Skaitmeninis asistentas

Regimantas Ratkevičius

Televizorių ir televizijos naujienos

Anokia naujiena, kad aklųjų gyvenime svarbią vietą užima ne tik radijas, bet ir televizija. Televizoriaus mes ne tik klausomės, bet kaip ir kiti mūsų šeimos nariai ar draugai, dažnai tiesiog – žiūrime! 

Keičiasi pasaulis, technologijos tampa vis išmanesnės, ne išimtis ir televizoriai. Jau turbūt nieko nestebina tokie terminai kaip internetinė televizija ar išmanusis televizorius. Visų pirma, kas yra šis prietaisas ir ką išmanaus jis gali daryti? 

Tai dar vienas prietaisas jūsų namuose, kuris, kaip ir kompiuteris, jungiamas prie interneto ir turi savo operacinę sistemą. Kol gamintojų ir operacinių sistemų nebuvo daug, tai ir galimybės pagaminti televizorių, kad galėtume jį vadinti išmaniuoju, buvo ribotos. Daugėjant gamintojų su savomis labai skirtingomis operacinėmis sistemomis kildavo daug keblumų kuriant programėles ir kitus paslaugomis naudotis reikalingus įrankius. Tada gamintojai nusprendė, kad operacinių sistemų kūrėjai turi naudoti vieną bendrą standartą, taip palengvindami darbus tiek programuotojams, tiek patiems gamintojams. 

Po šio sprendimo kompanija „Google“ sukūrė savo operacinę sistemą, pritaikytą televizoriams, pavadindama ją „Android TV“. Ši sistema labai greitai paplito, kadangi kūrėjai ją pagal atviro kodo politiką leido naudoti visiems televizorių gamintojams, o kurdami integravo neregiams reikalingą ekrano skaitymo programą „TalkBack“. Tiesa, naujojoje sistemoje kartu su kitais pasiekiamumo įrankiais dabar ji vadinasi „Android Accessibility Suite“. 

Naudodami televizorių su „Android“ operacine sistema, tikrai rasime nemažai panašumų su telefone esančia „Android“, o neregiams tai tikras išsigelbėjimas. Turėdami „Android“ televizorių, jūs galėsite visiškai savarankiškai naudotis tiek televizija su lauko antena, tiek ir kabeline televizija su laidų atsukimu ir kitomis tiekėjo suteikiamomis funkcijomis. Galėsite patogiai ir greitai sužinoti, kuris kanalas įjungtas, kuri laidos ar filmo dalis jums dar likusi. Žinoma, galėsite naudotis ir interneto platformomis, tokiomis kaip „Youtube“ ar „Spotify“. Jei atėjusiems svečiams norėsite parodyti vaizdo įrašą, esantį kompiuteryje per televizoriaus ekraną, tokią galimybę taip pat turėsite. Svarbu paminėti ir tai, kad televizoriumi naudotis galėsite ir nemokėdami anglų kalbos, kadangi įdiegti lietuvišką sintezatorių „Liepa“ galima ne tik į telefoną, bet ir į išmanųjį televizorių. 

Iš asmeninės patirties: geriausiu valdymu pasižymėjo „Sony“ ir „Xiaomi“ televizoriai, apie „Philips“ nieko guodžiančio pasakyti negalėčiau. Patirtis su pastaraisiais televizoriais tikrai nekokia, nors ir įdiegta „Android TV“, bet gamintojas ją tiek „išdarkęs“, kad visiškai nematant konfigūruoti tikrai sudėtinga. 

„Android“ priedėliai. Tai prie turimo televizoriaus jungiama maža dėžutė, turinti „Android TV“, ir jūsų televizorių paverčianti gerokai protingesnį, nei buvo iki tol. Šių dėžučių minusas toks, kad turint vien tik lauko anteną, nėra galimybės priiminėti televizijos signalo, nes toje dėžutėje standartinio antenos lizdo gamintojai tiesiog neįmontavo. Prijungę tokią dėžutę prie televizoriaus ir turėdami interneto prieigą, galėsite žiūrėti turinį, transliuojamą tik internetu. 

