi teisę paslaugas gauti kuo arčiau namų. Todėl LAB, siekdama mažinti atskirtį, savo patirtimi aktyviai dalijasi su kitomis šalies bibliotekomis. Juk LAB turi tik šešis padalinius, kuriuose aptarnauja skaitytojus, o nematantys, skaitymo sutrikimų ar fizinę negalią, dėl kurios negali skaityti, turintys žmonės gyvena visur! Štai neregiui iš Molėtų garsines knygas išduoda Molėtų savivaldybės viešoji biblioteka. Patenkinti visi – tiek skaitytojas, tiek bibliotekininkai. 

Išaugti pavadinimą, arba kai pokyčiai būtini 

Nuo 2023 m. Lietuvos aklųjų biblioteka pakeitė pavadinimą ir nuo šiol vadinasi Lietuvos audiosensorinė biblioteka. Žodis „audiosensorinė“ sujungia dvi pagrindines LAB teikiamas paslaugas – garsinius leidinius (slypinčius po priešdėliu „audio“) ir brailio rašto bei taktilines knygas (besislepiančias po tarptautiniu žodžiu „sensorinis“ – „juntamasis“). Kurį laiką (greičiausiai ne vienus ir ne kelerius metus) naująjį pavadinimą lydės plėtinys „Garsinės ir Brailio rašto knygos“. 

Sparti auditorijų plėtra paskatino ieškoti sprendimų pavadinimui keisti. Reikėjo atrasti variantą, kuris neklaidintų naujų vartotojų, bet ir nenutoltų nuo bibliotekos šaknų. Turėjome aiškų norą – išsaugoti per daugelį veiklos metų subrandintą ir skaitytojams puikiai atpažįstamą santrumpą LAB. LAB visada turės sąsają su neregių bendruomene – kūrusia, puoselėjusia biblioteką ir iki šiol branginančia savo kūrinį. 

Keisdama identitetą LAB pasitelkė skaitytojus – dar 2021 m. pavasarį kvietėme skirtingų negalių ar ypatumų turinčius skaitytojus bendram pokalbiui. Kūrybinės dirbtuvės „Kad skaityti galėtų visi. Biblioteka, kuri vienija“ vyko visuose miestuose, kuriuose veikia LAB padaliniai (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Ukmergėje), buvo įtraukti ir nuotoliniai dalyviai. Siekėme suteikti galimybę ne tik pasisakyti, bet ir išgirsti bei iš arčiau pažinti kitokį, bet tų pačių poreikių turintį žmogų. 

Kūrybinių dirbtuvių metu LAB skaitytojai nubrėžė bibliotekai aiškias ateities gaires: būti lyderiais tarp bibliotekų, būti lyderiais skaitymo technologijose ir užtikrinti gyvą, artimą bendravimą. Visa tai pildosi! 

Belgijos ir Vokietijos bibliotekos: „Viskas gerai“ 

Keliu, kuriuo eina LAB, jau seniai pasuko Europos šalių specialiosios bibliotekos. Iki 2008 m. Belgijoje veikusios dvi bibliotekos, aptarnavusios regos negalią turinčius vartotojus, nutraukė veiklą ir taip gimė Luisterpuntbibliotheek (Garso ir brailio rašto biblioteka), aptarnaujanti neregius, silpnaregius, disleksiją (skaitymo sutrikimą) turinčiuosius ir kitus, kam sunku skaityti įprastai. 

„Kad vietoj dviejų bibliotekų atsirado viena, vartotojams buvo privalumas. Atsirado vienas klientų aptarnavimas, sumažėjo išlaidų išlaikant vieną serverį. Greitai įdiegtas interaktyvus įrankis „Mijn Luisterpunt“. Taip pat atsirado knygų brailio raštu spausdinimo pagal poreikį paslauga. Sutaupyti kaštai leido investuoti į tikslingas reklamos ir paslaugų plėtimo kampanijas. Tiek bibliotekai, tiek skaitytojams tai buvo naudingas sprendimas“, – teigia Belgijos bibliotekos direktorė Saskia Boets. 

