Skaityk lengvai

ATVIRA DARBO RINKA IR MŪSŲ NEGALIOS  

Kiekvienas žmogus nori dirbti, užsidirbti ir gyventi kuo labiau savarankiškai.

Turint negalią tai labai sunku įgyvendinti.

Dalijamės žmonių, susiradusių darbą, patirtimi.

Unikalus gyvenimas

Taip vadinasi projektas, mokantis žmones su negalia ieškoti darbo.

Kuo ypatingas šis projektas, pasakoja Martynas Vitkus.

Viskas prasidėjo nuo šokio pamokų neįgaliesiems.

Šokių pamokų iniciatorė Rita Juškytė suprato, kad neužtenka vien šokių.

Taip atsirado projektas „Unikalus gyvenimas“.

Projekte dalyvauti gali žmonės, gyvenantys visoje Lietuvoje.

Susitikimai, paskaitos vyksta nuotoliniu būdu.

Projekte mokoma savarankiškai ieškoti darbo, savarankiškai prisistatyti darbdaviui.

Projektas yra populiarus, nes jame šiemet jau dalyvauja 45 žmonės su negalia.

Jau galima registruotis ir į ketvirtąjį etapą, kuris turėtų prasidėti kitų metų sausį. Apie projektą galima pasiskaityti internete, adresu www.unikalus.org.

Apie projektą galima pasiskaityti ir feisbuke ar „Instagrame“, suvedus žodžius „unikalus gyvenimas“.

Negalią turintys žmonės ruošiami atvirai darbo rinkai.

Žmonės mokomi, kaip parašyti gerą gyvenimo aprašymą (CV), motyvacinį laišką, kaip pasiruošti darbo pokalbiui.

Gyvenimo aprašymas tai aprašymas apie žmogų, kuris ieško darbo.

Motyvacinis laiškas tai toks laiškas, kuriame parašoma, kodėl žmogus nori dirbti tą darbą.

Žmones su negalia konsultuoja mokytojai, organizuojami darbo pokalbių bandymai.

Žmonėms aiškinama, kodėl reikia pokyčių, susirasti patinkantį darbą.

Su kiekvienu neįgaliu žmogumi dirba atskiras patarėjas.

„Unikalaus gyvenimo“ projekte dalyvauja žmonės su įvairiomis negaliomis.

Projekte šiemet dalyvauja ir 3 neregiai.

Registraciją į naują projekto etapą planuojama pradėti gruodį.

Martynas Vitkus turi regėjimo ir judėjimo negalią.

Martynas puikiai išmano informacines technologijas, daug keliauja.

Martynas dirbti pradėjo dar studijuodamas, darbų ieškojo pats.

Martynas yra aktyvus žmogus, todėl sugebėjo lengvai susirasti darbų.

Martynas yra dirbęs profesinės aklųjų reabilitacijos programoje, draudimo kompanijoje, universitete.

Dabar Martynas dirba „Unikalaus gyvenimo“ projekte.

Ar geriau pačiam ieškotis darbo, ar kreiptis į profesionalus, kurie padės susirasti darbą?

Martynas sako, kad daug kas priklauso nuo žmogaus drąsos priimti iššūkius. Neįgalus žmogus konkuruoja su sveikais žmonėmis.

Jeigu nepasitikėsi savimi, darbdavys gali pasirinkti žmogų be negalios.

Vieniems žmonėms reikia tik padrąsinimo, kitiems reikia daugiau pagalbos.

Pirmiausia projekte moko žmogų susirasti darbą savarankiškai.

Žmogus turi pats mokėti susirasti darbo skelbimą, nusiųsti nurodytu adresu gyvenimo aprašymą.

Jeigu reikia, bendraujama ir su darbdaviu.

Projekte dalyvaujantys žmonės žino apie savo teises, kas jiems priklauso.

Laura

Laura Stadalninkaitė yra kaunietė, studijavo Vytauto Didžiojo universitete.

Nuo šių metų gegužės mėnesio dirba Kaune, VšĮ LASS pietvakarių centre.

Laura augino dukrą, todėl nuolatinio darbo neturėjo.

Laura dalyvavo „Unikalaus gyvenimo“ rengiamuose kursuose.

