Pro plyšinę lempą

Aistė Varoniukaitė, [email protected], LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė

Alzheimerio liga ir akys – ar yra ryšys?

Alzheimerio liga – vyresnio amžiaus žmonėms būdinga progresuojanti neurodegeneracinė liga, kai palaipsniui žūsta nervinės ląstelės ir vystosi smegenų atrofija. Ši liga – vienas iš dažniausiai pasitaikančių demencijos tipų, kuria serga apie 4,7 procento vyresnių nei 60 metų žmonių. Nors būdinga vyresnio amžiaus – virš 60 metų – žmonėms, tačiau mokslininkai pastebi, kad sergančiųjų amžius vis jaunėja, o pirmieji simptomai gali pasireikšti net ir nuo 40 metų. 

Nėra žinomos tikslios priežastys, kas sukelia Alzheimerio ligą. Smegenyse vyksta sudėtingi procesai, kuriuos lemia tiek genetiniai, tiek aplinkos ar gyvenimo būdo veiksniai. Manoma, kad pakitimai smegenyse galimai prasideda net dešimtmečiu anksčiau iki pirmųjų simptomų pasirodymo. Smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai – amiloidas ir baltymas „Tau“, kurie formuoja plokšteles bei sankaupas. Dėl šių baltymų žalingo poveikio iki tol buvusios sveikos smegenų ląstelės (neuronai) nustoja funkcionuoti, nutraukia tarpląstelinius ryšius ir palaipsniui žūsta. Pirmiausia pažeidžiamos tos smegenų struktūros, kurios yra atsakingos už prisiminimų formavimą, atmintį, kognityvines funkcijas. 

Ligos eigoje prastėja ne tik atmintis, tačiau sudėtingėja visa kasdienė žmogaus veikla. Filmuose stereotipiškai rodoma, kai sergantis Alzheimerio liga žmogus neprisimena, kad neužrakino namų durų, pasiklysta gatvėje ir panašiai. Taip, tokie atvejai tikrai galimi, tačiau pradžioje ligos simptomai labai subtilūs. Gana tiksliai ir realistiškai ankstyvos Alzheimerio ligos pradžia ir vystymasis papasakotas 2007 metų Lisos Genovos knygoje „Ta pati Alisa“, kuria paremtas 2014 metais sukurtas filmas „Vis dar Elis“, todėl norint geriau suprasti, su kokiomis problemomis susiduria sergantieji, rekomenduojama perskaityti šią knygą ar pamatyti minėtą filmą. 

Kalbant su Alzheimerio liga sergančiu žmogumi, pastebima, kad jis kartoja klausimus, jam sudėtinga susigaudyti finansuose, apmokėti sąskaitas, sudėtinga orientuotis, sunku prisiminti paliktus daiktus, žmogus pradeda nesirūpinti savimi, pamažu atsisako iki tol buvusių pomėgių. Kamuoja ne tik atminties, tačiau ir elgesio, dėmesio, asmenybės problemos. Žmogus gali tapti irzlus, agresyvus ar apatiškas. Ligai progresuojant pacientai nebeatpažįsta artimųjų, negali išmokti naujų dalykų, tampa sudėtinga atlikti netgi tokias paprastas užduotis, kaip apsirengimas ar pavalgymas. Jie tampa visiškai priklausomi nuo aplinkinių, dažnai guli lovoje ir jiems reikalinga visapusiška pagalba ir priežiūra. 

Šiuo metu nėra patvirtinto gydymo, kuris išgydytų Alzheimerio ligą. Yra priemonių sergančiųjų ir juos prižiūrinčiųjų kasdienybei palengvinti ir vaistų ligos progresavimui pristabdyti. Svarbu laiku pastebėti ligą, atpažinti simptomus ir teisingai diagnozuoti, kadangi ligos pradžioje simptomai gana subtilūs ir neretai sumaišomi su įprastais senėjimo požymiais. Vyresniame amžiuje silpsta ir atmintis, ir dėmesys. Tačiau pasiklysti gatvėje ar nuolat užmiršti daiktus ar veiklas – nėra normalus senėjimo procesas ar charakterio ypatybės. 

Mokslininkai ieško ligos biomarkerių – požymių, leisiančių anksti nustatyti ligą iš pradinių pakitimų ir taip pat atpažinti tuos žmones, kurie ir neturėdami ligos yra didesnėje rizikos grupėje. 

Ir nors Alzheimerio liga tiesiogiai nesukelia jokių akių problemų ar akių ligų, tik galimai bendrai prisideda prie neurodegeneracinių procesų, tačiau vis tik medicinos naujienų pasaulyje vis garsiau kalbama apie akių būklės ir Alzheimerio ligos ryšį. 

Yra sakoma, kad akys – sielos veidrodis. Tačiau akys yra langas ir į sistemines organizmo ligas, tokias kaip arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas ir kitos – apie tai rašyta ankstesniuose žurnalo numeriuose. Na, o daug žadančios antraštės skelbia, kad akys – galimas raktas į Alzheimerio ligą. 

