Skaityk lengvai

NAUJOS KNYGOS BRAILIO RAŠTU  

LASS respublikinis centras (LASS RC) jau 4 metus finansuojant Lietuvos kultūros tarybai leidžia knygas brailio raštu.

Naujausias projektas vadinasi „Lietuvių literatūros įvairovė brailio raštu“.

Skaitantiems šiuo raštu, išleistos 9 lietuvių autorių knygos.

7 knygos yra šiuolaikinių autorių kūriniai — publicistika, grožinė literatūra, knygos vaikams ir paaugliams.

Publicistika nagrinėja politikos ir visuomenės gyvenimą.

Knygose pasakojama apie žmogaus gyvenimą dabartiniame pasaulyje.

Du autoriai kūrė 20 amžiuje — Moišė Kulbakas ir Judita Vaičiūnaitė.

Visos LASS RC šiais metais išleistos knygos yra išrinktos skaitomiausiomis.

Nuo 2020 metų LASS RC pradėjo leisti brailio knygas su reljefinėmis iliustracijomis.

Reljefinės iliustracijos yra iškilios, jas galima liesti.

Šiemet išleista Virginos Šukytės knyga „Stebuklų pripoškėjęs pasaulis“.

Reljefinės iliustracijos pirmiausia skirtos brailio raštu skaitantiems vaikams ir paaugliams, bet tinka ir suaugusiems.

Nuo praėjusių metų visus išleistų knygų elektroninius variantus (specialiu BRF formatu) LASS RC perduoda elektroninei bibliotekai ELVIS.

ELVIO bibliotekoje esančias BRF knygas, turėdami brailio eilutę ar spausdintuvą, galite skaityti bet kurioje pasaulio vietoje jums patogiu laiku.

Linkime malonaus skaitymo!

Projekto „Lietuvių literatūros įvairovė brailio raštu“ išleistų knygų sąrašas:

Aneta Anra „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“.

Judita Vaičiūnaitė „Po ūkanotu atminties dangumi“.

Kornelijus Platelis „Korėjantys veidrodžiai“.

Moišė Kulbakas „Mesijas, Efraimo sūnus“.

Neringa Vaitkutė „Jaronimas Dryžius ir įsivaizduojamų draugų departamentas“.

Rasa Bugavičūtė-Pece „Berniukas, kuris matė tamsoje“.

Sonata Dirsytė „Fata morgana“.

Vanda Juknaitė ir Arūnas Baltėnas „Kad pamatytų šitą pasaulį“.

Virgina Šukytė „Stebuklų pripoškėjęs pasaulis“.

LASS RC informacija

PRADĖKIME NUO SAVO KIEMO  

Lapkričio mėnesį Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) vadovai ir respublikinio centro (LASS RC) darbuotojai vilniečius neregius pakvietė pasikalbėti apie kultūros ir sporto prieinamumą.

Lietuva dalyvauja Europos aklųjų sąjungos (EAS) projekte „Parvis“.

Projektas skirtas JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms įgyvendinti EAS šalyse narėse.

Konvencija yra susitarimas tarp valstybių kokiu nors klausimu.

LASS pirmininko pavaduotojas Vilmantas Balčikonis kalbėjo, kad konvencija išryškina žmonių su negalia jau turimas teises, kurias įgyvendinant dažnai kyla sunkumų.

Paprastai daugiausia dėmesio skiriama reabilitacijai ir švietimui, tačiau svarbu ir kultūros bei sporto prieinamumas.

Vilniečiai neregiai diskutavo, dalijosi savo patirtimi, su kokiomis kliūtimis susiduria ir kuo galėtų prisidėti LASS.

Susitikimo dalyviai daugiausia diskutavo apie sporto ir kultūros prieinamumą.

Pasidalinsime dalyvių mintimis:

Jūratė Vizbaraitė pasakojo, kad yra profesionali dainininkė.

Jūratė turi 20 metų pedagoginio darbo patirtį.

Jūratė dirbo chore „Liepaitės“ su gerai matančiais vaikais.

Jūratė galvoja, kad galėtų patarti, kaip būtų galima bendrauti ir dirbti kartu neregiams ir negalios neturintiems žmonėms.

Vilmantas Balčikonis yra LASS pirmininko pavaduotojas ir rudenį su pirmininku aplankė daug LASS filialų.