Panašų kelią pasirinko ir Vokietijos specialioji biblioteka, pavadinimo keitimo procesus įvardijusi kaip nelengvą patirtį. „Pirmiausia skaitytojus informavome apie pavadinimo keitimą, supažindinome su pokyčio priežastimis ir papasakojome, kokią pridėtinę vertę tai kuria. Aiškiai pasakėme, kad iki šiol asmenims, turintiems regos negalią, teiktos paslaugos ir jų apimtis nepakis. Kadangi pavadinimas iš esmės nesikeitė, tik šiek tiek pakeitėme savo vardo akronimą (iš German Central Library for the Blind (Vokietijos centrinė biblioteka neregiams) į German Centre for Accessible Reading (Vokietijos prieinamo skaitymo centras)), tai neturėjo įtakos auditorijai, su kuria dirbome iki vardo keitimo“, – patirtimi dalijasi bibliotekos Aptarnavimo centro vadovė Christiane Felsmann. 

„Kol kas mūsų patirtis – labai šviežia, – sako LAB direktorė Inga Davidonienė. – Tačiau jau dabar matome – kuo platesnė, kuo įvairesnė mūsų aptarnaujama auditorija, tuo daugiau vertės gauna kiekvienas skaitytojas. Įsigijome paprastų, mygtukais valdomų grotuvėlių, kuriuos jau spėjo pamėgti mūsų garsinių knygų skaitytojai – grotuvėlius skoliname, apmokome jais naudotis. Siekdami paįvairinti lankytojų kultūrinį gyvenimą, didiname organizuojamų renginių įvairovę. Pernai išleidome 447 garsines knygas, 30 knygų brailio raštu, 9 knygas DAISY formatu, įsigijome skaitmeninių knygų su licencinėmis sutartimis ir paskelbėme jas virtualioje bibliotekoje ELVIS. Gegužę pristatysime ELVIS mobiliąsias programėles. Pavasarį organizuojame ir susitikimus su skaitytojais – siekiame kuo geriau jus išgirsti ir atliepti jūsų poreikius.“ 

Remontas, kuris baigėsi laiku 

Po dvejus metus trukusių modernizavimo darbų šiandien biblioteka Vilniuje (Skroblų g. 10) vartotojus pasitinka ne tik atsinaujinusi, bet ir dar labiau prieinama! Išnaudota žalioji erdvė šalia bibliotekos – įrengtas apšvietimas ir suoliukai, kurie leis pasimėgauti grynu oru, gera knyga ar maloniu pokalbiu su bendraminčiais. Jauniesiems skaitytojams šalia bibliotekos įrengta vaikų žaidimų aikštelė, aplink kurią ant grindinio sutilpo visa brailio rašto abėcėlė. Vedimo ir įspėjamieji paviršiai integruoti tiek bibliotekos prieigose, tiek jos viduje. 

Pokyčius vartotojai pastebės ir įžengę į biblioteką – modernizacijos metu pakeistas vidaus patalpų išdėstymas. Įėjus į biblioteką jus pasitiks budintis darbuotojas, kuris suteiks reikiamą informaciją ir, jei norėsite, palydės į norimą vietą. Judėdami tiesiai, prieisite duris į atvirą vartotojų aptarnavimo erdvę. Kairėje jūsų laukia garsinių knygų fondas, o dešinėje – tiflotyros ir brailio rašto leidiniai. Kairėje įsikūrusi vaikų zona su knygelėmis ir žaidimais, įrengti kompiuteriai su integruota ekrano skaitymo įranga. Paauglius turėtų sudominti virtualios realybės įrenginys. Dešinėje planuojama tiflotyros ekspozicija, kurios koncepciją kartu su neregių bendruomene pradėsime kurti jau visai netrukus. 