Nors taip sakyti nėra labai tikslu ir tikrai supaprastinta, tačiau akyse esančios labai svarbios regėjimui struktūros – regos nervas ir tinklainė – yra iš dalies smegenų audinio tąsa, tik ne smegenyse, o akyse. Kadangi Alzheimerio liga pažeidžia smegenų audinį, o smegenų smulkiųjų kapiliarų ištirti be invazinių tyrimų gyviems žmonėms galimybės nėra, mokslininkų žvilgsnis jau kurį laiką intensyviau krypsta ne tik į tinklainės sluoksnių pakitimus, tačiau ir į kraujotaką bei jos tyrimus, kaip galimą biomarkerį ankstyviems Alzheimerio ligos požymiams nustatyti. 

Nors šiuo metu nėra patvirtinto akių ištyrimo, kuris leistų diagnozuoti Alzheimerio ligą, tačiau tyrimų potencialas dar galutinai neapibrėžtas. Klinikinės studijos tiria įvairių tinklainės sluoksnių kraujotaką. Tinklainės būklę galima įvertinti sąlyginai paprastu ir greitu optinės koherentinės tomografijos metodu. Tyrimas neinvazinis, jokios spinduliuotės ar pakenkimo nėra, jis gana plačiai naudojamas akių gydytojo praktikoje ir vos per kelias minutes suteikia labai daug informacijos apie akies dugno anatomiją. Dar daugiau informacijos suteikia optinės koherentinės tomografijos angiografija, kur analizuojama kraujotaka skirtinguose tinklainės sluoksniuose. Kol kas nėra tikslios technologijos ar protokolo, kaip tyrimą galima pritaikyti, tačiau esant Alzheimerio ligai stebimi smulkių kapiliarų pakitimai tinklainėje, kurie būdingi ir smegenų kapiliarų pokyčiams. 

Tiriami ir kiti metodai, kurie nustato beta amiloidą tinklainėje. Kadangi esant Alzheimerio ligai būdingas baltymo amiloido kaupimasis smegenų neuronuose, todėl neinvazinio akių ištyrimo metu nustačius padidėjusį amiloido kiekį tinklainėje galima įtarti pradinę Alzheimerio ligą ar didelę riziką dar sveikiems žmonėms. 

Įdomūs 2021 metų gegužės mėnesį publikuotos didesnės studijos duomenys. Kadangi su Alzheimerio liga siejamas APOE4 genas, mokslininkai analizavo šį geną nešiojančių žmonių tinklainės kraujotaką ir rado sumažėjusį kapiliarų tankį, lyginant su sveikais savanoriais. Kad rezultatai būtų patikimesni, tyrėjai papildomai ištyrė APOE4 geno nešiotojų smegenų kraujotaką magnetinio rezonanso tomografijos metu ir nustatė, kad esant didesniam tinklainės kapiliarų tankiui smegenų kraujotaka taip pat buvo geresnė. Tyrimo komanda teigia, kad tai tik pradžia, reikia daugiau tyrimų ir įrodymų, tačiau pradiniai duomenys – daug žadantys. 

Taigi šiuo metu įtariant Alzheimerio ligą speciali akių gydytojo apžiūra nėra reikalinga, kadangi dar nėra labai daug įrodymų ir kol kas vien tik iš akių Alzheimerio ligos diagnozuoti neįmanoma. Tačiau tikimasi, kad ateityje sąlyginai paprastas, greitas ir neinvazyvus akių tyrimas galės reikšmingai prisidėti prie ankstyvesnio Alzheimerio ligos prognozavimo ir diagnozavimo. 

Nuotrauka: Medicina ieško, kaip iš akių būklės atpažinti ankstyvą Alzheimerio ligos stadiją / www.pexels.com nuotr. 

Garbaus amžiaus moters ir jaunos merginos nuotrauka. Abi matomos nuo liemens iki viršugalvio, pozuojančios žaliuojančiame parke ant suoliuko šiltą vasarišką dieną. Kairėje nuotraukos pusėje – garbaus amžiaus močiutė. Ji vidutinio kūno sudėjimo, kiek pasukusi galvą dešiniuoju profiliu, žvelgianti į šalia savęs sėdinčią jauną moterį. Močiutės plaukai šviesūs, trumpi, garbanoti, ant kaklo ir ausyse – perlai. Ji vilki šviesų, sagomis užsegamą megztuką ilgomis rankovėmis, viršutinė saga prasegta. Močiutė žvelgia į jaunesnę moterį su meile, greičiausiai, jos giminaitės. Močiutės kairę ranką laiko mergina, dešine ranka močiutę taip pat apkabinusi per pečius. Moteris aukštesnė, šviesių plaukų, surištų į palaidą kuodą. Ji vilki tamsų megztinį ilgomis rankovėmis, žvelgia tiesiai močiutei į akis ir šypsosi. Akivaizdu, kad tarp abiejų moterų – gilus ryšys.