Vilmantas pasakoja, kad filialai skiriasi tiek dydžiu, tiek vykdoma veikla, tiek žmonių amžiumi, sveikatos galimybėmis.

Vilmantas pasakoja, kad svarbu sveikatingumas, galimybė judėti, sportuoti. Deja, sunku visus aprūpinti bėgimo takeliais ar treniruokliais, o daugelyje filialų jų nebūtų net kur pastatyti.

Vilmantas mano, kad galima būtų bendradarbiauti su savivaldybių sveikatos biurais.

Janė Puriuškytė sako, kad pirmiausia reikėtų pradėti nuo savo kiemo.

Janė tiki, kad nebebus skirtumų tarp Vilniaus ir mažesnių miestelių aklųjų.

Janė pasakojo, kad vyksta daug renginių, bet akliesiems ten sunku nuvykti.

Sunku nuvykti į renginius, jei jie vyksta vakarais, nes reikia paprašyti, kad kas nors aklą žmogų palydėtų.

Janė pasakojo, kad ji vis dar sportuoja, jai patinka plaukioti.

Janė sako, kad ji eina į baseiną prie pat savo namų, bet kitiems neregiams sunku nueiti į baseiną, jei jis yra toli nuo jų namų.

Janė norėtų, kad žmonės galėtų plaukioti po darbo, bet ne vėlai vakare.

Marius Maželis pasakojo, kad turi važiuoti į kitą rajoną, jei nori pasportuoti sporto klube.

Marius pasiūlė, kad LASS turėtų tartis su sporto klubuose dirbančiais treneriais, galbūt sporto klubams, kuriuos lankys neregiai, paskolinti treniruoklius.

Ugnė Žilytė pasakojo, kad Kauno jaunimas sportuoja, juda.

Ugnė pagyrė Kaune veikiantį projektą, kuris vadinasi „NeRegĖjimo galia“. Ugnė sako, kad Vilniuje nėra nieko panašaus.

Kaune į sporto klubą žmonės gali ateiti savaitgaliais, o Vilniuje, jeigu nesi profesionalus sportininkas, nėra galimybės net ir darbo dieną pasimankštinti.

Ugnė norėtų, kad aklieji galėtų kada nori nueiti sportuoti.

Gediminas Kabaila pasakojo, kad turi asmeninį asistentą.

Tris dienas per savaitę asistentas padeda Gediminui sportuoti sporto klube. Iš pradžių sporto klubas nesutiko, kad asistentas treniruočių metu padėtų, bet šitą klausimą pavyko išspręsti.

Andžėjus Ravanas pasakojo, kad kai pradėjo lankyti sporto klubą, iš pradžių taip pat kilo problemų dėl to, kad padeda asistentas.

Andžėjus sakė, kad kauniečiai turi susikūrę geras sąlygas sportuoti ir judėti nes atsirado aktyvių jaunų žmonių grupė, aplink save burianti kitus žmones.

Jeigu Vilniuje irgi atsirastų tokia grupė, būtų galima nuveikti labai nemažai.

Aklieji iš tikrųjų juda daug mažiau nei regintieji.

Linas Balsys sakė, kad sporto klubus, sporto mokyklas reikia išlaikyti, visur yra koks nors grafikas.

Daugiau nei 20 metų Linas dirbo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre fizinio lavinimo mokytoju ir treneriu.

Vaikus Linas veždavo pagal grafiką.

Linas sako, kad visiškos laisvės, kad galėtume eiti į sporto salę ar baseiną kada norime, turbūt niekada neturėsime.

Moksleivių sporto klubas „Vėjas“ turi įsigijęs treniruoklių, galėtų paskolinti, tačiau iškyla klausimas, kur juos statyti?

Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro direktorius Linas Balsys jau galvoja, kaip vilniečiams sudaryti geresnes sąlygas sportuoti ir aktyviai leisti laisvalaikį.

Linas pasakojo, kad patalpų užtenka, bet jos arba užimtos, nuomojamos, arba reikia remonto.

Reikia sutvarkyti kanalizaciją, vandentiekį, įrengti dušą žmogui po treniruotės nusiprausti.

Greitai turėtume sulaukti naujienų ir iš kultūros srities.

LASS RC darbuotojai priminė, kad kuriama garsinio vaizdavimo programėlė kino filmams.

Atrodo, kad nuo kitų metų asmeniniai asistentai, lydintys neįgalųjį į kultūrinius renginius, turėtų būti įleidžiami nemokamai.

