Pasižvalgymai svetur

Pagal užsienio spaudą parengė Audronė Gendvilienė

Australijos neregių pagalbininkai – šunys vedliai

Patirties, žinių, emocijų mes semiamės gyvendami šalia kitų. Šios rubrikos straipsniuose ketiname pasižvalgyti, kaip ir kuo gyvena neregiai ir silpnaregiai kitose šalyse. Juk pažinti kitokį gyvenimo būdą, socialinių paslaugų sistemą gali būti ne tik smalsu, bet ir naudinga. Štai beveik 80 metų akliesiems didesnę judėjimo laisvę suteikiantys šunys vedliai Lietuvoje vis dar lieka svajonė – būtinai apie tai rašysime ateities numeriuose. Užsienio spaudoje netrūksta didvyriškų ar mažiau grėsmingų istorijų apie neregių šunis vedlius, išgelbstinčius savo šeimininkus nuo elektromobilio smūgio ar kasdien be vargo išvedančius šeimininką iš painaus prekybos centro labirinto. Kol laukiame pokyčių savo šalyje, pasižvalgykime po Australiją, rodos, tokią tolimą, bet artimą likimo brolių gyvenimais. 

Aprūpinimas šunimis vedliais 

Kas yra šunys vedliai? Tai šunys, padedantys neregiams ir silpnaregiams žmonėms savarankiškai gyventi. Kaip atpažinti, kad tai ne paprastas šuo, o šuo vedlys? Pagal specialų antkaklį. 

Šunys vedliai neregiams ir silpnaregiams suteikia galimybę būti savarankiškiems, laisvai judėti. Šie šunys specialiai veisiami ir dresuojami, kad su šeimininku sudarytų komandą ir saugiai nuvestų neregį ten, kur šeimininkui reikia. 

Visame pasaulyje labradorai yra populiariausia šunų vedlių veislė. Labradorai – jautrūs, protingi, ramūs šunys, jie greitai mokosi. Darbinio šuns vedlio veisimas, auginimas ir dresavimas vidutiniškai kainuoja apie 30 000 JAV dolerių ir užtrunka iki dvejų metų. 

Australijos Viktorijos valstijoje šunys vedliai nemokamai skiriami gyventojams, kurie visai nemato arba turi regėjimo sutrikimų. Kreiptis dėl šuns vedlio skyrimo gali sveikatos priežiūros specialistai arba tiesiogiai patys neregiai. Viktorijos valstijoje yra dvi savarankiškos organizacijos, teikiančios šią paslaugą: „Viktorijos šunys vedliai“ ir „Australijos šunys vedliai“ (angl. „Guide Dogs Victoria“, „Seeing Eye Dogs Australia“). 

Žmonės nebūtinai turi visiškai nematyti, kad gautų šunį vedlį. Silpnaregiai taip pat gali naudotis šunimis vedliais. Viktorijos valstijoje šunį vedlį gali turėti kiekvienas asmuo, dėl sutrikusios regos patiriantis judėjimo sunkumų. Tiesą sakant, tik nedidelė dalis šunų vedlių šeimininkų yra visiškai akli. Dauguma jų turi tam tikro laipsnio regos likutį (dalinį regėjimą). Šunį vedlį gali įsigyti: 

• mokyklinio amžiaus vaikai, studentai; 

• tėvai, turintys mažų vaikų; 

• dirbantys žmonės, ne visą darbo dieną dirbantys, bedarbiai; 

• pensininkai; 

• kalbantys kitomis kalbomis nei anglų. 

Tačiau šie žmonės turi būti pakankamai subrendę, kad galėtų vadovauti šuniui vedliui, fiziškai sugebėti jį valdyti, jį prižiūrėti ir juo rūpintis. 

Svarbu pasiekti šuns ir žmogaus partnerystę. Šuo vedliu vidutiniškai tarnauja aštuonerius–dešimt metų. Visus tuos metus šuo vedlys šeimininkui nuolat padeda judėti ir palaiko jam draugiją. Labai svarbu, kad tarp šuns ir žmogaus užsimegztų glaudus ryšys. 

Šunų vedlių suteikiama judėjimo laisvė 

Šunys vedliai užtikrina mobilumą – regėjimo negalią turinčiam šuns savininkui padeda laisvai vaikščioti ir jaustis užtikrintai. Regos sutrikimų turintiems asmenims nepriklausomas mobilumas reiškia, kad jie gali naudotis tomis pačiomis teisėmis, pareigomis ir laisvėmis, kaip visi kiti tos bendruomenės nariai. Pagal Australijos įstatymus žmonėms su šunimis vedliais leidžiama vykti viešuoju transportu, įskaitant taksi, lėktuvus, įeiti į visas viešąsias patalpas, pavyzdžiui, kavines, viešbučius, maisto parduotuves. Tad šuns vedlio turėjimas neregiams suteikia galimybę naudotis tokiomis pačiomis teisėmis, kokias turi regintys žmonės. 

Šuo vedlys – toks šuo, kuris yra išmokytas dirbti įvairiose situacijose ir įvairioje aplinkoje, įskaitant gyvenamąsias, miesto ir kaimo vietoves. Neregys gali būti tikras, kad jo šuo vedlys: 

• atpažins kelyje sutiktas kliūtis ir saugiai padės jas aplenkti; 

• gerai orientuosis eisme ir užtikrins šeimininko saugumą; 

• supras ir reaguos į komandas, tokias kaip „pirmyn“, „tiesiai prie kelkraščio“, „surask duris“ ir „surask prekystalį“; 

• bus tiek protingas, kad prireikus nepaklus, nepaisys nesaugios komandos; 

• nekreips dėmesio į blaškančius dalykus, nereaguos į kitus šunis, net jei jie ims pulti; 

• nuves asmenį į viešojo transporto stotelę, suras duris. 

