Laiko juosta

 

 


 

Naujas vadovas 

Spalio 3 d. vykusiame LASS tarybos posėdyje paskirtas naujas Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro (VBSPC) direktorius. Juo tapo Linas Balsys. 

LASS bendruomenei gerai žinomas kaip sportininkas, paralimpietis, Lietuvos aklųjų sporto federacijos prezidentas (2008–2016 m.). Naujasis VBSPC direktorius atrinktas iš keturių kandidatų, prieš tai su visais keturiais pretendentais susitikus gyvai, išklausius, kaip jie įsivaizduoja būsimą darbą. 

Prieš tapdamas VBSPC vadovu, L. Balsys daugiau nei dvidešimt metų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre dirbo kūno kultūros mokytoju ir lengvosios atletikos treneriu. Jis yra trejų paralimpinių žaidynių – Sidnėjuje (2000), Atėnuose (2004) ir Pekine (2008) – dalyvis bei prizininkas. Nors jau nedalyvauja aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose, L. Balsys profesionaliai sportuoja iki šiol. Vien šį rudenį jis nubėgo du maratonus – rugsėjo 25 d. Berlyne, o po savaitės – Londone. Bėgdamas Berlyne pasiekė naują Lietuvos aklųjų ir silpnaregių maratono rekordą. Antrasis bėgimas irgi buvo sėkmingas. Tuo pat metu L. Balsys skuba nuraminti VBSPC lankytojus, būrelių narius – nei maratonų, nei kitų ilgų distancijų jiems bėgti nereikės! Tiesa, LASS narių sveikatingumui, judėjimui žada skirti daugiau dėmesio, bet į smulkesnes detales nesileidžia. „A. Arbočius dirbo tikrai gerai, pelnė žmonių pasitikėjimą, pagarbą. Nieko nenoriu ardyti, griauti. Ateityje bandysime į centro veiklą labiau įtraukti jaunimą, galbūt pasiūlysime žygių dviračiais“, – pasakoja naujasis VBSPC vadovas. 

Paklaustas apie pirmuosius laukiančius darbus, L. Balsys pirmiausia įvardija socialinių įstaigų laukiančią akreditaciją ir naująją tvarką, pagal kurią šios įstaigos bus finansuojamos ateityje. „Nagrinėjuosi reikalavimų, paslaugų teikimo aprašus. Ne viskas juose iki galo aišku, bet akivaizdu viena: tokios įstaigos kaip mūsų centras bus finansuojamos panašiai kaip mokyklos – ateidamas į centrą žmogus atsineš ir savo finansinį krepšelį. Kuo daugiau aplink centrą sutelksime žmonių, tuo didesnį gausime finansavimą. Tačiau tai nereiškia, kad be dėmesio paliksime tuos, kurie nepateks į sąrašus. Reikalavimai, popieriai – svarbu, bet negalima dirbti vadovaujantis vien tik jais“, – sako naujasis VBSPC vadovas. 

 

Alvydas Valenta 

 

Gydėmės ir smagiai leidome laiką 

Dvejus metus gyvenome nežinioje, sukaustyti baimės, netikrumo jausmo dėl visą pasaulį bauginusio COVID-19 viruso. Vykdėme visus medikų ir specialistų nurodymus, dėvėjome kaukes, mažiau lankėmės viešose vietose, skiepijomės. Deja, daliai mūsų organizacijos narių nepavyko išvengti šios „rykštės“. Vieni sirgo lengviau, kiti sunkiau. Esame blogai matantys, vyresnio amžiaus žmonės, mums visus sunkumus įveikti žymiai sunkiau. Tas pat ir persirgus COVID-19. Po ligos dažnas jaučiasi pavargęs, jo nebedomina įprasti užsiėmimai, o gyvenimas atrodo pilkas, neįdomus. Tokiems žmonėms būtina pailsėti, pakeisti aplinką. Švenčionių rajono savivaldybės administracijai paskelbus bendruomenės sveikatinimo priemonių projektų konkursą, teikėme projektą „Švenčionių rajone gyvenančių regėjimo neįgaliųjų psichinės, emocinės sveikatos stiprinimas persirgus COVID-19“. Projektu siekėme skatinti savo narių fizinį aktyvumą, kvėpavimo sistemos ligų profilaktiką, stiprinti psichinį atsparumą, padėti regėjimo neįgaliesiems sugrįžti į socialiai priimtiną gyvenimo būdą. 

Parašas po straipsniu

Gavus dalinį finansavimą, 21 organizacijos narys rugsėjo 12–16 d. ilsėjosi ir gydėsi viename iš geriausių sveikatingumo ir poilsio kurortų – Birštone. Čia jau šimtą metų veikianti „Tulpės“ sanatorija – puiki vieta kovoti su emociniu ar fiziniu nuovargiu, įtampa, nuolatiniu stresu, psichosomatinėmis ligomis, tiesiog atgauti prarastas fizines ir dvasines jėgas, pajusti vidinę ramybę. Pasitikusi gydytoja Janina Banionienė bendravo su kiekvienu individualiai, parinko reikiamas procedūras. Kiekvienas atvykęs gavo po 16 aktualių procedūrų. Penkios dienos prabėgo kaip viena valanda. Laisvu laiku tarp procedūrų vaikščiojome Nemuno krantine, lankėmės Kneipo sode. Paskutinę dieną buvome užsisakę ekskursiją elektromobiliu po Birštoną. Vakarais organizacijos narius mokiau buities įgūdžių. 

Kelionėje labai jutome vieni kitų pagalbą, dėmesį. Esame dėkingi Ninai Čaikinai – pati turėdama negalią, pirmomis dienomis ji padėjo orientuotis kitai nematančiai moteriai, taip pat dėkojame asistentei Loretai Ambrulaitienei. Filialo bičiulis Saulius Jurkuvėnas savo automobiliu be jokio atlygio nuvežė ir parvežė keturias organizacijos nares. Tokia išvyka bei buvimas kartu visus suvienijo, atsirado daugiau savarankiškumo, pasitikėjimo savimi, dingo baimės jausmas. Mūsų svajonės nebūtų įgyvendintos be rėmėjų. Dėkojame Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, LASS šiaurės rytų centrui už skirtą dalinį vykdomo projekto finansavimą. 

 

Stasė Mažuolienė 

 

Nuotrauka: LASS Švenčionių rajono filialo žmonės pasinaudojo galimybe atgauti jėgas Birštone / filialo archyvo nuotr. 

20 žmonių grupė pozuoja rudens laikotarpiu lauke prie šviesaus mūrinio pastato dideliais langais, kurie dar suskirstyti smulkesniais kvadratėliais. Ant plytelėmis kloto šaligatvio dauguma Švenčionių rajono bendruomenės narių stovi susibūrę trimis ar keturiomis eilėmis, grupės priekyje – trys moterys pozuoja pritūpusios, o dvi – sėdėdamos ant kairėje nuotraukos pusėje matomo miesto tipo suoliuko. Dauguma žmonių – vyresnio amžiaus, apsirengę plonomis striukėmis, kai kurios moterys ant kaklo ryši plonus šalikėlius. Visi nusiteikę ramiai, šypsosi ir žvelgia į skaitytoją. Kompanijai už nugarų, netoli pastato, matosi dvi masyvios, pakeltos ant maždaug pusės metro postamento, šviesios spalvos gėlių klombos, prisodintos įvairių augalų. Abiejose įėjimo į pastatą pusėse ant pastato sienos kabo vėliavos. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]

 

Spaudos, radio ir televizijos rėmimo fondas remia rubriką