Dažnai besilankantiems bibliotekos renginiuose svarbu paminėti, kad trečiajame aukšte salės neberasite. Visos susibūrimams ir renginiams skirtos erdvės persikėlė į antrąjį aukštą. Trečiame aukšte įsikūrė bibliotekos skyriai ir administracija. Į reikiamą aukštą, kaip ir anksčiau, pateksite ryškiomis kontrastingomis juostomis pažymėtais laiptais arba pačiame koridoriaus gale esančiu liftu. Įrengdami biblioteką, dėmesį skyrėme ir judantiems vežimėliais – prie įėjimo įrengta nuožulna, paplatintos visos durys, įrengti žmonėms su negalia pritaikyti tualetai. 

Nors bibliotekos durys vartotojams jau atvertos, pritaikomumo darbai dar nėra baigti. Artimiausiu metu atsiras specialus ženklinimas ant vidinių ir išorinių stiklinių durų, taktiliniai vidaus ir lauko maketai, o patalpose ir ant laiptų turėklų atsiras informaciniai žymėjimai brailio raštu. 

Renginiai jau šurmuliuoja 

LAB siekia tapti traukos centru ne tik skaitytojams ir visuomenei, bet ir kitoms pelno nesiekiančioms įstaigoms bei organizacijoms, siekiančioms užtikrinti prieinamumą. Atnaujintose erdvėse jau renkasi skaitytojų klubas, nuaidėjo skaitytojus ir diktorius buriantis garsinės knygos 60-mečio renginys, į pasimatymą kvietė neregių bendruomenei puikiai pažįstamas rašytojas Lionginas Ragėnas, bibliotekoje paminėjęs savo 90-metį. Nekantriai laukiame ir LASS organizuojamos atrankos į Tarptautinį dainų konkursą regėjimo sutrikimų turintiems žmonėms (International Low Vision Song Contest), kuri LAB salėje numatoma kovo pabaigoje ir oficialios bibliotekos atidarymo šventės, į kurią pakviesime vos tik bus pabaigti vidaus žymėjimo darbai. 

LAB siekia tapti prieinamumo pavyzdžiu Lietuvoje ir vadovaujasi taisykle „Nieko apie neįgaliuosius – be neįgaliųjų!“. Tad praneškite apie pastebėtus LAB veiklos trūkumus, informuokite mus apie savo lūkesčius. 

Autorės nuotrauka: Milda Lipavičiūtė. Jauna mergina matoma nuo pečių iki viršugalvio, pasisukusi dešiniuoju profiliu, nufotografuota iš aukščiau. Milda galvą pakėlusi aukštyn ir žvilgsnį nukreipusi tiesiai į kamerą, švelniai šypsosi. Ji liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų iki pečių, vilki tamsią suknelę ar palaidinę. 

Nuotrauka: Atsinaujinusi LAB laukia lankytojų / LAB archyvo nuotr. 

Nuotrauka atsinaujinusioje Lietuvos audiosensorinėje bibliotekoje. Šviesiu koridoriumi žingsniuoja jauna moteris. Dešinėje rankoje ji laiko baltąją lazdelę, kurios galas remiasi į reljefinę vedimo liniją. Moteris vidutinio kūno sudėjimo, jos plaukai tamsūs, iki pečių, kaktą dengia kirpčiukai. Moteris atrodo susikaupusi, užsidėjusi akinius tamsintais stiklais. Ji vilki tamsų megztinį ilgomis rankovėmis, tamsias kelnes, avi tamsius aulinius batus. Ant pečių moteris užsidėjusi tamsią kuprinę, o įstrižai per petį – rankinę ilgu dirželiu. Jai už nugaros – stiklinės durys į kitą patalpą, kurioje palei sieną stovi nedidelė sofa, ant grindų sužymėta daug vedimo linijų.