Kaip tai atrodys realiai, kol kas niekas pasakyti negali.

KITOKIO ŽMOGAUS ŠVIESA, ARBA APIE VANDOS JUKNAITĖS IR ARŪNO BALTĖNO KNYGĄ  

Lietuvių literatūroje nėra daug knygų, kurios pasakotų apie gyvenimą sergant ar auginant neįgalų vaiką ar kitą artimą žmogų.

Todėl labai išskirtinė yra 2014 metais išleista Arūno Baltėno nuotraukų ir Vandos Juknaitės pokalbių knyga „Kad pamatytų šitą pasaulį“.

Knygoje yra pokalbiai su neįgalius jau suaugusius vaikus auginančiomis šeimomis.

Ši knyga šiais metais LASS respublikinio centro, remiant Lietuvos kultūros tarybai, išleista ir brailio raštu.

Knygoje yra Vandos Juknaitės parengti pokalbiai su 4 skirtingų šeimų, kuriose auga neįgalus sūnus, duktė, sesuo ir brolis, nariais.

Tie nariai — tai mama, tėtis, sesuo ir brolis.

Knygoje Vanda Juknaitė pasakoja, kaip skiriasi mamos, tėčio ir brolio bei sesers santykis ir gyvenimas kartu su neįgaliuoju.

Apie Gintarą, kuriam dabar 38 metai ir kuris dėl medikų padarytų klaidų turi psichinę negalią, pasakoja mama.

Apie autizmo sindromą turinčią 36 metų dukterį Laurą pasakoja tėtis.

Apie gyvenimą kartu ir meilę Dauno sindromą turinčiam vyresniajam broliui Martynui pasakoja sesuo.

Apie gyvenimą kartu su 27 metų sutrikusio intelekto sese Aiste pasakoja brolis.

Knygoje kalbama, kad svarbu pirmiausia atsižvelgti į neįgalaus šeimos nario poreikius, o tik po to į savo.

Knygoje pasakojama, kad žmonėms sunku suprasti ir įsivaizduoti, kad gyvenant su neįgaliu žmogumi reikia daug pastangų, dėmesio ir atsidavimo.

Knygoje pasakojama, kad svarbiausia šeimoje yra meilė.

Svarbu suprasti, kad neįgalus žmogus yra žmogus su tokiais pat jausmais ir širdimi.

Knygoje „Kad pamatytų šitą pasaulį“ labai svarbios Arūno Baltėno nuotraukos, kuriose nufotografuoti sutrikusio intelekto žmonės.

Žmonės su negalia piešia, muzikuoja, lipdo, švenčia.

Prie keramikos ar piešinio palinkusių žmonių žvilgsniai nuotraukose pilni jėgos. Rimtų, susikaupusių veidų nuotraukas keičia nuotraukos, kuriose yra keramikos darbai, velti rankdarbiai ir piešiniai.

Nuotraukos yra labai svarbios knygoje, nes jose pavaizduoti žmonių, apie kuriuos kalbama ir kurie yra kalbinami, gyvenimai.

Knygos „Kad pamatytų šitą pasaulį“ autoriai sukūrė pasakojimą apie kitiems žmonėms nežinomą ir nepažįstamą neįgalių žmonių pasaulį.

Skaitant knygą ir žiūrint nuotraukas, tampa nebesvarbūs žmonių vardai, profesijos ar pomėgiai.

Knygoje svarbiausia yra žmonių meilė ir santykiai, atsidavimas, pagalba ir pasiaukojimas.

Gintaro mama, žiūrėdama į savo sūnaus nuotrauką stebisi, kaip Arūnas Baltėnas gražiai jį nufotografavo, parodė sūnaus meilę kitam žmogui.

Arūno Baltėno ir Vandos Juknaitės knyga „Kad pamatytų šitą pasaulį“ yra labai svarbi, parodanti visai kitokį neįgalaus žmogaus ir jo šeimos gyvenimą.

TELEVIZORIŲ IR TELEVIZIJOS NAUJIENOS  

Aklų žmonių gyvenime svarbu ne tik radijas, bet ir televizija.

Televizoriaus ne tik klausomės, bet kaip ir kiti mūsų šeimos nariai ar draugai, dažnai ir žiūrime.

Keičiasi pasaulis, technologijos tampa vis išmanesnės, kaip ir televizoriai.

