Viršelio istorija

 

Apie jaunatvišką smalsumą


 

Argi ne gražu gėrėtis jaunatviško smalsumo ir vaizduotės akimirka – viskas įdomu, viską norisi išbandyti, patirti, viskas atrodo ateityje. Laisvės sparnas galingai švysteli stiprų mostą, tik spėk skristi! Visgi jaunatvišką smalsumą paskatinti ir pakreipti tinkama linkme visais laikais buvo ir tebėra tiek pačių jaunų žmonių apisprendimo, tiek šalia jų esančių artimųjų, mokytojų meistrystės reikalaujanti užduotis. 

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) auklėtoja Giedrė Deinarovičienė džiaugėsi, kad centre susiformavo stiprus aktyvių moksleivių branduolys, visuomet atsiliepiantis į pačius įvairiausius siūlymus sužinoti kažką naujo. Pilnas mokyklinis autobusiukas skirtingų klasių moksleivių prigūžėjo kelionėje į XVII a. pr. pastatytos Vilniaus gynybinės sienos bastėjos muziejų. Vėliau dar ilgai netilo klegesys apie muziejaus kieme stūksančią patranką, raudonos čerpės tekstūrą, paliesto kalavijo ašmenų aštrumą, muziejaus koridorių posūkiuose užtiktą mistinį baziliską! Ir nesvarbu, kiek matai, smalsumas sugrįžta nepakeičiamais įspūdžiais. 

 

Viršelyje – LASUC moksleiviai tyrinėja Vilniaus gynybinę sieną / V. Bulakos nuotr. 

 

Apvali žurnalo „Mūsų žodis“ viršelio nuotrauka. Joje – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro moksleiviai apžiūrinėja Vilniaus bastėjos gynybinę sieną. Nuotraukoje devyni jaunuoliai, maždaug dvylikos–šešiolikos metų amžiaus. Keturi iš jų matomi iš arčiau, nuotraukos centre, nuo liemens iki viršugalvio, pasisukę dešiniu profiliu, rankomis liečiantys raudonomis čerpėmis klotą stogo dalį. Kiti stovi tolėliau, nusisukę nugaromis. Sprendžiant iš jaunuolių emocijų – jie linksmai ir įdomiai leidžia laiką, atrodo susidomėję. Moksleiviai vilki šiltus rudeninius drabužius – striukes, džemperius, ilgas kelnes. Kiek toliau, antrame nuotraukos plane, matomi spalvoti Vilniaus senamiesčio pastatai, kita gynybinės sienos dalis bei kieme stovintis muziejaus eksponatas – patranka. 

 

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka matoma didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Didesnė amplitudė leidžia pamatyti didesnę dalį stogo, kurį liečia moksleiviai. Be to, dabar nuotraukoje matyti dar trys žmonės – mokytoja ar edukatorė, esanti šalia vaikų ir jiems pasakojanti apie gynybinę sieną, jiems už nugarų stovinti ir juos išmaniuoju telefonu fotografuojanti moteris, jai už nugaros – dar vienas jaunuolis. 

 

PROTANOPIJA. Tą patį vaizdą matome ne tokį spalvotą, kaip realų. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį. 

 

GLAUKOMA. Nuotraukos centras vis dar ryškus, spalvos nepakitusios, tačiau nuo centro į šonus vaizdas po truputį blanksta, kol galiausiai nuotraukos kampuose vaizdas visai nematomas. Nuotraukoje nesimato edukatorės bei toliau stovinčios moters ir jaunuolio, taip pat dalies senamiesčio pastatų. 

 

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nesimato dalies gynybinės sienos ir edukatorės kūno dalies nuo liemens iki pečių, likusioje nuotraukos dalyje vaizdą taip pat protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės. 

 

KATARAKTA. Šiuo atveju, visas matomas vaizdas toks pat kaip realiame vaizde, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos. 

 

TINKLAINĖS ATŠOKA. Šiuo atveju, apatinėje nuotraukos dalyje nesimato edukatorės kūno dalies nuo liemens iki krūtinės, taip pat dalies gynybinės sienos. Likusioji nuotraukos dalis ryški. 

 

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Regėjimo plotis ir spalvos nepakitę, tačiau pats vaizdinio centras – nematomas. Šiuo atveju, nematome paties nuotraukos centro – kelių moksleivių, liečiančių gynybinę sieną. 

 

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje matomas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – jame galima įžiūrėti tik vieną vaikiną, matomą nuo liemens iki kaktos vidurio, dešine ranka liečiantį sieną. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]

 

Spaudos, radio ir televizijos rėmimo fondas remia rubriką