Pro plyšinę lempą

Autoriaus nuotraukaAistė Varoniukaitė, [email protected], LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė

Pagalbos regai abėcėlė


 

Vieną gražią pavasario dieną atostogaujant Portugalijai priklausančioje kvapą savo grožiu atimančioje Madeiros saloje teko stebėti nekasdienį gyvenimišką epizodą. Kartu su vietiniais važiuojant viešuoju autobusu tarp mažesnių vaizdingų kalnų kaimelių vienoje iš stotelių į autobusą įlipo pagyvenęs žilstelėjęs vyriškis, pavažiavo kelias stoteles ir išlipo. Atrodo, niekuo neypatingas vaizdas. Vis tik tai patraukė mačiusiųjų dėmesį tuo, kad senolis buvo aklas, naudojosi baltąja lazdele ir keliavo vienui vienas. Senolis judėjo užtikrintai, tarsi taip keliautų jau daug metų, o aplinkiniai neprašomi užleido arčiausiai praėjimo esančią sėdėjimo vietą. Pamatytas vaizdas privertė susimąstyti, kaip taip drąsiai ir užtikrintai keliauja vienišas senukas, tačiau tas atrodė neįprastai tik mums, gerai matantiesiems, o senukas išlipęs lyg niekur nieko toliau tęsė savo kasdienę kelionę namo. 

Kasdien dirbant su akių ligomis sergančiaisiais – tiek silpnaregiais, tiek aklais – pacientais per konsultacijai skirtas keliolika ar keliasdešimt minučių kartais ir nesusimąstome, o kaip tie žmonės gyvena savoje aplinkoje. Kartais dalijame patarimus, su kuriais iš tiesų realiame gyvenime net nesame susidūrę, nes savo kailiu nežinome, ką reiškia gyventi prieblandoje ar tamsoje diena iš dienos. 

Todėl kasmet tradiciškai spalio 15-ąją minima Pasaulinė baltosios lazdelės diena ne tik skatina atkreipti dėmesį į žmonių su regėjimo negalia problemas, tačiau ir simbolizuoja silpnaregių ir aklųjų nepriklausomybę ir pasiekimus kiekvieną dieną. Pasaulyje keli šimtai milijonų žmonių turi įvairaus laipsnio regėjimo sutrikimus, o kitų šaltinių duomenimis skaičiai siekia ir milijardus. Todėl spalio 15-oji svarbi prisiminti, suprasti, pripažinti ir esant reikalui suteikti pagalbą tiems, kas kiekvieną dieną naudoja šį nepriklausomybės simbolį. 

 

Parašas po straipsniu

Dar kartą – iš baltosios lazdelės istorijos 

 

Lazdos, lazdelės, pagaliai ir kitos įvairios pagalbinės judėjimo priemonės neregiams ir silpnaregiams egzistuoja jau ilgą laiką, tačiau dabar naudojama baltoji lazdelė tik XX amžiuje tapo aklųjų ir silpnaregių simboliu. Teigiama, kad pirmasis sugalvojęs baltosios lazdelės principą buvo britų fotografas Džeimsas Bigsas (James Biggs). Po nelaimingo atsitikimo 1921 metais jis tapo aklas abiem akimis. Kadangi tuo metu keliuose pradėjo daugėti transporto priemonių, Bigsas originaliai sugalvojo savąją pagalbinę lazdelę nudažyti balta spalva, kuri būtų geriau matoma vairuotojams ir įspėtų imtis papildomų atsargumo priemonių. Bėgant laikui vis daugiau žmonių pripažino baltąją lazdelę ne tik kaip įspėjimo, bet ir mobilumo ženklą, kuris paplito visame pasaulyje. Dabar visiškai balta lazdelė reiškia, kad ja naudojasi aklasis ar silpnaregis, o jeigu lazdelės galas nudažytas raudonai – kad žmogus ne tik prastai mato, bet ir yra kurčias. 

