Skaityk lengvai

VYTELĖS KELIAS  

Vytelė tai karklo šakelė, naudojama pinti.

Virgilijus yra silpnaregis, kuris pina daiktus iš vytelių.

Virgilijus yra profesionalus pynėjas iš vytelių.

Jau vaikystėje Virgilijus suprato, kad jam patinka menas.

Virgilijus mokėsi dailės mokykloje.

Vėliau Virgilijus mokėsi profesinėje mokykloje.

Virgilijus pasirinko vytelių pynimą.

Baigęs mokslus Virgilijus pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Žilvitis“.

„Žilvityje“ Virgilijus dirbo 5 metus.

Virgilijus vėliau dirbo Kauno aklųjų ir silpnaregių kultūros namuose.

Virgilijus įkūrė pynimo iš vytelių būrelį, įrengė dirbtuves.

Virgilijus dirba beveik 30 metų, moko neregius ir silpnaregius.

Virgilijus pina iš karklo vytelių, jas perka jau paruoštas.

Kai moko, vyteles renka gamtoje, kad galėtų parodyti visą paruošimo kelią.

Vyteles reikia nupjauti su lapeliais, nuimti žievę ir tik tada pinti.

Geriausia vyteles pjauti pavasarį, nes tada lengvai lupasi žievė.

Prieš pradedant pinti, vytelės mirkomos vandenyje.

Išmirkusios vytelės būna tada, kai palenkus storąjį vytelės galą nelūžta.

Virgilijus nupina labai daug įvairių daiktų.

Virgilijus moka nupinti krepšius, indus, baldus, papuošimus.

Didžiausias nupintas darbas — 4 metrų aukščio širma, skirta atitverti krosnį.

Širma tai tokie rėmai, kaip sienelė.

Sunkiausias Virgilijaus nupintas darbas yra kaukas, kuprotas mažas žmogeliukas.

Virgilijus nepina oro baliono krepšių, nes tai labai sunkus darbas.

Iš vytelių pina ne tik Virgilijus, bet ir jo žmona Roma.

Virgilijus pats išmokė savo žmoną Romą pinti iš vytelių.

Virgilijus jau 30 metų dalyvauja įvairiose mugėse ir renginiuose.

Virgilijus ir jo žmona atnaujina senovinius pintus daiktus.

Virgilijus buvo pakviestas dirbti į archeologų klubą „Pajauta“.

Archeologas tai žmogus, kuris tyrinėja senų laikų kultūrą iš iškasenų, senienų.

Čia meistrai atkuria labai seniai buvusius daiktus.

Pintų senų daiktų randama mažai, nes jie sulūždavo.

Senovėje labai daug kas pynė iš vytelių.

Žmonės pindavo baldus, indus, krepšius.

Virgilijus su žmona kelis kartus dalyvavo festivaliuose Ukrainoje.

Ukrainoje nuo senovės stovėjo labai tvirta medinė pilis, kurios niekas nesugebėjo ilgai nei sudeginti, nei užpulti.

Dabar pilies nebėra, o toje vietoje vyksta renginiai.

Dabar Ukrainoje vyksta karas, todėl Virgilijus su žmona ten nebevyksta, nes nesaugu.

Neseniai Virgilijus su žmona jau 11 kartą dalyvavo festivalyje „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.

Virgilijus vežasi iš vytelių nupintus kubilus, dėžes, skrynias ir kitus nupintus daiktus.

Žmonės nuperka daug gražių pintų daiktų.

Dabar pynėjams yra sunku uždirbti daug pinigų.

Daug nupintų daiktų atvežama iš kitų šalių, daugiausia iš Lenkijos.

Virgilijus ir jo žmona nori kuo daugiau žmonių išmokyti pinti iš vytelių, nes tai labai įdomus užsiėmimas.

Virgilijus ir jo žmona Roma vyksta į stovyklas, rengia pamokas, leidžia žmonėms pabandyti pinti.