Šiek tiek apie Lietuvoje siūlomas išmaniąsias televizijas. Turime apie šešis internetinės televizijos tiekėjus. Trumpai – kiek ir ką teko bandyti ir kas pritaikyta puikiai, o kam reikėtų pasitempti? 

UAB „Penki kontinentai“: tai Vilniuje veikiantis interneto tiekėjas, siūlantis išmaniosios televizijos paslaugas visoje Lietuvoje. Jų televizija vadinasi „Flexi TV“. Tai bene geriausiai pritaikyta televizija naudotis su ekrano skaitytuvais, viską skaito, nesunkiai galime atsisukti norimą laidą ar užsisakyti papildomų kanalų rinkinių. 

„Balticum TV“ – tai taip pat visoje Lietuvoje veikiantis tiekėjas, nepriklausomai nuo to, kokio tiekėjo internetu naudojatės, pritaikomumas taip pat labai pagirtinas, be didesnių sunkumų viską galėsite atlikti patys. 

„Telia TV“ – deja, bet šis tiekėjas pritaikomumu pasigirti negali, yra kur tobulėti. Su senesnės kartos priedėliais naudotis galima tik atmintinai išmokus funkcijas, taip pat, kaip kažkada naudodavomės mygtukiniais nekalbančiais telefonais. Su naujaisiais jų siūlomais „Android“ priedėliais situacija tik šiek tiek pasikeitė, nes jų programėlė „Telia TV“ visiškai nepritaikyta. Lyginant su aukščiau aptartomis televizijomis, „Telia TV“ turi reikšmingų skirtumų. Nusipirkę televizorių su „Android TV“ ir užsisakę „Penkių kontinentų“ televiziją, į savo įrenginį jūs parsisiunčiate programėlę „Flexi TV“, ją aktyvuojate ir padedami ekrano skaitytuvo, renkatės, ką žiūrėti ar klausyti. „Telia TV“ priedėlyje jau įdiegta iš anksto ir, kaip minėjau, yra labai nepatogi neregiui. 

„Go3/BITĖ“ pritaikomumu pasigirti taip pat negali. Jeigu „Telia TV“ dar galima naudotis, tai „Go3“ bent jau programėlė „Android TV“ operacinei sistemai visiškai nepritaikyta ir neregiui ja naudotis praktiškai neįmanoma. 

Apie „Cgates“ ir „Init“ žinių neturiu, neteko jų paslaugų išbandyti. Visi anksčiau išvardyti tiekėjai yra asmeniškai mano patikrinti. Taigi, jei vis dar neturite jums tinkamo televizoriaus, galite drąsiai pirkti televizorių, turintį „Android TV“ operacinę sistemą ir džiaugtis visais paminėtais funkcionalumais. Jeigu norite tik susipažinti su „Android TV“ ir suprasti visas subtilybes, pasibandyti atskirai galite pirkti priedėlį, turintį „Android TV“. Tik kažin ar čia yra daug logikos? Be interneto šis priedėlis bus tik dėžutė, o jeigu žmogus namuose turi internetą, tai paprastai turi ir kompiuterį. O tuomet tokių platformų kaip „Youtube“ įrašus jis gali klausyti per kompiuterį. 

Nuotrauka: Neregiui lengvai valdomas išmanusis televizorius – svarbus laisvalaikio šaltinis / www.pexabay.com nuotr. 

Išmaniojo televizoriaus nuotrauka. Blankiame fone pavaizduotas juodas išmanusis televizorius. Jis stačiakampio formos, į vidų lenktu ekranu, pastatomas ant plačios siauros platformos. Televizoriaus ekrane rodomas laikas, nustatymai ir dažniausiai žiūrimų programų logotipai, tarp kurių – „Youtube“, „Netflix“, „Spotify“, „Facebook“ ir kitos.