 

Regos reabilitacija 

 

Akliesiems ir silpnaregiams šiais laikais padeda ne tik baltoji lazdelė, tačiau ir daugelis kitų regos reabilitacijos priemonių. Regos reabilitacija yra aktuali tema, nes su visuomenės senėjimu daugėja ir su amžiumi susijusių akių ligų, tokių kaip amžinės geltonosios dėmės degeneracijos, diabetinės retinopatijos, glaukomos ir kitų paplitimas. Galutinėse ligų stadijose dažnai nebėra jokio gydymo, galinčio pagerinti matymą, todėl įmanomos tik regos reabilitacijos priemonės. 

Regos reabilitacijos tikslas – mokyti specialių įgūdžių, optimizuoti regos likučio naudojimą ir pagerinti kasdienio gyvenimo kokybę esant negrįžtamai silpnaregystei ar aklumui. Regos reabilitacija apima platų spektrą skirtingų priemonių. Po šiuo terminu slepiasi ir psichologinės pagalbos priemonės, taip pat savitarpio pagalbos programos ar nevyriausybinės organizacijos. Be Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) paminėtinos Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacija ar Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarnyba. Taip pat svarbios mobilumo ir pagalbinės priemonės, kaip didinamieji stiklai, vaizdą didinančios priemonės, tekstą įgarsinančios technologijos, taktiliniai lipdukai namų objektams atpažinti ir kita. Technologijoms pasaulyje vis žengiant į priekį atsiranda vis modernesnių kompiuterizuotų sistemų ir tikimasi, kad naujausios inovacijos ateityje bus prieinamos ne tik laboratorijose ar moksliniuose tyrimuose, tačiau ir kasdieniame gyvenime. 

 

Patarimai silpnaregiams 

 

Nors aplinkos pritaikymo patarimus dažniausiai dalija ne akių gydytojai, o ir kai kurie patarimai iš šono gali pasirodyti juokingai, tačiau tiek regos negalią turintiems pacientams, tiek jų artimiesiems šie patarimai gali padėti, ypač nesinaudojant brailiu: 

• Pritaikyti kuo ryškesnį apšvietimą namuose: naudoti 60–100 vatų lemputes, vengti neapšviestų vietų ar šešėlių namuose, nudažyti elektros jungiklius ryškiomis spalvomis. 

• Naudoti kuo didesnio kontrasto spalvų aplinkos objektus. Pavyzdžiui, juodai kavai rinktis baltos spalvos puodelį, o, tarkime, esant šviesios spalvos stalui naudoti tamsias lėkštes. 

• Vengti aštrių kampų ar atsikišusių kilimų kraštų praėjimo vietose, rinktis baldus su skirtinga medžiaga lengvam atpažinimui prilietus, vengti veidrodžių tose vietose, kur gali atspindėti ryškias šviesas. 

• Naudoti ryškiaspalvius rankšluosčius, kad būtų kuo lengviau atskirti nuo sienos spalvos. 

• Ant kosmetikos buteliukų uždėti gumines juosteles ar specialius lipdukus tam, kad būtų galima atskirti skirtingus produktus. Šis aspektas taip pat labai svarbus ir atskiriant vaistų buteliukus ar pakuotes, ypač neskaitantiems brailio raštu silpnaregiams. 

• Visada padėti daiktus į tas pačias vietas, kad būtų lengva rasti. 

• Naudoti taktilinius žymeklius objektams atpažinti. Tam gali būti panaudotos skirtingos medžiagos, taktiliniai lipdukai, guminės juostelės ir kita. 

• Stengtis, kad grindys visada būtų sausos arba įspėti, kai jos yra šlapios, ypač netyčia išpylus, pavyzdžiui, vandenį ant grindų – prevencija dėl griuvimų. 

• Įrengti atramas ar turėklus šalia laiptų, duše ar vonioje. 

• Naudoti garsinius prietaisus, pavyzdžiui, kompiuterį, laikrodį, svarstykles, kraujospūdžio aparatą. 