Virgilijus su žmona pavasarį dalyvauja Kaziuko mugėse.

Virgilijus sako, kad daug žmonių galvoja, kad pynimas yra lengvas darbas.

Kai žmonės pabando pinti iš vytelių, supranta, kad tai yra sunkus darbas.

Tai yra sunkus, bet labai įdomus užsiėmimas.

LAZERIAI IR AKYS  

Lazeris tai įrenginys, skleidžiantis vieno ilgio bangos šviesą.

Lazerio spinduliai veikia įvairias medžiagas ir audinius, jie taikomi daugelyje mokslo bei pramonės sričių.

Lazeriai pradėti naudoti ir medicinoje.

Medicinoje lazeriais galima nustatyti ligas, atlikti įvairius tyrimus, lazeriai padeda gydyme.

Lazerio istorija akių ligų srityje

Lazeriai labai svarbūs ir nepakeičiami gydant akių ligas.

Paprasčiausia šviesos energija akių ligoms gydyti buvo naudojama dar prieš sukuriant lazerius.

Lazeriai nuolat tobulėja ir jais gydoma vis daugiau akių ligų.

Lazeris akių ligų diagnostikoje

Diagnostika tai ligų pažinimo ir nustatymo mokslas.

Žmogaus akis sveria vos 7,5 gramo ir yra sudaryta iš įvairiausių vos matomų struktūrų.

Akių gydytojui pamatyti ir įvertinti tam tikras struktūras yra neįmanoma.

Todėl akių gydytojo kabinete naudojama nemažai aparatų, skirtų pamatyti tam tikras smulkias struktūras.

Nemažai šių aparatai yra lazeriniai.

Kai kurie pacientai išsigąsta ir klausia, ar nebus akių pakenkimo.

Bijoti tikrai nėra ko, nes lazerio spinduliais akis tikrai nėra niekaip apšvitinama ar pakenkiama.

Įdomu, kad net parduotuvėje naudojamas brūkšninio kodo skaitytuvas yra ne kas kita, o lazeris.

Lazeris ir akių ligų gydymas

Skirtingų lazerių poveikis audiniams yra kiek skirtingas.

Vienas iš lazerio panaudojimo būdų gydant akių ligas yra vadinamasis lęšiuko pavalymas.

Lęšiukas tai akies dalis, laužianti spindulius.

Katarakta — dažniausiai dėl senatvės prasidėjęs lęšiuko drumstėjimas.

Kataraktą išgydyti galima tik atliekant operaciją.

Ši operacija yra viena dažniausiai pasaulyje atliekamų operacijų.

Per operaciją drumstas lęšiukas pašalinamas ir įdedamas naujas skaidrus dirbtinis lęšis.

Lazeris naudojamas ir glaukomai gydyti, kai pagerinamas akies skysčio nutekėjimas.

Glaukoma tai akių liga, kai vis silpnėja regėjimas.

Labai dažnai lazeriu gydomos įvairios tinklainės ligos.

Tinklainė tai vidinis akies obuolio sluoksnis.

Dažniausiai lazeriu gydomi tinklainės įplyšimai.

Lazeris gali būti pritaikomas ir kitoms retesnėms akių ligoms gydyti.

Lazeris akių ligų chirurgijoje

Dažniausiai lazeriais atliekama operacija yra lazerinė regos korekcija.

Su moderniais lazeriais gydoma trumparegystė, toliaregystė ar astigmatizmas.

Trumparegystė tai kai žmogus gerai mato iš arti, tačiau tolimi vaizdai jiems neryškūs.

Toliaregystė tai kai žmogus geriau mato tolimus vaizdus, nei iš arti.

Astigmatizmas tai akių liga, kai žmogus mato iškreiptą ar besiliejantį vaizdą.

Operacija yra labai greita, neskausminga, sveikimo laikas šiek tiek sudėtingesnis, tačiau neilgas.

Ar lazeris gali sukelti akių pažeidimus?

