Regimi neregiai

Laima Slepkovaitė, muzikologė, radijo laidų vedėja, [email protected]

Šokių regis snobams ir Frankie Paulas

Frankie Paulas vadintas Jamaikos Styvu Vonderiu (Stevie Wonder), mat regio žanrui suteikė tą patį, ką amerikiečių legenda soului: stiprų, įtaigų balsą, šviesias dainas ir didžiulį įkvėpimą amžininkams ir ateities kartoms. Sugretinimas yra neatsitiktinis: kai būsimam regio hitų kūrėjui buvo 10, jo mokykloje lankėsi tuo metu jau šlovės ir žvaigždės statuso pasiekęs S. Vonderis. Jaunuolio balsas jam padarė didelį įspūdį ir jis nuoširdžiai paragino jį siekti muzikanto karjeros, ką šis netrukus ir padarė. 

Tikrasis jo vardas buvo Paulas Bleikas (Paul Blake). Gimė neregiu. Akių operacija ir specialūs akiniai suteikė jam galimybę šiek tiek matyti, tačiau esminiu kanalu pažinti pasaulį tapo klausa. Kingstono neregių mokykloje jis išmoko skambinti fortepijonu ir gitara, groti būgnais ir, žinoma, lavino savo balsą. Debiutinį įrašą atlikęs 15-os, F. Paulas pritraukė nemažai pozityvaus dėmesio, o sulaukęs pilnametystės pradėjo intensyvią ir sėkmingą karjerą: ankstyvieji vienadainiai „Worries in the Dance“ (1983), „Fire Deh a Mus Mus Tail“ (1984), „Pass the Tu-Sheng-Peng“ (1984) išlieka regio „aukso fondo“ dalimi. 

Pasirinkęs populiarią ir tuo metu naują šokinio regio (angl. „dancehall reggae“) kryptį, F. Paulas žavėjo savo auditoriją, pirmiausia, balso jėga ir grožiu, dainavimo kokybe, kokia tuo metu retai pasigirsdavo šokių muzikoje. Stebėdami jo karjeros raidą, apžvalgininkai stebėjosi, kad sulig kiekvienu albumu jo vokalas gerėja. 

Tapęs vienu iš „šokių aikštelės revoliucijos“ vėliavnešių, F. Paulas prisidėjo prie regio dainų turinio pokyčių. Socialines, politines, dvasines temas ėmė keisti žemiškesnės: meilė, humoras, vakarėliai, žmonių tarpusavio santykiai ar kasdienybės vaizdeliai. Kolegos neretai rinkosi tamsesnį gyvenimiškųjų temų spektrą, kurio raktažodžiais tapo ginklai, nusikalstamas pasaulis, lytiniai santykiai, smurtas. Frankie įsitikinimu, „šokių aikštelių muzika visuomet kalba apie gyvenimą ir smagumą“, tokios nuostatos jis atkakliai laikėsi ir kūrė savo dainų pasaulį, tarsi nepastebėdamas bendrųjų tendencijų. Išskirtinumas suteikė jam galimybę užimti svarbią specifinę nišą, bet jis neužmezgė tvirtų ryšių su regio kūrėjų bendruomene. 

Daugybė jo dainų tapo hitais, jis dirbo su geriausiais prodiuseriais, aukso laikais įrašydavo po keletą albumų per metus, visi jaunieji regio ir ne vien šio žanro atlikėjai siekė pasisemti iš jo. Nūdien jo įrašai užima reikšmingą vietą tiek regio, tiek platesnio spektro muzikos visovėje. Jo reikšmė ir indėlis į Jamaikos pramoginę kultūrą buvo akivaizdūs ir plačiai pripažinti. Tačiau kai jis patyrė sveikatos problemų (inkstų ligą ir diabetą) ir su tuo susijusių rimtų finansinių rūpesčių, regio kūrėjai nesusitelkė pagalbai. Daugelis kolegų jį rėmė ir palaikė, tačiau reikšminga dalis ignoravo. Dar anksčiau kai kurie jų atvirai pareikšdavo niekuomet nebendradarbiausiantys su Frankie, kartais įgnybdavo jam savo repo tekstuose. Gal būtent todėl jis neskubėjo grįžti į Jamaiką po to, kai 1994-aisiais apsistojo Gambijoje. Netekęs sveikatos parvyko namo ir 2017 m., vos 51-erių, mirė, palikdamas po savęs šešis vaikus, keturis vaikaičius ir solidžią diskografiją, dokumentuojančią šokių aikštelės revoliuciją ir keletą gražiausių XX a. 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečių regio puslapių. 

Paspaudę nuorodą pasinerkite į F. Paulo balso pasaulį, klausydami žymiausių jo hitų. 

Nuotrauka: F. Paulas 

Frankie Paulo portretas. Jaunas afroamerikietis vyras matomas nuo liemens iki viršugalvio, pasisukęs dešiniuoju profiliu. Jo plaukai tamsūs, trumpi, veido išraiška rimta, santūri, vyras užsidėjęs akinius tamsiais stiklais. Jis vilki šviesų dryžuotą kostiumą, baltus marškinius, riši tamsų kaklaraištį, ant kaklo pasikabinęs pakabuką. Abiem rankomis vyras laiko medinės kėdės atlošo kraštą.