 

Patarimai gerai matantiems 

 

Gerai matantieji dažnai net nesusimąsto apie regėjimą, kaip vieną iš svarbių pojūčių, ir neįsivaizduoja, ką reiškia gyventi be regos, naudojantis kitais pojūčiais. Todėl gali iškilti iššūkių bendraujant su regėjimo negalią turinčiaisiais. Keli patarimai: 

• Svarbiausia prisiminti, kad aklieji ir silpnaregiai yra lygiai tokie patys žmonės kaip ir visi, o vienintelis išskiriantis požymis yra regėjimo negalia. Todėl ir bendrauti reikėtų kaip ir su visais, neišskiriant regėjimo negalios kaip stigmos. 

• Įėjus į bendrą patalpą reikėtų nepamiršti pranešti apie save, nes nors regėjimo negalią turinčiųjų kiti pojūčiai, kaip klausa, yra geriau išvystyti, tačiau visada geriau kreiptis tiesiogiai, o įeinant bei išeinant ar baigiant pokalbį tai pranešti ir atsisveikinti. Gerai matantys žmonės to nesureikšmina, tačiau tas yra svarbu silpnaregiams. 

• Visada kreiptis tiesiogiai į žmogų, o ne į jį lydintį ar kartu esantį asmenį. Taip pat neretai žmonės linkę kalbėti garsiau su regėjimo negalią turinčiaisiais, tačiau tas visiškai nereikalinga, jeigu žmogus neturi klausos sutrikimo. 

• Įspėti apie esančias aplink kliūtis, pavyzdžiui, nelygius paviršius. Paprastas pavyzdys akių gydytojo kabinete, kai prašoma paciento padėti smakrą prieš atliekant tyrimą, tačiau nereikia pamiršti, kad geriau pabarbenti į reikiamą vietą, nes papildomas garsinis signalas padeda lokalizuoti objektus, pavyzdžiui, apsaugoti nuo netyčinio kaktos sužalojimo. Tas pats galioja ir namų ar lauko aplinkoje. 

• Nepasimesti panaudojus žodžius „žiūrėti“ ir „matyti“. Nesvarbu, kad aklieji nemato ar nežiūri, tačiau kai kuriuose posakiuose ar frazėse tai yra įprasti žodyne naudojami žodžiai. Nereikėtų jaustis nepatogiai juos vartojant kalboje. 

• Prieš puolant į pagalbą pasiklausti, ar tikrai jos reikia. Nemažai aklųjų ar silpnaregių remiasi kitais pojūčiais ar įpročiais, todėl kartais bereikalingas įsikišimas gali tik pabloginti situaciją. Nereikėtų įsižeisti, jeigu pagalbos atsisakoma. 

• Jeigu pagalbos prašoma, būtinai pagelbėti, juk dažnai tai tikrai nesunku. Labai paprastas pavyzdys – mobilioji programėlė „Be my eyes“. Tai nemokama programėlė, siejanti akluosius bei silpnaregius ir gerai matančius savanorius visame pasaulyje. Kai regėjimo negalią turinčiam žmogui iškyla problema, pavyzdžiui, atskirti, kokios kupiūros banknotas ar kokia kaina parduotuvėje, programėlėje galima prašyti vaizdo skambučio pagalbos iš greičiausiai sureagavusiojo laisvo savanorio. Šiuo metu programėlė veikia daugiau kaip 150 šalių, daugiau kaip 180 kalbų ir ja naudojasi virš 430 tūkst. regėjimo negalią turinčiųjų bei beveik 6 mln. savanorių. Todėl prašyti pagalbos ir ją suteikti yra labai lengva ir paprasta, juolab nieko nekainuoja. 

 

Patarimai norint išsaugoti regėjimą 

 

Nors kai kurios ligos ir nepriklauso nuo žemiau paminėtų patarimų, tačiau jų laikytis pravartu ne tik akių ligomis sergantiesiems, tačiau ir sveikiems, gerai matantiems žmonėms: 

• Rekomenduojama reguliariai atlikti išsamų akių patikrinimą plečiant vyzdžius. Glaukoma, diabetinė retinopatija ar senatvinė geltonosios dėmės degeneracija – neretai pačioje ligos pradžioje pacientai nejaučia jokių pavojingų simptomų, tačiau svarbu diagnozuoti kuo anksčiau tam, kad būtų galima reguliariai stebėti ligos progresavimą ir laiku pradėti gydymą. 