Lazeriai akių ligų diagnostikoje ir gydyme yra labai svarbūs.

Lazeriai yra naudojami ne tik akių ligoms gydyti, bet ir buityje, pramonėje, karyboje.

Jau senovėje buvo žinoma, kad akių pažeidimai atsirasdavo pažiūrėjus į saulės užtemimą.

Galima rasti perspėjimų nežiūrėti tiesiai į saulę.

Lazerio naudojimas medicinoje yra saugus, nes gydymą atlieka patirtį turintys, specialiai apmokyti gydytojai ar chirurgai.

Gydant lazeriu ne akis, o kitas ligas dėl saugumo reikia dėvėti apsauginius akinius ir gydytojui, ir pacientui.

Perspėjama tiesiogiai nežiūrėti į bet kokį lazerio spindulį.

Netyčia pažiūrėjus į lazerio spindulius gali atsirasti laikini žybsėjimai akyse ar šviesos baimė.

Stipresni lazeriai gali sukelti rimtesnių akių pažeidimų, todėl svarbu laikytis taisyklių.

Lazerio sukelti akių pažeidimai

Vis pasitaiko, kai žmonės netyčia nukenčia nuo lazerio spindulių.

2018 metais Graikijoje 9 metų berniukas žaisdamas sau į kairę akį kelis kartus pašvietė žaliu žaisliniu lazeriuku.

Vaikas pradėjo blogiau matyti kaire akimi.

Gydytojas pamatė, kad buvo išdeginta skylė, dėl kurios matymas ir smarkiai pablogėjo.

Berniuko kairės akies matymas liks prastas visam gyvenimui.

2022 metais Norvegijoje vaikai žaidė su lazeriu ir po to pradėjo skųstis įvairiais regėjimo sutrikimais.

Todėl net ir žaisliniai lazeriukai nėra paprasti žaislai ir turi būti naudojami labai atsargiai.

Būtina laikytis saugos reikalavimų, niekada nežiūrėti tiesiai į lazerio spindulį, kad ir koks gražus ar įdomus jis būtų.

Reikia nepirkti žaislinių lazeriukų vaikams ar bent su tokiais žaislais mokyti taisyklingai elgtis.

IŠ DAUGIABUČIO Į NAMĄ, ARBA NENUŽUDYKIME SAVO SVAJONĖS  

Eglė užaugo daugiabutyje, o nuosavą namą matė tik vasarą būdama pas močiutę.

Gamta Eglei nebuvo svarbi, labiau patikdavo klausytis radijo, sėdėti prie kompiuterio.

Kai paaugo, Eglė pradėjo galvoti apie savo namą.

Eglė turi dvi papūgas, šunį ir dvi kates.

Eglei ir jos augintiniams buvo mažai vietos bute.

Eglė bijojo viena gyventi name, nes ji nieko nemato ir bijojo, kad nesusitvarkys.

Eglė labai norėjo turėti savo kiemą.

Eglės artimieji klausinėjo, kaip ji prižiūrės žolę ir visą namą viena.

Bet Eglė buvo drąsi ir įsigijo kotedžą.

Kotedžas tai dviaukštis namas su žemės sklypu.

Eglei iš pradžių buvo sunku.

Eglei sunkiai sekėsi susitvarkyti su žole, gražiai ją nupjauti.

Eglei iš pradžių sunku buvo ir su namo šildytuvu ir kitais prietaisais.

Bet Eglė viską išmoko.

Eglė nusipirko namą naujame rajone, kur vyksta daug statybų.

Kadangi Eglė nemato, jai sunku, kai dėl statybų kol kas nėra šaligatvių.

Prekes ir maistą Eglė užsisako internetu į namus.

Eglei padeda ir kaimynai.

Daugiausia rūpesčių Eglei kelia viešasis transportas.

Kadangi Eglė gyvena už miesto, jai reikia važiuoti su keliais autobusais.

Eglė į miestą turi važiuoti labai ilgai.