Laura kursuose gavo daug žinių, buvo atskirai dirbama su kiekvienu žmogumi. Laura sužinojo apie valstybės skiriamas subsidijas, lengvatas įsigyjant kompensacines priemones.

Subsidija tai piniginė parama ar pašalpa.

Kompensacinės priemonės tai tokios darbui reikalingos priemonės, už kurias sumoka valstybė.

Laurai pasiūlė darbą gamybos įmonė.

Laura abejojo, ar nori dirbti tame darbe.

Laura LASS pietvakarių centrui nusiuntė savo gyvenimo aprašymą ir gavo darbą.

Nuo gegužės Laura yra šio centro darbuotoja, atsakinga už viešuosius ryšius, komunikaciją.

Komunikacija tai bendravimas, susisiekimas.

Laura sako, kad jei neregys bando darbintis pirmą kartą ir daro tai savarankiškai, jam gali būti sunku.

Neregys turi žinoti apie subsidijas ar lengvatas.

Laura pataria kreiptis pagalbos.

Laura „Unikalaus gyvenimo“ kursuose išmoko pasitikėti savimi, nebijoti.

Laura matė, kaip po projekto į gerą pasikeičia žmonių gyvenimas.

Laura ragina kitus neregius nebijoti savo jėgas išbandyti panašiuose projektuose. Kuo daugiau pabandome, tuo daugiau išmokstame.

Kuo daugiau išmokstame, tuo daugiau galime.

Ieva

Ieva Vaškevičiūtė gyvena Vilniuje.

Ieva iki šių metų pavasario nuolatinio darbo neturėjo.

Baigusi mokyklą šiek tiek dirbo, bet neilgai.

Nuo šių metų kovo mėnesio Ieva pradėjo dirbti įmonėje „Asistentinis taksi“.

Ieva dirba skambučių operatore.

Ieva atsiliepinėja į skambučius, informuoja apie paslaugas, kainas.

Ievai darbą pasiūlė draugai.

„Asistentinis taksi“ teikia pavėžėjimo ir asistavimo paslaugas negalią turintiems žmonėms.

Yra ir judantiems vežimėliuose pritaikytų automobilių.

Ievai darbas patinka.

Ieva šį darbą gali dirbti iš bet kur, kur yra telefonas ir internetas.

Ieva turėjo išmokti brailio raštą, nes taip lengviau užsirašyti.

Brailio raštas tai aklųjų raštas.

Ieva yra uždaro būdo žmogus, ne visada bendraujantis itin maloniai, ypač su nepažįstamais.

Ieva turėjo išmokti bendrauti su žmonėmis.

Ieva turi aiškiai pasakyti informaciją, bendrauti taip, kad žmonės liktų patenkinti ir norėtų sugrįžti.

ŽMONĖMS TURI BŪTI GERA GYVENTI  

Kai žmogus išeina į pensiją, jam sunku išmokti gyventi be darbo, kurį jis dirbo.

Iš pradžių žmogus džiaugiasi, kad turi daug laisvo laiko.

Vėliau žmogui pasidaro laisvo laiko per daug ir jis nori kažką įdomaus veikti.

Senjorai dažniausiai užsiima darbu sode, anūkų priežiūra, įvairiausių renginių lankymu.

Aktyvus yra ir senjoras Petras Čyžius.

Petras ir toliau aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje.

Petras Čyžius gimė 1946 metų gegužės 31 dieną Alytaus rajone.

Silpnaregis Petras lankė pradinę mokyklą.

Vėliau Petras mokėsi Kauno aklųjų mokykloje.

Baigęs mokyklą Petras įsidarbino kultūros namuose.

Dirbdamas Petras studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete.

Vėliau Petras Šiauliuose mokėsi tiflopedagogikos.

Tiflopedagogas teikia specialią pagalbą akliems ir silpnaregiams vaikams.

Petras įsidarbino auklėtoju Vilniaus A. Jonyno aklųjų ir silpnaregių internatinėje mokykloje.

Petras mokykloje be pertraukos dirbo 35 metus.

Petras visą gyvenimą sportavo, mokė neregius ir silpnaregius sportuoti.