• Rekomenduojama rūpintis ne tik akių, tačiau ir bendra sveikata, kadangi akys nėra atskirtos nuo organizmo. Akių sveikatai labai svarbu sekti ir reguliuoti kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį, sergant cukriniu diabetu reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. 

• Rekomenduojama nepamiršti sveikos mitybos ypatumų. Akių sveikatai svarbios ne tik morkos, tačiau gausus kitų spalvotų vaisių ir daržovių, žalių lapinių daržovių (pavyzdžiui, špinatai) naudojimas, taip pat omega-3 rūgščių šaltiniai kaip lašiša, tunas, kita žuvis, riešutai. Yra įrodymų, kad Viduržemio jūros dieta, kuri pagrįsta daugiau vaisių, daržovių ir žuvies, o mažiau pieno produktų ir raudonos mėsos vartojimu, gali sumažinti senatvinės geltonosios dėmės atsiradimo riziką. 

• Rekomenduojama nerūkyti arba mesti rūkymą. Įrodyta, kad rūkymas siejamas su padidėjusia senatvinės geltonosios dėmės degeneracijos, kataraktos progresavimo rizika. 

• Rekomenduojama laikytis akių gydytojo paskirto gydymo ir neužsiimti savigyda. Paprastas to pavyzdys – liaudyje paplitę ramunėlių kompresai, kurie nors ir daliai žmonių padeda, tačiau dalį atveda į Skubios pagalbos skyrių su paūmėjusiais simptomais. Taip pat labai svarbu laikytis nurodyto kontaktinių lęšių nešiojimo ir higienos režimo, kadangi kontaktinių lęšių sąlygotas ragenos uždegimas (keratitas) neretai gali baigtis rimtu matymo pablogėjimu ar net aklumu. 

• Rekomenduojama saugoti akis nuo pavojingų saulės ultravioletinių spindulių. Šiais laikais tą padaryti tikrai nesunku, nes apsauginių akinių su specialiais filtrais pasirinkimas yra tikrai nemenkas. 

• Rekomenduojama vengti skaitmeninio akių nuovargio. Nors ir nuo ekranų XXI amžiuje nepabėgsime, tačiau svarbu daryti pertraukas dirbant su monitoriais ar telefonais. Labai paprasta laikytis 20–20 taisyklės: kas 20 minučių dirbant prie ekrano padaryti 20 sekundžių pertrauką pažiūrint tolyn, pavyzdžiui, pro langą ar į kitą kambario galą. Varginant sausų akių sindromui nepamiršti daugiau mirksėti ir papildomai akis drėkinti dirbtinėmis ašaromis, atsižvelgti į kambario aplinkos drėgmės kiekį. 

• Rekomenduojama atliekant tokius buities ar remonto darbus, kaip metalo ar medžio pjovimas, kalimas, gręžimas, medžių genėjimas ar žolės pjovimas naudoti apsauginius akinius. Skubios pagalbos skyriaus akių gydytojai galėtų papasakoti ne vieną sėkmės, o kartu ir nesėkmės istoriją, kai apsauginiai akiniai apsaugojo nuo rimtų akių sužalojimų ar kaip tik šių apsaugų nedėvėjimas pridarė labai rimtos, operacija pasibaigusios žalos ir negrįžtamo matymo pablogėjimo. 

 

Nuotrauka: Rūpintis akimis privalu ne tik reguliariai lankantis pas akių gydytoją, bet ir patiems / www.pixabay.com nuotr. 

Akių patikra. Iš arti matomas jauno vyro veidas. Prie jo dešinės akies gydytojas, ištiesęs dešinę ranką, laiko didinamąjį stiklą. Kairėje gydytojo rankoje – nedidelis prožektorius, kurį jis nukreipęs į paciento akį. Pacientas atrodo kiek sunerimęs, tai galima spręsti iš įtempto žvilgsnio ir prakaito išmušto veido. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]