Kartais Eglė važiuoja su taksi, kad būtų greičiau.

Bet Eglei labai patinka gyventi kotedže.

Labiausiai Eglei patinka jos kiemas.

Vakarais Eglė kieme sėdi su draugais ir geria arbatą, ryte ji ten geria kavą ir valgo pusryčius.

Eglės augintiniams taip pat labai patinka lakstyti lauke, džiaugtis saule.

Eglė savo name jaučiasi saugi, gali vėlai vakare vaikščioti ir nebijoti.

Kai Eglė gyveno bute, ji bijodavo viena vėlai vakare vaikščioti.

Eglė labai džiaugiasi, kad buvo drąsi ir iš buto persikėlė gyventi į kotedžą.

Eglė visiems linki svajoti ir nebijoti.

KARAS NESUNAIKINO MEILĖS KNYGOMS  

2018 metais į Lietuvą atvyko Ukrainos muzikantų orkestras ir neregių dainininkų grupė „Open life“.

Orkestras tai muzikantų kolektyvas.

Kartu su orkestru buvo atvykusi ir Oksana Potymko.

Šiais metais su Oksana vėl susitikome Lietuvos aklųjų bibliotekoje Vilniuje.

Į Lietuvą ji atlydėjo daugiau nei 20 neregių vaikų.

Vaikai dalyvavo stovykloje „Pažinimo stebuklas“ Klaipėdoje.

Oksana pasiliko Vilniuje, susitiko su kultūros žmonėmis, tęsė pradėtus darbus.

Oksana prisidėjo prie to, kad į ukrainiečių kalbą išverstos lietuvių autorių knygos būtų išleistos brailio raštu.

Brailio raštas tai aklųjų raštas.

Svarbu, kad knygos būtų ir garsinės, kad jas galėtų skaityti visi šios šalies skaitytojai.

Su Oksana vyko toks pokalbis:

Oksanos klausėme, kaip pasikeitė gyvenimas po Ukrainoje prasidėjusio karo.

Oksana pasakojo, kad gyveno gerai, dirbo savo darbą.

Oksana spausdino Ukrainoje brailio knygas, kūrė filmus su garsiniu vaizdavimu.

Kai prasidėjo karas, Oksana labai išsigando.

Oksana turėjo pasirūpinti nematančiais vaikais, kurie gyveno Ukrainos mieste Charkive.

Charkive yra aklųjų gimnazija.

Mokyklą bombardavo, buvo sužeistas mokyklos direktorius.

Mokinius vežė su autobusu, paskui jie vyko su traukiniu.

Po labai ilgos kelionės vaikai buvo saugiai išvežti iš Ukrainos.

Daugiausia vaikų yra Lenkijoje, kiti vaikai yra Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, Lietuvoje.

Oksanos komandoje yra 5 žmonės.

Oksana su komanda padėjo išvykti 400 žmonių.

Visi vieni kitiems padėjo, nors rusų kareiviai nuolat apšaudė miestus.

Oksana pasakojo, kad autobusų ir traukinių stotyse buvo labai daug žmonių, bandančių pabėgti nuo karo.

Neregiui ar judančiam vežimėlyje nebuvo jokios galimybės prasibrauti, išvykti.

Žmonės iš baimės viską išpirko parduotuvėse.

Per radiją buvo nuolat sakoma informacija, kaip elgtis, kur slėptis, kaip suteikti pirmąją pagalbą.

Rusai kareiviai visiems sakė, kad ateina išvaduoti žmonių.

Ukrainiečiai netikėjo rusų kareiviais, nes jie ramiai gyveno Ukrainoje ir nuo nieko jų nereikėjo išvaduoti.

Rusų kareiviai šaudė į žmones, bet žmonės jiems nepasidavė.

Visi susirinkę ukrainiečiai sakė, kad jų nereikia vaduoti.

Oksana rūpinosi neįgaliais žmonėmis, nes jie negalėjo pabėgti nuo karo.