Gyvenimas tarp auklėtinių

Petras apie mokytojo ar auklėtojo darbą rimtai negalvojo.

Bet mokytojo darbas Petrui labai patiko.

Silpnaregiui auklėtojui Petrui patiko dirbti su sudėtingesniais vaikais.

Sudėtingesni vaikai yra judresni, turintys savo nuomonę.

Iš pradžių Petrui sunkiausia buvo atsirinkti, ką auklėtiniams sakyti, o ko ne.

Tais laikais mokytojai negalėjo bet ko kalbėti, buvo draudžiama.

Vėliau mokykla po truputį pradėjo keistis, laisvėti.

Su vaikais Petras kalbėdavo apie viską, pasakodavo istorijas.

Paruošusius pamokas auklėtinius Petras išleisdavo iš klasės.

Auklėtiniai galėjo užsiimti tuo, kas jiems labiausiai patinka.

Vieni vaikai klausydavosi įgarsintų knygų, kiti eidavo į sporto salę, dar kiti bendraudavo.

Petras mokiniams patiko.

Petras sako, kad labai blogai, kai tėvai už vaikus atlieka visą darbą.

Toks vaikas nėra savarankiškas ir mažiau aktyvus.

Specialiose mokyklose mokytojai vaiką išmoko būti savarankišką, už save pakovoti.

Petras dirbo ne tik auklėtoju, bet ir vedė įvairiausius sporto būrelius.

Petras pradėjo mokyti naujo žaidimo ritinio.

Tik vėliau atsirado žaidimas golbolas.

Golbolas tai aklųjų žaidimas su kamuoliu.

Petro auklėtiniai žaisdavo su suaugusiais neregiais ir dažnai laimėdavo.

1993 metais Petras su bendraminčiais mokytojais įkūrė sporto klubą „Šarūnas“.

Šį klubą globojo garsus krepšininkas Šarūnas Marčiulionis.

Neregiai ir silpnaregiai moksleiviai galėjo lankyti golbolo, lengvosios atletikos, šaškių ir šachmatų treniruotes.

Vaikai taip pat galėjo lankyti dziudo ir šoudauno treniruotes.

Šoudaunas tai neregių stalo tenisas.

Auklėtojai ir fizinio lavinimo mokytojai norėjo, kad kuo daugiau moksleivių sportuotų.

Vaikai dalyvaudavo įvairiose varžybose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Kelionių metu vaikai ir mokytojai pamatydavo kitas šalis.

Petras Čyžius mokė kelis sportininkus, pelniusius dziudo apdovanojimus olimpinėse žaidynėse.

Dziudo tai imtynių sporto šaka.

Seniūnaičio padėjėjas

Petras neslepia, kad išėjęs į pensiją pasigedo veiklos.

Gausybė laisvo laiko aktyvų silpnaregį Petrą prislėgė.

Norėdamas prasiblaškyti, Petras užsukdavo į Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centrą.

Centro vadovas Algimantas Arbočius paragino Petrą užeiti dažniau.

Petras pastebėjo, kad nemažai jo pažįstamų taip pat turi daug laisvo laiko.

Petrui kilo mintis įkurti šaškių ir šachmatų būrelį.

Dabar visi norintieji Vilkpėdės centre susirenka pažaisti kelis kartus per savaitę. Dažniausiai susirenka 6 vyrai.

Vyrai ne tik žaidžia, bet ir bendrauja, aptaria naujienas.

Petrui labai rūpi aplinka ir rajonas, kuriame jis gyvena.

Petras pastebėdavo, kas negerai rajone, ką reikėtų sutvarkyti.

Kartą neapsikentęs centro vadovas Petrą supažindino su rajono seniūnu.

Seniūnas yra išrenkamas rajono atstovas.

Vilkpėdės seniūnas pasiūlė Petrui dalyvauti seniūnaičio rinkimuose.

Seniūnaitis yra seniūno padėjėjas.

Nuo 2018 metų Petras Čyžius yra Vilniaus Skroblų mikrorajono seniūnaitis.

Mikrorajonas yra smulkesnė miesto dalis.

Jau 5 metus Petras dirba seniūnaičiu.

