Regimi neregiai

Laima Slepkovaitė, muzikologė, radijo laidų vedėja, [email protected]

Hemapala Perera – fleitos meistras iš Šri Lankos

Kai per pirmąją savo radijo perklausą 1968 m. Hemapala Perera buvo pripažintas aukščiausio lygio indų tradicijos fleitininku, jo konkurentai iš Indijos buvo pasipiktinę, kad vaikinas iš Šri Lankos buvo įvertintas labiau nei jie. Ilgainiui kolegos turėjo susitaikyti – neregys pasiekė nuostabaus meistriškumo, ir ne tik pūsdamas fleitą: jis puikiai skambino gitara, mandolina, grojo lūpiniais vargonais ir tabla. 

Muzikos instrumentai supo H. Pererą nuo mažens. Tėvai pasitelkė muziką vietoje psichoterapijos, kad paguostų vaiką netekus regos. Jis buvo gabus mažylis, trejų metukų jau pramokęs abėcėlę, tad ketverių jau buvęs ruošiamas mokyklai. Per klaidą jis gavo dvigubą tų pačių skiepų injekciją, stiprus apsinuodijimas ir komplikuotas gydymas paveikė akis, vaikas tapo neregys, ir išsilavinimo planai žlugo. Jis mėgo klausytis savo muzikuojančio brolio, kuris mielai dalijosi su juo instrumentais. 

Vieną dieną brolio mokytojas išgirdo Hemapalos bandymus atkartoti pamokas ir ėmėsi mokyti vaiką, kartais po pamokų nusivesdamas į kiną. Mokytojas jam pasakodavo, kas vyksta ekrane, o skambėjusios dainos vaiko vaizduotę jaudino dar labiau. Vėliau Perera ugdė savo talentus savarankiškai, klausydamasis Indijos radijo, gilindamas žinias. Pelnęs stipendiją studijoms, ta galimybe nepasinaudojo ir žengė toliau savamokslio keliu. Vėliau, jau pats dėstydamas, jis ne kartą išsakė kritiką muzikinio švietimo sistemai, kuri Šri Lankoje neužtikrino, jo manymu, tinkamo lygmens. 

Kai jam buvo dvidešimt dveji, pašlijo tėvo sveikata, šeimą ištiko finansinės problemos. Išaušo metas pasirūpinti savimi, tad – vėlgi globojamas savo vyresniojo brolio – H. Perera nuvyko į Kolombo universitetą, ten susipažino su teatro įžymybe, profesoriumi Ediriweera Sarachchandra, kuris ir pasiūlė dalyvauti radijo perklausoje. Radijas buvo tikra jo svajonė, pirmoji jo atlikto kūrinio transliacija tapo vartais į daugybę muzikinių pažinčių ir turiningą, aktyvią muzikos karjerą radijo ir televizijos, teatro bei kino muzikos srityse. 

Kartais ilgėdamasis galimybės matyti, H. Perera taip pat buvo įsitikinęs, kad nebūtų patyręs daugybės svarbių dalykų, jeigu jo likimas būtų susiklostęs kitaip. „Regintieji turi mažiau galimybių pamąstyti, – tvirtino jis. – Rega yra labai galinga, ji nuvilioja žmogų tolyn link įvairių tikslų, blaško ir gundo. Neregys tam yra atsparus.“ Fleita, pasak jo, ypač artimas neregiams instrumentas, mat yra nesudėtinga ir prieinama: paprasta nendrė, nebrangus instrumentas, o jos muzika – aukščiausios formos. Tai oro virpesiai, nematomi, nekūniški, nešantys tiesiogiai žmogaus sielai jaudinamus išgyvenimus. Jo gyvenime stipriausia patirtis – pažintis su Kusuma, gerbėja, kuri rašydavo jam laiškus. Ji tapo jo žmona ir dviejų vaikų motina. Tą dieną, kai sutiko ją, jis prilygino praregėjimui, tik vietoje dviejų akių jis įgijo šešias. 

Kusumos meilė ir palaikymas įkvėpė jį, nešė sėkmę. Už nuopelnus muzikos srityje Šri Lankos prezidentas Ranasinghe Premadasa dovanojo jam namą Kolombe, viena po kitos mezgėsi muzikinės pažintys, atsivėrė progos įrašams. Spalį jam sukanka 80, už jo pečių – spalvinga populiaraus muzikanto karjera, daugiažanris turiningas kelias ir laimingas asmeninis gyvenimas. 

Paspaude nuorodą, paklausykite H. Pereros fleitos melodijų. 

Nuotrauka: H. Perera 

Muzikanto Hemapala Pereros nuotrauka. Vidutinio amžiaus vidutinio kūno sudėjimo vyras matomas nuo krūtinės iki viršugalvio, pasisukęs kairiuoju profiliu. Galvą jis kiek pasukęs į kairę pusę, įsijautęs pučia rankose laikomą fleitą. Vyro akys užmerktos, kakta suraukta, muzikantas įsijautęs į kūrinį. Vyro plaukai pusilgiai, žili, jis vilki šviesius marškinius prasegta apykakle. Muzikanto veido link nukreiptas mikrofonas.