Ką gali daryti išmanusis televizorius?

Tai dar vienas prietaisas namuose, kuris, kaip ir kompiuteris, jungiamas prie interneto ir turi savo operacinę sistemą.

Operacinė sistema tai speciali programinė įranga, padedanti žmogui naudotis programomis.

Pasaulyje daugėja gamintojų, kurie gamina išmaniuosius televizorius.

Kompanija „Google“ sukūrė savo operacinę sistemą, pritaikytą televizoriams, pavadino ją „Android TV“.

Ši sistema labai greitai tapo populiari, joje yra neregiams reikalinga ekrano skaitymo programa, kuri vadinasi „TalkBack“.

Dabar ši sistema vadinasi „Android Accessibility Suite“.

Televizoriai su „Android“ operacine sistema panašūs į telefone esančią „Android“ sistemą, o neregiams tai labai svarbu.

Turint „Android“ televizorių, galima savarankiškai naudotis tiek televizija su lauko antena, tiek ir kabeline televizija su laidų ar filmų atsukimu.

Galėsite patogiai ir greitai sužinoti, kuris televizijos kanalas įjungtas.

Galėsite naudotis ir internetu, kanalais, kurie vadinasi „Youtube“ ar „Spotify“. Galėsite atėjusiems svečiams parodyti vaizdo įrašą, esantį kompiuteryje per televizoriaus ekraną.

Televizoriumi naudotis galėsite ir nemokėdami anglų kalbos, kadangi įdiegti lietuvišką sintezatorių „Liepa“ galima ne tik į telefoną, bet ir į išmanųjį televizorių.

Geriausias valdymas yra „Sony“ ir „Xiaomi“ televizoriuose.

„Philips“ televizoriuose nors ir įdiegta „Android TV“, bet valdyti tikrai sudėtinga.

Papasakosime apie „Android“ priedėlius.

Tai yra prie turimo televizoriaus jungiama maža dėžutė, turinti „Android TV“.

Ši dėžutė jūsų televizorių paverčia protingesnį, nei buvo iki tol.

Šių dėžučių minusas toks, kad turint vien tik lauko anteną, negalima priiminėti televizijos signalo.

Prijungę tokią dėžutę prie televizoriaus ir turėdami internetą, galėsite žiūrėti tik internetu.

Šiek tiek papasakosime apie Lietuvoje siūlomas išmaniąsias televizijas.

Turime apie 6 internetinės televizijos tiekėjus.

Trumpai papasakosime, kiek ir ką teko bandyti ir kas pritaikyta puikiai, o kam reikėtų susirūpinti.

UAB „Penki kontinentai“: tai Vilniuje veikiantis interneto tiekėjas, siūlantis išmaniosios televizijos paslaugas visoje Lietuvoje.

Jų televizija vadinasi „Flexi TV“.

Tai tikriausiai geriausiai pritaikyta televizija naudotis su ekrano skaitytuvais, viską skaito, nesunkiai galime atsisukti norimą laidą ar užsisakyti papildomų kanalų rinkinių.

„Balticum TV“ taip pat visoje Lietuvoje veikiantis tiekėjas, pritaikymas tikrai neblogas, be didesnių sunkumų viską galėsite atlikti patys.

„Telia TV“ pritaikymu akliesiems pasigirti negali, reikia tobulėti.

Programėlė „Telia TV“ visiškai nepritaikyta akliesiems.

Nusipirkę televizorių su „Android TV“ ir užsisakę „Penkių kontinentų“ televiziją, parsisiunčiate programėlę „Flexi TV“, ją aktyvuojate ir su ekrano skaitytuvu renkatės, ką žiūrėti ar klausyti.

„Telia TV“ priedėlyje jau įdiegta programėlė ir yra labai nepatogi neregiui.

„Go3/BITĖ“ pritaikymu neregiams pasigirti taip pat negali.

„Go3“ programėlė „Android TV“ operacinei sistemai visiškai nepritaikyta ir neregiui ja naudotis neįmanoma.

Apie „Cgates“ ir „Init“ negalime papasakoti, nes neišbandėme.

Jei vis dar neturite jums tinkamo televizoriaus, galite drąsiai pirkti televizorių, turintį „Android TV“ operacinę sistemą.

Neregiui labai svarbu lengvai valdomas išmanusis televizorius, nes jis padeda leisti laisvalaikį ir sužinoti daug įdomių naujienų.