Petras rūpinasi ne tik aplinka ir jos pritaikymu neįgaliesiems.

Petras apeina ir apžiūri teritoriją.

Petras įsidėmi, kokius darbus būtinai reikia padaryti.

Vasarą svarbu šienavimas, o žiemą svarbu šaligatvių valymas.

Tada Petras su seniūnu tariasi, kurie darbai svarbiausi.

Petras labai daug bendrauja su žmonėmis.

Petras savo rajone daugelį pažįsta.

Petras visus žmones kviečia į renginius, koncertus.

Petras nori, kad jo rajone žmonėms būtų gera gyventi.

100 DIENŲ DIRBAME DRAUGE!  

Paulius Kalvelis, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas sako:

Šių metų birželį įvyko LASS suvažiavimas, kuriame buvau išrinktas organizacijos pirmininku.

Vilmantas Balčikonis buvo išrinktas pirmininko pavaduotoju.

Norime dar kartą padėkoti už pasitikėjimą, kurį labai vertiname ir branginame.

Leiskite trumpai papasakoti, ką visiems kartu pavyko pasiekti per 100 dienų.

100 dienų mums, naujiems vadovams, buvo labai svarbios.

Mes stengiamės susipažinti su žmonėmis, sistema, finansais, spręsti problemas, atstovauti LASS visuomenėje.

Mes matome ir puikius darbus, patirtis, ir rūpesčius, iššūkius.

Svarbiausias tikslas buvo aplankyti visus LASS filialus, susipažinti su bendruomene, paspausti Jums rankas.

Buvo labai svarbu išgirsti bendruomenių džiaugsmus ir rūpesčius.

Šiuo metu esame aplankę jau kiek daugiau nei pusę LASS filialų.

Beveik vieną darbo mėnesį kasdien kažkur važiavome, kalbėjomės, klausėme, diskutavome.

Matome didelę prasmę artimiau pažinti savo bendruomenę.

Mums svarbu suprasti, ką galime padaryti kartu stiprinant mūsų organizaciją. Visiems dėkoju už Jūsų skirtą laiką, už šiltą priėmimą, už pasidalijimą džiaugsmais ir rūpesčiais.

Mes girdime Jus ir stengiamės kreiptis dėl Jūsų rūpesčių į ministerijas, Vyriausybę ir Seimą.

Aplankėme LASS pietvakarių centrą, LASS šiaurės rytų centrą, Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centrą.

Aplankėme mūsų įmones „Liregus“, „Regsedą“ ir „Aksidą“.

Susitikome su įmonių vadovais, darbuotojais, išgirdome jų rūpesčius, pasistengėme atsakyti į jų užduotus klausimus.

Esame įsitikinę, kad labai svarbus artimas bendravimas.

Kaip ir kalbėjome prieš LASS suvažiavimą, norime tapti atviresni.

Šį rudenį pirmą kartą organizacijos istorijoje internete buvo tiesiogiai rodomas LASS tarybos posėdis.

Buvo sudarytos kelios darbo grupės.

Viena grupė rūpinsis mūsų įsteigtų įmonių vadovų darbo užmokesčio pakeitimu.

Kita grupė rūpinsis Lietuvos aklųjų bibliotekos svarbiais dokumentais.

Lankydamiesi LASS filialuose ir įmonėse išgirdome tikrai vertingų pasiūlymų, ką galėtume pakeisti.

Buvome susitikę su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais dėl kontaktinių lęšių kompensavimo.

Pateikėme siūlymus dėl techninės pagalbos priemonių sąrašo plėtimo, kompensavimo.

Noriu priminti apie artimiausius LASS renginius.

Sekite LASS tinklalapį, feisbuką, skaitykite „Mūsų žodį“.

Stengiamės būti matomi ir naudingi Jums.

Visus kviečiu pagalvoti apie poilsio programą.

Ji lieka ir kitiems metams, todėl pradėkite galvoti, kur norėtumėte keliauti su savo LASS filialo bendruomene.

Iš anksto kviečiu paskutinį 2023 metų birželio mėnesio savaitgalį ir atvykti į „Zelvą“, kur vyks LASS susitikimas.

„Zelva“ tai LASS poilsiavietė.