Dresavimas 

Dresuojant šunis vedlius, daug laiko skiriama atitinkamam elgesiui išugdyti, kad šuo kaip galima geriau padėtų šeimininkui, taptų patikimu vaikščiojimo pagalbininku. Be to, šuo vedlys turi atitikti šeimininko asmenines savybes ir atliepti individualius šeimininko judėjimo poreikius. 

Šunys vedliai dresuojami, taikant vadovavimo ir teigiamo pastiprinimo metodus. Jie giriami, kai elgiasi taip, kaip pageidauja dresuotojas. Šuo išmoksta daug komandų, įskaitant gebėjimą nepaklusti komandai, jei jo šeimininkas (asmuo, turintis regėjimo negalią) negirdėjo artėjančio eismo. Kiekvienas šuo išmokomas suprasti šeimininko ūgį ir sudėjimą, kad padėtų apeiti kliūtis, pavyzdžiui, žemai kabančias medžių šakas. 

Australijos Viktorijos valstijoje šunų vedlių dresavimas apima šiuos etapus: 1) Šuns vedlio įvertinimas. Kiekvienas šuo – būsimas vedlys, sulaukęs maždaug metų amžiaus, turi išlaikyti griežtą fizinių ir charakterio savybių įvertinimo testą. 2) Intensyvus šuns vedlio dresavimas: šuo vedlys penkis mėnesius intensyviai dresuojamas specialiame šunų vedlių rengimo centre. 3) Intensyvus šuns vedlio ir šeimininko mokymas: sutrikusio regėjimo asmuo kartu su savo šunimi vedliu vieną mėnesį intensyviai mokosi šunų vedlių rengimo centre. Praktinių ir teorinių užsiėmimų metu šeimininkas išmoksta rūpintis savo šunimi, nusipelnyti šuns pagarbą, įgyja reikalingų įgūdžių ir pasitikėjimo savimi. 

Galiausiai taikomas orientavimosi gyvenamojoje vietoje mokymas. Neregys ir šuo vedlys apsigyvena namuose, o instruktorius padeda šuniui susipažinti su vietine aplinka. Neregys ir jo šuo vedlys išmokomi saugiai judėti reikalingiausiais maršrutais pėsčiomis ir vykti visuomeniniu transportu – pasiekti darbą, parduotuvę, kitas vietas, atsižvelgiant į asmeninius šuns savininko poreikius – ir saugiai grįžti namo. 

Vėliau šuns darbo priežiūra ir parama šeimininkui teikiama visą šuns vedlio tarnavimo laiką. Šunų vedlių mobilumo instruktoriai gali padėti žmogaus ir šuns vedlio komandai spręsti kitus mobilumo iššūkius, pavyzdžiui, prisitaikyti prie naujos aplinkos, neregiui persikėlus į kitus namus ar pakeitus darbą. 

Kaip elgtis, sutikus neregį su šunimi vedliu 

Šunys vedliai yra atsakingi už tai, kad jų šeimininkas, turintis regėjimo negalią, saugiai keliautų gyvenamojoje vietoje. Jie visada turi išlikti ramūs, švarūs, paklusnūs, nebūti agresyvūs. Nepaisant kasdien patiriamų iššūkių, šunys vedliai mėgsta savo darbą ir atlygį – savo regėjimo negalią turinčio šeimininko meilę ir draugiją. 

Šuo vedlys ne visada būna „tarnyboje“. Kai nuo jo kūno nuimamas specialus antkaklis, šuo supranta, kad gali atsipalaiduoti ir žaisti kaip bet kuris namų augintinis. Tačiau dėl šuns vedlio saugumo negalima blaškyti jo dėmesio – glostyti, švilptelėti, siūlyti maisto, kai šuo dirba – veda šeimininką. 

Autorės nuotrauka: Audronė Gendvilienė. Vidutinio amžiaus moteris matoma nuo pečių iki viršugalvio, žvelgianti tiesiai į kamerą. Jos plaukai tamsūs, iki pečių, ant kaktos krenta kirpčiukai. Žvilgsnis gilus, veide – švelni šypsena. Moteris vilki tamsų drabužį, ant kaklo ryši šviesų margą šalikėlį. 

Nuotrauka: Tinkamai išdresuoti šunį vedlį – ilgas, daug žinių reikalaujantis, bet prasmingas darbas / www.youtube.com stopkadras 

Jaunos merginos, vaikštančios su šunimi vedliu, nuotrauka. Miesto gatve, plačiu šaligatviu, žingsniuoja jauna mergina su dideliu šunimi. Mergina matoma visu ūgiu, kairiuoju profiliu, žengianti pirmyn kaire koja. Ji jauna, vidutinio kūno sudėjimo. Jos plaukai tamsūs, ilgi, surišti į kasą. Ji užsidėjusi tamsintus akinius ar akių raištį. Vilki tamsius drabužius – džemperį ilgomis rankovėmis, ant kurio nugaros angliškai parašyta „Šunys vedliai“, trumpą sijoną ar šortus, tampres, ant liemens segi nedidelę rankinę, avi tamsius aulinius batus. Kairėje rankoje ji laiko specialų pavadėlį – nuo šuns keteros pritvirtintą standžią jungtį, ir vedasi šviesų didelį, labradoro retriverį primenantį šunį. Šis ramiai ir tvarkingai žingsniuoja šalia jos. Akivaizdu, kad mergina pasitiki savo šunimi vedliu, gatve žingsniuoja užtikrintai. Merginai iš dešinės – kelios kavinės, pora žmonių, o kairėje, netoli gatvės, suoliukas. Pagal šuns pasisukimo trajektoriją matyti, kad kliūties sėkmingai bus išvengta.