Oksana su komanda dalino maisto rinkinius neįgaliems žmonėms.

Rinkiniuose buvo makaronai, grikiai, konservai, šokoladas, riešutai, sultys.

Rinkinius duodavo neįgaliam žmogui, kuriam gali tekti labai ilgai sėdėti slėptuvėje.

Slėptuvė tai vieta, kur slepiamasi.

Oksana pasakoja, kad Ukrainoje iki karo buvo keturi centrai, spausdinę knygas brailio raštu.

Tokie centrai buvo Ukrainos miestuose Kyjive, Charkive ir Lvive.

Prasidėjus karui liko tik vienas centras.

Oksana su komanda toliau leidžia knygas visos Ukrainos nematantiems vaikams. Nuo karo pradžios jau išleista daugiau nei 10 skirtingų vaikiškų knygų.

Sukurti ir 5 filmai su garsiniu vaizdavimu.

Vaikai nori skaityti, prašo jiems duoti knygų.

Centras įkurtas daugiau nei prieš 10 metų.

5 žmonių komanda leidžia knygas brailio raštu, garsina, kuria filmus su garsiniu vaizdavimu.

Oksana leidžia knygas, kuriose tekstas yra brailio ir reginčiųjų raštu, reljefinės iliustracijos, jų aprašymai.

Reljefinės iliustracijos tai iškilę paveikslėliai, kuriuos galima liesti.

Knygos viršelio antroje pusėje pateikiamas specialus kodas.

Vaikas, nuskenavęs jį telefonu, gali klausytis knygos.

Praėjusių metų pabaigoje buvo sukurtas filmas apie du neregius ir jų gyvenimą.

Tarp išleistų knygų yra ir knyga apie meškiuką vardu Padingtonas.

Toje knygoje yra įklijuoti du specialūs kodai.

Vienas kodas yra garsinės knygos, kitas kodas pagal knygą pastatyto filmo.

Filmą įgarsino pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Oksana ilgai bendrauja su Lietuvos aklųjų biblioteka, bet ukrainietiškų knygų joje beveik nebuvo.

Prasidėjus karui ir Lietuvoje daugėjant Ukrainos pabėgėlių, Oksana suprato, kad tarp jų bus ir aklųjų.

Oksana bibliotekai perdavė beveik 10 dėžių knygų brailio raštu.

Ukrainiečių kalba bibliotekoje nebuvo nei knygų brailio raštu, nei garsinių knygų. Garsiniai ir kitų prieinamų formatų leidiniai skelbiami virtualioje bibliotekoje ELVIS.

Šiuo metu yra apie 100 brailio ir apie 200 garsinių knygų ukrainiečių kalba.

Susitarta, kad knygas, išverstas į ukrainiečių kalbą, reikia išleisti brailio raštu ir garsiniu pavidalu.

Šiais metais planuojama išleisti keturių autorių knygas.

Ukrainietiškai brailio raštu jau išleista lietuvių autorės Ignės Zarambaitės knyga „Emilio laiškas“.

Knygoje įklijuotas specialus QR kodas, kurį nuskenavus galima klausytis garsinės knygos.

Yra pagrindinis skaitovas ir vaidmenys, kuriuos įskaitė visiškai nematantys vaikai.

Birželio 30 dieną Vilniuje įvyko pristatymas ir susitikimas su „Emilio laiško“ autorėmis bei vertėja Beatriče Beliavciv.

Oksana pasakoja, kad pirmiausia norėjo padėkoti Lietuvai už pagalbą Ukrainos žmonėms.

Oksana nori, kad jauni žmonės ne tik skaitytų knygą, bet ją skaitydami pajustų pagarbą Lietuvai.

Ukrainiečių kalbą mokantys žmonės knygą galės skaityti visame pasaulyje.

Reikia prisijungti prie Lietuvos aklųjų bibliotekos virtualios bibliotekos ELVIS ir iš ten parsisiųsti norimą leidinį.