Susitikime, pabendraukime ir gerai praleiskime laiką!

Susitikime kasmet, žinokite, kad esate laukiami.

Laukia daug darbų.

Kartu veikdami tapsime stiprūs ir naudingi mūsų bendruomenei.

Visus Jus sveikinu su Pasauline baltosios lazdelės diena, kurią švenčiame spalio 15 dieną.

Linkiu visiems sveikatos, tarpusavio supratimo ir bendravimo.

NAUJOVĖS: DAR KARTĄ APIE ROBOTUS SIURBLIUS  

Namų tvarkymo pagalbininkai yra robotai siurbliai.

Tai tokie siurbliai, kurie patys važinėja po namus, plauna grindis, siurbia.

Tokie robotai siurbliai turi stotelę, į kurią grįžta ir įsikrauna.

Robotai siurbliai valdomi telefonu, galima nustatyti, ką robotas turi daryti, kur važiuoti.

Robotai siurbliai labai mėgstami žmonių, nes jie padeda lengvai tvarkytis.

Siurblys už kelis šimtus eurų gali puikiai palaikyti grindų švarą.

Kad siurblys niekur neužstrigtų, ant grindų neturi būti palikta jokių laidų, kojinių, žaislų ir kitų daiktų.

Anksčiau siurbliai negalėdavo kokybiškai išplauti grindų, o tik jas drėkindavo.

Sukuriama vis geresnių robotų siurblių, kurie labai gerai palaiko tvarką namuose.

Geriausiai vertinami kinų kompanijos „Xiaomi“ robotai siurbliai.

2022 metais kompanija „Roborock“ sukūrė labai gerą naują siurblį.

Robotas siurblys vadinasi „Roborock MaxV Ultra“.

Yra ir kitokių siurblių, bet papasakosime apie „Roborock“ robotą siurblį.

Pradėkime nuo ant grindų pamirštų daiktų.

Tai labai svarbu regos negalią turintiems žmonėms.

Naujas robotas turi kamerą, kuri gali atpažinti daiktus ir duoti komandą gražiai juos apvažiuoti.

Šis robotas siurblys puikiai siurbia ir kilimus.

Svarbus dalykas yra grindų plovimas.

Jeigu seniau robotas galėjo tik drėkinti grindis, tai „Roborock“ gali gerai jas plauti.

Dabar galima pilti ir grindų plovimo skystį, todėl bus išplautos batų žymės, išpilta kava ar saldus gėrimas.

Siurblys turi didelę, bet labai gerą stotelę.

Stotelėje yra 3 litrų maišas sausoms šiukšlėms ir 2-2,5 litrų rezervuarai švariam ir purvinam vandeniui.

Rezervuaras tai didelis indas skysčiui laikyti.

Siurblys sutvarko grindis, tada nuvažiuoja į stotelę ir išsiurbia visas šiukšles į maišą.

Plaudamas grindis robotas stotelėje taip pat plauna savo šluostę.

Galima nustatyti, kada ir kiek kartų robotui reikia plauti šluostę.

Šį naują siurblį reiks labai mažai prižiūrėti.

Labai retai reiks išpilti purviną vandenį, pripilti švaraus, pakeisti šiukšlių maišą ir apvalyti siurblio šepečius.

Tokius darbus reiks atlikti kartą per mėnesį.

Tačiau šis naujas robotas kainuoja apie 1400 eurų.

Galima nusipirkti ir pigesnių, bet jie nedarys tiek daug darbų.

Toks pat siurblys tik be stotelės „Roborock MaxV“ kainuos maždaug 750 eurų.

Yra ir „Roborock MaxV +“, kainuojantis 950 eurų, kurio stotelė surenka tik sausas šiukšles, bet neplauna šluosčių.

Galite pats pasirinkti, koks robotas labiausiai jums tinka.

Mes tik norėjome pristatyti, kokių naujų robotų galima nusipirkti.

Jeigu jums kilo papildomų klausimų, galite drąsiai rašyti el. paštu [email protected].

Galite skambinti numeriu +37060447467.

Galite siūlyti temas, kurias norėtumėte aptarti rubrikoje „Skaitmeninis asistentas“.