Viršelio istorija

Apie stabtelėjimo melodiją

Iš seniausių laikų mus pasiekia legendos apie žmogaus bandymus sustabdyti laiką – senovės išminčiai, burtus pasitelkę magai ar žiniomis apsiginklavę mokslininkai nevengę visokių eksperimentų, kad įmintų laiko paslaptį. Vilnietis Raigardas Daraganas ne kartą yra patyręs sustabdytos akimirkos grožį. Mirksnį, kai viską pamiršti, kai pats esi laiko valdovas. Dažniausiai tai akimirkos, kai daug pasaulio įvairiuose konkursuose išmaišęs profesionalus džiazo pianistas neria į jį užburiančios muzikos garsus. Vieną iš mums neįprastų melodijų Raigardui kuria jo įspūdinga virš 400 laikrodžių kolekcija. Nematydamas Raigardas su savo laikrodžiais susikalba garsais. Tik įsivaizduokite tiek skirtingo tiksėjimo ir caksėjimo vienu metu! 

Dar laikrodžiai, skaičiuojantys mūsų gyvenimo akimirkas, galėtų stabtelėti kasdien prisiminus dėkingumą. Pirmiausia – už besąlyginį artimųjų rūpestį ir kasdienes gyvenimo dovanas, kurių kartais lėkdami nebepastebime. Tas stabtelėjimas – viena gražiausių melodijų. 

Viršelyje – R. Daraganas / Vilmanto Bulakos nuotr. 

Apvali žurnalo „Mūsų žodis“ viršelio nuotrauka. Joje – vilnietis Raigardas Daraganas. Pianistas rankose priešais save laiko vieną iš savo 400 kolekcijos laikrodžių. Laikrodis tamsiai rudas, medinis ir gana didelis. Jis pastatomas, ilgis apie trisdešimt centimetrų, plotis apie dvidešimt. Vyras laikrodį laiko prikišęs prie kairės ausies, tarsi įdėmiai klausydamas jo tiksėjimo. Raigardas – jaunas, vidutinio kūno sudėjimo. Nuotraukoje matomas nuo liemens iki viršugalvio, pozuoja tarp apsnigtų eglių. Ryškų kontrastą žaliai ir baltai spalvai sudaro Raigardo apranga. Vyras vilki šiltą raudoną striukę su kapišonu, mūvi storas juodas slidininko pirštines, ant galvos mūvi plono audinio tamsiai pilką kepurę. Jis atrodo ramus, susikaupęs, gal kiek sušalęs. Jo akys užmerktos, burna šiek tiek praverta, galva kiek palinkusi į kairę pusę laikomo laikrodžio link. Nuotrauka – kalėdinių spalvų, atrodo kiek paslaptingai ir simboliškai. 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka matoma didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnė amplitudė leidžia pamatyti didesnę dalį vyrą supančio apsnigto eglių miško. 

PROTANOPIJA. Tą patį vaizdą matome ne tokį spalvotą, kaip realų. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

GLAUKOMA. Nuotraukoje nesimato dalies vyro liemens bei dalies jį supančio eglių miško. 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato dalies vyro liemens, likusioje nuotraukos dalyje vaizdą taip pat protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

KATARAKTA. Šiuo atveju visas matomas vaizdas toks pat kaip realiame vaizde, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Šiuo atveju apatinėje nuotraukos dalyje nesimato vyro liemens, dalies rankų ir nedidelio laikrodžio kampo. Likusioji nuotraukos dalis ryški. 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Šiuo atveju nematome paties nuotraukos centro – vyro kūno dalies nuo krūtinės iki pat kaktos viršaus. Laikrodžio beveik nesimato, ryškus tik viršutinis kairysis kampas. 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje matomas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – jame galima įžiūrėti tik vyro kūno dalį nuo krūtinės viršaus iki nosies vidurio. Taip pat matomas beveik visas laikrodžio ekranas, dalis jį gaubiančio medžio.